TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Revoliucijai vadovaus ir lietuviai

2010 01 14 0:00
A.Medeišio projektas sudomino Europos mokslininkus ir verslo kompanijas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Televizija, radijas, mobilieji telefonai ar net bevielio ryšio automobilių užraktai - visiems reikia atskiro radijo dažnio, kad vieni kitiems netrukdytų. Tačiau laisvų kanalų jau seniai nebėra.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas dr. Artūras Medeišis pasiūlė projektą, kuris prisidės kuriant sumaniąsias bevielio ryšio sistemas, kai laisvai perprogramuojami minikompiuteriai padėtų lanksčiai prisitaikyti prie esamų tinklų ir ryšio sąlygų. Taip būtų galima spręsti problemas, susijusias su ribota informacine pralaida ir didele nesuderinamų technologijų įvairove.

Sumaniųjų bevielio ryšio sistemų verslo koncepcijų ir reguliavimo sprendimų projektas TERRA - pirmasis lietuvių sukurtas ir koordinuojamas Europos mokslo fondo COST (Cooperation in Science and Technology - Mokslo ir technologijų bendradarbiavimo) programos projektas. Iki šiol kelios Lietuvos mokslininkų grupės dalyvavo kitų valstybių koordinuojamuose COST projektuose.

Proto šturmo grupė

A.Medeišio vadovaujamas projektas TERRA laimėjo konkursą, nes pasiūlė labai aktualią idėją ir subūrė rimtą tarptautinę komandą. Pagal COST reikalavimus mokslininkai turi būti mažiausiai iš penkių valstybių, o pačių projektų paskirtis - sukurti, vaizdžiai tariant, tarptautinę proto šturmo grupę, į kurią ateitų žmonės, turintys įvairių projektų, ir sujungtų juos į vieną visumą.

Dalyvauti TERRA projekte pareiškė norą mokslininkai iš 15 Europos valstybių (Airijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos) bei tokių pramonės korporacijų kaip "Ericsson" ir "Nokia Siemens Networks" atstovai.

"Šios įmonės kuria naujos kartos prietaisus, kurie savaime galės prisitaikyti prie radijo ryšių sąlygų ir ieškoti optimalių radijo ryšio būdų, - pasakojo A.Medeišis. - Mūsų užduotis sukurti sumaniųjų bevielių ryšių sistemų diegimo viziją ir ypač - teisinę bazę, nes juk kiekvienai radijo ryšių sistemai reikia tam tikrų taisyklių. Žmonės, kurie dirba, tarkim, "Ericsson" ar "Nokia", labai gerai išmano technologijas, tačiau jiems kaip tik ir trūksta to paskutinio teisinio žingsnio. Juolab kad taisyklės turi būti bent europinės, o geriausiu atveju - tinkančios visam pasauliui. Taigi galiausiai užduotis yra išsiaiškinti, kokių taisyklių reikia, ir, radus bendrus sprendimus su įvairių valstybių atstovais, jas sukurti."

Europos mokslo fondo COST programa remia naujų technologijų plėtros projektus. Finansavimas gautas ketveriems metams, tačiau jis skiriamas tik bendradarbiavimui, t. y. seminarams ir konferencijoms, kad visi komandos nariai galėtų tris keturis kartus per metus susitikti, keistis idėjomis, darbais, atradimais ir kartu irtis sprendimų link.

Revoliucinis proveržis

Sumaniųjų bevielio ryšio sistemų projektą galima vadinti technologijų revoliucija bevielio radijo ryšių srityje. Nuo pirmos kartos mobiliojo telefono sistemos tobulėjimas vyko po truputį, žingsnis po žingsnio. Analoginę NMT pakeitė antros kartos GSM sistema. Ją - dabartinė, trečios kartos, kai turint sumanesnius telefonus galima perduoti vaizdus. Jau pradedamos diegti tokios kaip MEZON ketvirtos kartos mobiliojo ryšio sistemos, tačiau visoms joms, kaip pabrėžė projekto TERRA koordinatorius, reikia didelio būrio žmonių, kurie toms sistemoms ieškotų vietos radijo spektre, diegtų bazines ryšio stotis, aptarnautų.

O sumaniosios bevielio ryšio sistemos garantuotų kokybinį šuolį. Jei pavyktų įveikti esminius bevielio ryšio trūkumus, visiškai pasikeistų jo veikimo sąlygos ir būtų galima kalbėti apie ryšių revoliuciją ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Šis radijo ryšio plėtros klausimas jau yra įtrauktas į 2012 metų Pasaulinės radijo ryšio konferencijos darbotvarkę ir lietuvių projektas turi galimybę palikti pėdsaką net pasaulinėje radijo ryšių raidoje.

Radijo ryšių standartizavimo darbą sunku matyti iš šalies, tačiau šioje srityje, kaip pasakojo telekomunikacijų specialistas, iš tikrųjų vyksta labai sudėtingi procesai. Visi kanalai jau seniai išdalyti, tačiau atsiranda vis naujų mobiliojo ryšio sistemų arba sukuriamas naujas aparatas, tarkim, leidžiantis išgirsti kūdikio verksmą kitame kambaryje. Dabar sparčiai kuriamos sumaniosios kelių eismo sistemos, kai, pavyzdžiui, įvykus avarijai, automobilis iš karto apie ją praneša iš paskos važiuojantiems kitiems automobiliams. Tokioms protingoms veiksmo valdymo sistemoms taip pat reikia atskiro radijo kanalo ar net keleto jų visai informacijai perduoti. Net bevielis mobiliojo telefono ausinukas radijo bangomis susisiekia su savo informacijos šaltiniu. Visoms nuolat atsirandančioms naujoms bevielio ryšio sistemoms reikia surasti tokią nišą, kad su jau esančia kita sistema būtų taip naudojamos, jog viena kitai netrukdytų.

"Daugybė bevielių ryšių technologinių įmantrybių žmonėms nežinomos. Mes ir stengiamės, kad jos būtų nepastebimos, - sakė A.Medeišis. - Ir džiaugiamės, kai prietaisai priimami betarpiškai, intuityviai ir jais gali naudotis visi nuo mažamečio vaiko iki pagyvenusio žmogaus. Įsijungti, net neatsivertę instrukcijos."

Ne tik Kopenhagos patirtis

Kaip tik dėl to patys ryšininkai dažnai lieka nežinomi. Bevielis ryšys nematomas ir jau tapęs kasdieniu dalyku, tad net nesusimąstome, koks sudėtingas uždavinys rasti kompromisinius sprendimus tokioje srityje. Turi būti paisoma daugybės taisyklių, kad įvairūs prietaisai netrukdytų vienas kitam, todėl šioje srityje dirbantiems žmonėms reikia ir technologinių, ir socialinių, politinių pagrindų, kad galėtų padėti gamintojams įgyvendinti jų vizijas.

A.Medeišis studijavo elektroniką VGTU ir telekomunikacijas Kauno technologijos universitete. Daktaro laipsnį apgynė radijo dažnių valdymo srityje. Dirbo Valstybinėje radijo dažnių tarnyboje (dabartinė Ryšių reguliavimo tarnyba), ėjo Strategijos departamento direktoriaus pareigas ir šis darbas mokslininkui suteikė nemažai patirties kuriant valstybinę telekomunikacijų politiką, derinant technologijų plėtrą, verslo interesus bei visuomenės poreikius. Jis aktyviai įsitraukė į tarptautinį bendradarbiavimą telekomunikacijų standartizavimo srityje ir buvo pakviestas dirbti Europos radijo ryšių biure Kopenhagoje.

"Telekomunikacijos savaime yra tarptautinė sritis, nes gali susieti žmones, o bendrauti visada norima plačiau, neapsistojant ties vienu miestu ar valstybe. Būtent dėl to kalbant apie telekomunikacijų standartizavimą visuomet iškyla klausimas, kaip jas standartizuoti Europos, o geriausia - pasaulio mastu", - sakė dr. A.Medeišis.

Per šešerius su puse metų Europos radijo ryšių biure jis pakilo nuo eksperto iki direktoriaus pavaduotojo, tačiau antros kadencijos iki galo neišbuvo, grįžo su šeima į Lietuvą. Rūpėjo vaikų mokslas, jų šeimoje auga net trys. Kitas dalykas, nenorėjo prarasti kontaktų tėviškėje.

"Pasirodė pats laikas grįžti, kol čia manęs neužmiršo, o ten iš esmės jau buvau pasiekęs, ką galima pasiekti, ir darėsi truputėlį nuobodu", - prisipažino pašnekovas.

Visai Europai labai svarbus biuras specializuojasi gana siauroje radijo ryšių plėtros standartizacijos srityje, tačiau ši patirtis mokslininkui buvo labai naudinga. Suteikė naujų žinių bei kontaktų, kurie buvo lemtingi kuriant ir projektą TERRA. Jau trečius metus A.Medeišis dėsto VGTU, yra Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentas.

Garbės reikalas

TERRA projekto lietuvių mokslininkų grupė dar nėra aiškiai apibrėžta. A.Medeišį palaiko kolega Vladislavas Fominas iš Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos katedros, taip pat turintis tarptautinio darbo patirties socialinės telekomunikacijų sklaidos srityje. Yra nemažai bendraminčių ir Ryšių reguliavimo tarnyboje. Jie suinteresuoti kuo geresniais sprendimais, nes patys bus susiję su ateinančiomis naujomis sistemomis ir jų reguliavimu. Pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšių departamento direktorius dr. Mindaugas Žilinskas šiuo metu eina Pasaulinės telekomunikacijų sąjungos radijo ryšių reguliavimo valdybos, sprendžiančios įvairius konfliktus dėl radijo ryšių taikymo, pirmininko pareigas.

Dėl krizės sustabdytas Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros (TPA) žadėtas projekto nacionalinis finansavimas - po 250 tūkst. litų kasmet. Už tuos pinigus kaip tik ir planuota suburti komandą, t. y. priimti porą papildomų tyrėjų, vieną kitą doktorantą, ir pasinaudojant kitais europiniais fondais plėtoti nacionalinį žinių centrą šioje srityje.

"Aišku, man jau garbės reikalas toliau koordinuoti projektą. Tikiuosi, kad universitetas palaikys, mokės algą, - juokėsi pašnekovas. - Tačiau dėl komandos augimo kol kas neaišku."

Projekto koordinatorius neatmetė galimybės, kad susidomės ir Lietuvos verslo įmonės, dirbančios ryšių srityje, ir prisidės, parems tyrimus. Yra kompanijų, pelniusių pasaulinį pripažinimą. Pavyzdžiui, mūsų operatoriai, tarptautinių grupių nariai, yra tarp lyderių savo grupėse kaip geriausi praktikos sklaidos centrai. Atsiranda ir gamintojų, pripažintų pasaulyje. Viena iš tokių naujausių būtų ryšių įrangos gamintoja "Teltonika". Ji specializuojasi vadinamojoje mašinų bendravimo srityje. Pavyzdžiui, sunkvežimiuose įrengti tam tikri automatinio valdymo sistemos prietaisai leidžia dispečerių punktui Lietuvoje stebėti automobilių parką visoje Europoje - kur yra, kur važiuoja, koks greitis ir kiti parametrai.

"Kuo daugiau tokių projektų turėsime, tuo, tikėtina, jie dar labiau gyvins mūsų pramonę šioje srityje, - įsitikinęs A.Medeišis. - Ne tik padės sukurti naujų darbo vietų, bet ir prisidės prie mūsų ryšininkų prestižo."

Nauda būti pirmiems

Galima būtų sakyti, kad Lietuva, be tenkančios garbės, tiesiogiai nieko negauna iš to projekto, tačiau iš tikrųjų ir ta garbė yra nemažas dalykas. Pasak telekomunikacijų specialisto, mūsų žmonės visada buvo labai smalsūs ir domėjosi naujovėmis. Pavyzdžiui, 1876 metais buvo išrastas telefonas, o jau po šešerių metų, 1882-aisiais, Rietave nutiesta pirmoji privati telefono linija. Labai anksti buvo pradėtos ir pirmosios radijo transliacijos: pirmieji radijo imtuvai Lietuvoje paplito 1924 metais, o po dvejų metų, 1926-aisiais, pradėjo veikti Kauno radijo stotis. Gana anksti tarpukariu tuometiniame Vytauto Didžiojo universitete (dabartinis Kauno technologijos universitetas) susikūrė stipri ryšių bazė. Lietuvos ryšininkai pirmavo savo srityje ir buvusios Sovietų Sąjungos, ir vėliau - Europos mastu.

Kadaise didžiulė naujovė buvo automatinė ryšių komutavimo sistema, kai nebereikėjo skambinti operatoriui, kad sujungtų su kitu miestu, o pats žmogus galėjo tiesiogiai susijungti, surinkęs atitinkamus skaičius. Lietuvoje ši sistema įdiegta tarp pirmųjų buvusių sovietinių respublikų. Ją tarp pirmųjų pasiekė ir skaitmeninis telefonas. Lietuvos ryšininkai buvo pripažinti savo srities specialistai, tad ir ji pati tapo naujų technologijų poligonu.

"Pirmieji regione įdiegėme, pavyzdžiui, skaitmeninę televiziją, nors tai irgi labai sudėtingas procesas, nes vėlgi - nebuvo reikalingų laisvų kanalų. Reikia kurias nors esamas sistemas pastumti, suderinti tą klausimą, tarkime, su baltarusiais, kad nesiskųstų. Naujų radijo ryšių diegimas iš tikrųjų labai sudėtingas ir technologiniu, ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu", - pasakojo A.Medeišis.

Iki šiol Kauno ryšininkų mokykla, ko gero, yra stipriausia Lietuvoje, turinti senas laidinių, optinių komunikacijų srities tradicijas. O VGTU Telekomunikacijų inžinerijos katedra, gyvuojanti dar tik penkerius metus, stengiasi užimti lyderės pozicijas būtent bevielių ryšių srityje.

"Bevielės sistemos sparčiai auga. Prieš dešimt metų visame pasaulyje bevielio ryšio vartotojų buvo gerokai mažiau nei laidinio ryšio abonentų, o dabar - net keturis kartus daugiau. Bevielis ryšys visiškai pakeitė mūsų bendravimo būdus, iškėlė iš esmės naujus verslo metodus, - kalbėjo VGTU Telekomunikacijų inžinerijos katedros docentas. - Labai svarbu teisingai suprasti telekomunikacijų vietą visuomenėje ir jų verslo raidą formuoti taip, kad būtų naudinga, tačiau nekenktų. Nebūtų perteklinė. Jei bus paisoma tam tikrų taisyklių, bevielio ryšio sistemų ateitis fantastiška. Atsiveria daugybė galimybių bendrauti ir kurti. Labai gerai, jei galime ir mes prie tos plėtros prisidėti."

Tikėtina, kad Lietuvos visuomenė gaus naudos ir iš mūsų mokslininkų vadovaujamo projekto TERRA. Jis yra vienas tų, kurie prisidės prie ryšių revoliucijos, tad jei ji pasiseks, ir tos revoliucijos vaisius galėsime skinti vieni pirmųjų. Turėsime žinių ir mokėsime, kaip naująsias sistemas diegti. Galiausiai per visą infrastruktūros plėtrą bus geriau ir verslui, ir žmonėms, ir visai valstybei.

"Būti technologinės raidos priešakyje visuomet pravartu. Šiuo atveju kalbame apie spartesnį, įvairesnį ir visur esantį ryšį, nes iki šiol vis dar pasitaiko problemų, pavyzdžiui, dėl ryšio pasiekiamumo kaimo vietovėse ar dažnai perkrautų bevielio ryšio sistemų miestuose. Kuo bevielis ryšys tampa gudresnis, labiau mokantis prisitaikyti, tuo jis turėtų būti pigesnis ir galėtų plačiau pasklisti", - įsitikinęs dr. A.Medeišis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"