Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Robertas Guzulaitis: „Doktorantams nelabai kas liko daryti, kaip važiuoti iš Lietuvos“

 
2017 03 15 11:30
Dr. Robertas Guzulaitis pristato darbo rezultatus neuromokslų forume FENS 2016 - didžiausiame neuromokslų renginyje Europoje, vykstančiame kas dvejus metus ir sutraukiančiame 5-6 tūkst. dalyvių.
Dr. Robertas Guzulaitis pristato darbo rezultatus neuromokslų forume FENS 2016 - didžiausiame neuromokslų renginyje Europoje, vykstančiame kas dvejus metus ir sutraukiančiame 5-6 tūkst. dalyvių. Asmeninio albumo nuotraukos

Vilniaus universiteto (VU) absolventas neurofiziologas dr. Robertas Guzulaitis ketvirti metai gyvena su šeima Danijoje. Kopenhagos universitete podaktarinę stažuotę atliekantis 31 metų mokslininkas dabar išėjęs tėvystės atostogų. Visi danai taip daro, ir kolegoms universitete tikriausiai keistai atrodytų, jei jis būtų nusprendęs kitaip.

„Danijoje tokia sistema, kad skatinami abu tėvai imti atostogas vaikui prižiūrėti. Mama dažniausiai prižiūri pirmus aštuonis mėnesius, tada likusius tris – tėvas“, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ dr. R. Guzulaitis. Mokslininkas įsitikinęs, kad dėl tėvystės atostogų karjera nė kiek nenukentės.

Danijoje ketvirtus metus gyvenanti dr. Roberto Guzulaičio šeima kitąmet planuoja grįžti į Lietuvą.
Danijoje ketvirtus metus gyvenanti dr. Roberto Guzulaičio šeima kitąmet planuoja grįžti į Lietuvą.

Tarp Vilniaus ir Kopenhagos

Iš Mažeikių kilęs R. Guzulaitis VU baigė biofizikos bakalauro ir neurobiologijos magistro studijas. Per doktorantūrą, vadovaujamą prof. Aido Alaburdos, 2010 metais išvyko į pirmąją stažuotę Kopenhagos universitete. Toje pat laboratorijoje, kur anksčiau stažavosi ir doktoranto vadovas. Iš viso per keturias stažuotes Kopenhagos universitete R. Guzulaitis praleido dvejus metus, pusę doktorantūros laiko. Per doktorantūrą publikuoti keli moksliniai straipsniai. Svariausias jų – leidinyje „The Journal of Neuroscience“. Straipsnio iliustracija atrinkta ir žurnalo viršeliui.

2013 metais mokslininkas VU apgynė daktaro darbą „Nugaros smegenų neuronų tinklo veikimo principai: somatosensorinės informacijos integracija ir aktyvumo išplitimas“. Tada vėl išvyko į Kopenhagos universitetą atlikti podaktarinės stažuotės.

Šiuo metu dr. R. Guzulaitis dirba pas prof. Jorną Hounsgaardą. Danų mokslininkas jau du dešimtmečius bendradarbiauja su kolegomis iš Lietuvos. Pirmoji pažintis užsimezgė su prof. Aronu Gutmanu iš tuometinės Kauno medicinos akademijos, suformulavusiu neurono dendritų bistabilumo teoriją. Prof. J. Hounsgaardas dendritų bistabilumą parodė eksperimentiškai. Vėliau dr. Gytis Svirskis vyko padirbėti į Kopenhagos universitetą. Po jo – ir daugiau Lietuvos mokslininkų.

Dr. Robertas Guzulaitis dar nėra apsisprendęs, ar grįžęs ieškos mokslinio darbo, ar žvalgysis kitų galimybių, pavyzdžiui, pramonės srityje.

Sudėtingas mechanizmas

„Tiriame, kaip organizuojamas judėjimas. Pavyzdžiui, eiti ar plaukti galvos smegenų nereikia, visas valdymas vyksta iš nugaros smegenų. Gal ėjimas ir atrodo paprastas veiksmas, tačiau einant aktyvuojama dešimtys raumenų. Stengiamės suprasti, kaip neuronų tinklas organizuojamas, kad tam tikra seka aktyvuotų atitinkamus raumenis“, – pasakojo dr. R. Guzulaitis.

Svariausio per doktorantūrą publikuoto straipsnio iliustracija buvo atrinkta ir leidinio "The Journal of Neuroscience" viršeliui.
Svariausio per doktorantūrą publikuoto straipsnio iliustracija buvo atrinkta ir leidinio "The Journal of Neuroscience" viršeliui.

Per nugaros smegenų tyrimus siekiama išsiaiškinti judėjimo mechanizmą, suprasti jo esmę, kad būtų galima padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, kurie dėl traumų prarado galimybę judėti. Kol kas tyrimai atliekami daugiausia su gyvūnais ir dar sunku pasakyti, kada jų rezultatus būtų galima taikyti žmonėms.

„Judame į priekį, tik tas judėjimas – ne tokiais dideliais šuoliais, – sakė mokslininkas. – Kasmet šioje srityje atliekama vis naujų tyrimų. Vienas įdomesnių atliktas Šveicarijoje. Per jį parodyta, kad galima visiškai atkurti judėjimą, jei nugaros smegenys yra pažeistos. Mokslininkai tam tikra stimuliacija įgalino tiriamus gyvūnus vėl valdyti užpakalines galūnes. Tikimasi, kad tai greitai bus galima taikyti ir žmonėms, kurie dėl pažeistų nugaros smegenų nevaldo kojų.“

Pažvelgus giliau

Kopenhagos universiteto Farmakologijos ir neuromokslų instituto Neuronų signalų tyrimų laboratorijoje dr. R. Guzulaitis dirba prof. J. Hounsgaardo grupėje, glaudžiai bendradarbiaujančioje dar su pora grupių, įkurtų tame pačiame institute buvusių profesoriaus stažuotojų. Tiriant nugaros smegenis stengiamasi suprasti, kaip generuojamas ritmiškas judėjimas, pavyzdžiui, kasymosi refleksas dirgikliui pašalinti. Tyrimams taikomas elektrofiziologijos ir neseniai pradėtas vaizdinimo metodas.

„Dėl to ir važiavau į podaktarinę stažuotę, kad išmokčiau naujo metodo nugaros smegenims tirti. Jis leidžia giliau pažvelgti į audinį, – pasakojo tyrėjas. – Kadangi visi audiniai yra nepralaidūs šviesai, paprasčiausios mikroskopijos neužtenka giliau matyti. Mes naudojame dvifotonį mikroskopą stebėti neuronų aktyvumui. Galingu lazeriu į vieną tašką sufokusuojama daug fotonų, kad vienu metu susitiktų du ir aktyvuotų tam tikrą molekulę. Į neuroną suleidžiama molekulių, kurios tam tikrais atvejais pradeda spinduliuoti šviesą. Būtent per ją ir bandome stebėti neuronų aktyvumą. Jei neuronas tampa aktyvus, jis pradeda švytėti.“

2014 metų vasaros mokykloje Rumunijoje pažintis su dvifotone mikroskopija - metodika, kurią dr. Robertas Guzulaitis taiko ir per dabartinius eksperimentus.
2014 metų vasaros mokykloje Rumunijoje pažintis su dvifotone mikroskopija - metodika, kurią dr. Robertas Guzulaitis taiko ir per dabartinius eksperimentus.

Ritmišką kasymosi refleksą tyrė ir prof. A. Alaburda, vienas pirmųjų lietuvių 2007 metais išspausdinęs straipsnį prestižiniame „Science“ žurnale. Jo tyrimai atskleidė, kad – priešingai įsitvirtinusiai teorijai – kiekvieną sąnarį valdančios dvi raumenų grupės, vadinamieji antagonistiniai raumenys, fleksorius ir ekstensorius, yra aktyvuojami ir slopinami tuo pat metu.

Kopenhagos universitete taikoma prof. A. Alaburdos sukurta metodika, tik šiek tiek modifikuota. Glaudžiai bendradarbiaujama ir su prof. A. Alaburdos grupe VU. Dr. R. Guzulaitis su savo dabartiniu vadovu prof. J. Hounsgaardu kasmet kelioms dienoms atvyksta į Lietuvą aptarti projektų. Nors finansavimo bendriems projektams tyrėjai neturi, bendradarbiauja labiau per asmeninius ryšius.

Ramiai ir atsipalaidavus

Į podaktarinę stažuotę Danijoje VU absolventas atvyko kartu su žmona Kristina, Lietuvoje įgijusia aplinkos inžinerijos specialybę. Kopenhagoje ji dirba viešbučio vadybininke. Pagal specialybę rasti darbo nepavyko. Prieš devynis mėnesius šeima susilaukė dukrelės Šarlotės. Pirmuosius aštuonis mėnesius ją prižiūrėjo mama. Daugiau nei prieš mėnesį tėvystės atostogų išėjo dr. R. Guzulaitis.

„Poilsis tik į naudą. Ir universitete visi sveikino, kad išėjau tėvystės atostogų. Danams šeima yra pirmoje vietoje, paskui – darbas, – sakė mokslininkas. – Apskritai danai yra labai atsipalaidavę. Gyvenimo sąlygos geros, gal dėl to į viską žvelgia ramiai ir nepersidirba. Bent jau mūsų institute penktą valandą vakaro laboratorijoje nepamatysi nė vieno dano. Darbo valandų skaičius nebūtinai koreliuoja su pasiektais rezultatais. Svarbiausia – pirmosios valandos, o paskui, ar dirbsi aštuonias, ar dešimt valandų, jau nėra didelio skirtumo, kai esi pavargęs. Tokia danų filosofija. Manau, kad Lietuvoje dirbame tikrai daugiau.“

Danai per studijas dažniausiai daro pertraukas, todėl ir doktorantūrą, kaip pasakojo dr. R. Guzulaitis, baigia vėliau nei lietuviai, sulaukę gerokai per trisdešimt ir jau sukūrę šeimas. Mokslininkų atlyginimas, palyginti su Danijos vidurkiu, nėra labai didelis, bet palyginti su Lietuvos mokslininkų atlyginimais – kelis kartus didesnis.

Lietuvių šeima Kopenhagoje nuomojasi butą. Iki universiteto dr. R. Guzulaičiui – keturi penki kilometrai. Važiuojant dviračiu – 20 minučių. Autobusu užtruktų kur kas ilgiau, o ir viešasis transportas ganėtinai brangus. Dviračiais važiuoja dauguma danų. Gyvenimas Kopenhagoje neįsivaizduojamas be dviračio.

Norisi grįžti

„Po pusantrų metų, kai baigsis podaktarinė stažuotė, planuojame grįžti į Lietuvą. Norisi grįžti. Ten – draugai, šeima“, – sakė mokslininkas.

Robertą Guzulaitį su Danija susiejo ir doktorantūros studijos, ir podaktarinė stažuotė.
Robertą Guzulaitį su Danija susiejo ir doktorantūros studijos, ir podaktarinė stažuotė.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje sugebėta įsigyti nemažai modernios mokslinės įrangos. VU Neurobiologijos ir biofizikos katedra laimėjo ne vieną projektą. Neuromokslų srityje gerai parengiami studentai ir tyrėjai. Jų gebėjimai vertinami kitose šalyse.

„Tačiau Lietuvoje labai trūksta pastovumo, – apgailestavo dr. R. Guzulaitis. – Gauname europinių pinigų, tada turtingi. Praeina tas laikotarpis – vėl badas. Jokių projektų. Taip pat ir dėl podaktarinių stažuočių. Lietuvos mokslo taryba kelerius metus garantavo galimybę atlikti jas Lietuvoje. Tačiau vėliau viskas nutrūko. Ir doktorantams nelabai kas liko daryti, kaip važiuoti iš Lietuvos. Kai pastarąjį kartą domėjausi, podaktarinės stažuotės Lietuvoje dar nebuvo atnaujintos, ir neaišku, ar kada bus.“

Todėl dr. R. Guzulaitis dar nėra apsisprendęs, ar grįžęs ieškos mokslinio darbo, ar žvalgysis kitų galimybių, pavyzdžiui, pramonės srityje. Analitiškai mąstyti gebančių žmonių reikia visur, nors tyrėjo įdirbio, žinoma, būtų gaila.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"