TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Rugsėjo 1-ąją švenčia ir užsienyje įsikūrusios lietuviškos mokyklos

2015 09 01 16:20
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Mokslo metų pradžią bei mokslo ir žinių dieną antradienį šventė ir užsienyje įsikūrusios lietuviškos mokyklos.

Nuo 1991 metų veikiančios Rygos lietuvių vidurinės mokyklos įkūrėja direktorė Bronislava Aldona Treija BNS teigė, jog naujuosius mokslo metus mokykla pasitinka su 398 moksleiviais. 38 iš jų – pirmokai. Mokykloje dirba 47 mokytojai.

„Pradėjome naujus mokslo metus su gera nuotaika. Mūsų mokykla yra graži ir mes Lietuvos vardą nešame garbingai“, – BNS telefonu iš Rygos sakė B.A.Treija.

Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje, direktorės teigimu, vaikai gali lankyti chorą, įvairius šokių kolektyvus ir ansamblius.

Nepaisant to, kad ši mokymo įstaiga yra valstybinė ir joje dėstomoji kalba yra latvių, B.A.Treija teigia, jog mokykloje yra puoselėjamos Lietuvos tradicijos. Lietuviškai yra dėstoma lietuvių kalba ir literatūra, Lietuvos istorija ir geografija, etnokultūra.

„Lietuvių kalbą išmoksta visi, visų tautybių vaikai, kurie ateina pas mus į mokyklą“, – pasakojo B.A.Treija.

Jos teigimu, mokykloje minimos lietuviškos ir latviškos šventės – antradienį šalia mokyklos taip pat plevėsavo ir Lietuvos, ir Latvijos vėliavos, buvo giedami abiejų valstybių himnai.

„Mes esame dviejų valstybių vaikai“, – pridūrė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos vadovė.

Pasak jos, mokykloje nuolatos plečiama infrastruktūra: už Europos Sąjungos lėšas pastatytas sporto stadionas, su Lietuvos Vyriausybės pagalba jauniausiems mokiniams įkurtas žaidimų miestelis. Visgi B.A.Treija teigia kartais pasigendanti Lietuvos paramos – ji buvo kur kas didesnė, kai Lietuvoje veikė Vyriausybei pavaldus Tautinių mažumų departamentas. Po penkerių metų pertraukos jis vėl pradėjo veikti liepos mėnesį.

Mokymo įstaigos vadovė sakė, jog mokyklai trūksta didelės aktų salės.

„Tada būtų galima pavadinti mūsų mokyklą Rygos arba Latvijos lietuvių namais“, – kalbėjo B.A.Treija.

Tuo metu Lenkijos Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos direktorius Jonas Vydra teigia, kad jo mokyklai labiausiai reikalingas išorės remontas, kuris nebuvo darytas nuo pat jos pastatymo 1977 metais.

„Daugiau investuojame į mokymo priemones ir panašiai, o atidėliojame vis mokyklos remontą, nes ne sienos lemia mokymo kokybę. Visgi, kitais metais, aš manau, jis jau bus būtinas“, – BNS sakė J.Vydra, ugdymo įstaigai vadovaujantis nuo 2011 metų.

Jo teigimu, kiekviename mokyklos kabinete yra kompiuteris, daugumoje kabinetų jau įrengtos interaktyvios mokymo lentos, šiais metais įvestas elektroninis dienynas.

„Aš žinau, kad Lietuvoje visa tai jau visur įvesta, bet pas mus Lenkijoje tai vis dar didelės naujovės“, – sakė lietuviškos mokyklos Lenkijoje vadovas.

Į Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą ir gimnaziją, kurioje yra devynios klasės, rugsėjo 1-ąją atvyko apie 320 mokinių. 36 mokiniai tapo pirmokais, iš jų į lietuvišką klasę eis 24 vaikai. Trys ketvirtadaliai šios mokyklos moksleivių mokosi lietuviškose klasėse.

Mokymo įstaigoje dirba 50 mokytojų, 47 iš jų – lietuviai. Visi jie baigę aukštąsias mokyklas Lietuvoje, pasakojo J.Vydra.

Jo teigimu, klasės mokykloje yra nedidelės, todėl ir Lenkijos vyriausybės parama krepšeliais ugdymo įstaigai yra per maža.

„Problema yra, kaip kasmet. Pas mus vaikų negausu, klasės nėra pačios didžiausios. Jos ne ekonomiškos tos klasės ir tų lėšų mums stinga“, – teigė J.Vydra.

„Kas žino, gal ir teks kreiptis į Lietuvos Švietimo ir mokslo ministeriją ir prašyti paramos. Kol kas nereikia, bet ateityje – nežinia“, – sakė jis.

Lietuva Dariaus ir Girėno pagrindinei mokyklai ir gimnazijai yra skyrusi du mikroautobusus. J.Vydros teigimu, tai veiksmingai sprendžia mokinių pervežimo problemą.

Baltarusijos Pelesos mokyklos direktorius Jonas Matiulevičius BNS teigė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje šiais mokslo metais mokysis šeši pirmokai. Iš viso mokykloje yra 78 pirmų – vienuoliktų klasių mokiniai ir 14 priešmokyklinukų. Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtoje Pelesos mokykloje dirba kviestiniai mokytojai, todėl jų skaičius svyruoja.

J.Matiulevičius pasakojo, jog pažangiausi mokyklos moksleiviai studijoms ateityje renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pasak jo, šią vasarą vienas ugdymo įstaigos moksleivis įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, abiturientai taip pat pasirinko programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete bei buhalterinę apskaitą ir ekonomiką Vilniaus kolegijoje.

„Mokykloje stengiamės palaikyti aukštą ugdymo lygį. Finansavimas pas mus yra pakankamai geras, nes mus finansuoja Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Taip pat labai geri mūsų santykiai su diplomatinėmis tarnybos, mūsų reikalais labai rūpinasi Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje“, – BNS sakė Pelesos mokyklos direktorius.

Jo teigimu, mokykla taip pat intensyviai bendradarbiauja su Vilniaus lietuvių namais – čia Pelesos mokykloje dirbantys pedagogai kelia kvalifikaciją, vaikai iš Baltarusijos kviečiami į įvairius konkursus, olimpiadas.

Švietimo ir mokslo ministerijos BNS pateiktais duomenimis, užsienio šalyse yra dešimt lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų. Jos veikia Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Belgijoje.

Neformaliojo ugdymo lituanistinių mokyklų, kurios šiuo metu yra užsiregistravusios Švietimo ir mokslo ministerijos duomenų bazėje, yra 157, jos veikia 35 šalyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"