TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Rugsėjo 1-ajai rengiasi ir privačios mokyklos

2014 08 31 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugsėjo 1-osios skambutis moksleivius pakvies ir į privačias mokyklas. Vien Vilniuje tokių yra apie 30, ir mokinių jose netrūksta, nors už vaikų mokymąsi privačioje mokykloje tenka pakloti net iki 51 tūkst. litų per metus.

Ir šimtas, ir tūkstančiai litų

Mokestis už vaikų ugdymą privačiose bendrąjį ugdymą teikiančiose mokyklose labai įvairus. Marijampolės marijonų gimnazijos moksleivių tėvai už vienus atžalų mokslo metus sumoka po 500 litų. Šios, senas katalikiškos gimnazijos tradicijas puoselėjančios, mokyklos direktorė Rasa Šalaševičienė teigia, kad mokestis už vaikų ugdymą, kurį moka jų mokinių tėvai, per pastaruosius metus ne didėjo, o net truputį sumažėjo. Mat kol kas didesnio šalies gyvenimo lygio augimo dar nefiksuojama, todėl ir didinti mokestį nesą galimybių.

Vilniaus „Saulės“ gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai už atžalų ugdymą per metus turi mokėti po 700-730 litų, Vilniaus privačioje gimnazijoje – 990 litų, Vilniaus Karalienės Mortos privačioje mokykloje mokslo metai kainuoja 1 595 litus, o Vilniaus Prancūzų vidurinėje mokykloje mokslo metai kainuoja 10 820-13 400 litų.

1900 litų už kiekvienus mokslo metus tenka pakloti Kauno Valdorfo mokyklos auklėtinių tėvams. Vilniaus Valdorfo mokykloje už vaikų ugdymą jų tėvai moka dvigubai brangiau – nuo 3730 iki 4282 litų. Tiesa, šiose mokyklose metiniai ugdymo mokesčiai kiekvienam moksleiviui skaičiuojami individualiai, nes priklauso nuo to, kiek mokykloje mokosi tos pačios šeimos vaikų: kuo jų daugiau, tuo mokestis mažesnis.

Tarp populiariausių Kauno privačių mokyklų – Kauno jėzuitų gimnazija. Joje ugdymo mokestis metams - 1212-1556 litai. Kiek brangiau vaikų mokslas kainuoja tarptautinėse privačiose mokyklose. Vilniaus tarptautinėje mokykloje mokestis už mokslą nuo šių mokslo metų vidutiniškai didėja apie 10 proc. 2013-2014 mokslo metais mokėti už mokslą šioje mokykloje mokinių tėvams per metus reikėjo po 18 000-18 900 litų, o 2014-2015 mokslo metais teks mokėti 19 872-20 803 litų. Kitoje privačioje ugdymo įstaigoje – Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje – mokestis už mokslą siekia nuo 44 253 iki 51 746 litų.

Papildoma našta

Metinis mokestis už vaikų ugdymą – ne vienintelis, kurį turi sumokėti visų šių ugdymo įstaigų moksleivių tėvai. Daugelis privačių mokyklų turi stojamąjį mokestį, dažniausiai svyruojantį nuo 300 iki 1000 litų. Taip pat tenka papildomai mokėti ir už mokinio priemones. 1400 eurų (4830 litų) „kapitalo“ mokestį mokyklos bazės atnaujinimui yra nustačiusi Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje.

Tačiau ne visos privačios mokyklos mokinių tėvus užkrauna papildomais mokesčiais. Štai Vilniaus privati gimnazija, pasak jos direktorės Tatjanos Liubertienės, jokių stojamųjų mokesčių nėra nustačiusi, o į metinį ugdymo mokestį įskaičiuotos ne tik išlaidos vadovėliams, korepetitoriams ar individualioms konsultacijoms, bet ir neformaliam moksleivių ugdymui, papildomoms užsienio kalbų pamokoms.

Tuo metu Kauno Valdorfo mokyklos mokytoja Kristina Pačėsienė portalui lzinios.lt teigė, kad šioje mokykloje tėvų mokami pinigai ir yra tos lėšos, skirtos „mokyklos aplinkai“: jos ūkinėms reikmėms, taip pat valytojos, ūkvedžio, buhalterės atlyginimams. Iš tėvų surinktų pinigų perkamos ir mokymosi, higienos priemonės. Tuo tarpu pedagogams atlyginimai yra mokami iš mokinio krepšelio lėšų, kurias vaikų ugdymui skiria valstybė. Kol kas mokyklai jų užtekdavo.

Tai, kad jokių kitų papildomų mokesčių mokinių tėvams nereikia mokėti, teigė ir Kauno jėzuitų gimnazijos atstovas, šios gimnazijos kapelionas kunigas Aldonas Gudaitis. Pasak jo, net iki 15 proc. mokinių kasmet yra atleidžiami net nuo ugdymo mokesčio.

Kiekviena mokykla - savita

Privačių bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai portalui lzinios.lt teigė, kad jos skiriasi ne tik mokesčių už mokslą dydžiu, bet ir vaikų ugdymo sistemomis. Štai Kauno Valdorfo mokykloje vaikai lavinami pagal kiek kitokią nei įprastose mokyklose, programą, nors įgyja ir tokių pat žinių, kaip kitose bendrojo lavinimo mokyklose. „Dirbame pagal Valdorfo programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas moksleivių ugdymui, atsižvelgiant į jų amžių bei brandą, į tai, kaip kinta vaiko jausmai, psichinė branda. Tuo remiantis kuriamos ir atskirų dalykų mokymosi programos“, - sakė šios mokyklos mokytoja K. Pačėsienė. Pagal panašią sistemą dirba ir Vilniaus bei Kazlų Rūdos Valdorfo mokyklos.

Kauno jėzuitų gimnazijos kapelionas kun. A. Gudaitis tikino, kad šioje gimnazijoje ugdomos beveik 500 metų turinčios tradicijos – užauginti žmogų, kad jis tarnautų žmonėms. „Karjera - ne tikslas, tikslas yra tarnystė žmonėms. Tačiau svarbu ir akademinis pasirengimas. Jei nori gerai tarnauti, turi įgyti kompetencijų, t. y. mokėti tarnauti“, - kalbėjo A. Gudaitis.

Vilniaus privačios gimnazijos direktorė T. Liubertienė pabrėžė, kad šioje mokykloje kiekvienam moksleiviui sukuriama individuali mokymosi programa, jam sudaromos galimybės, kad jis galėtų maksimaliai atskleisti savo gebėjimus. Todėl siūloma labai daug ir įvairios popamokinės veiklos. Vyresniųjų klasių gimnazistai pratinami prie projektinių-tiriamųjų darbų, kad įgytas teorines žinias išmoktų sieti su praktika.

Tarptautinėse mokyklose mokymo procesas dažnai vyksta užsienio, daugiausia – anglų kalba. Vilniaus tarptautinės mokyklos atstovė, mokytoja Jurga Dzikaitė portalui lzinios.lt teigė, kad ši ugdymo įstaiga - akredituota Tarptautinio bakalaureato mokykla, vykdanti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Švietimo ir mokslo ministerija yra pripažinusi, kad mokykla atitinka šalies švietimo strategiją ir standartus. „Mums svarbiau ne kuo geriau įrengtos patalpos, ne įgyti kuo daugiau kompiuterių, o mūsų išpažįstamos ir puoselėjamos vertybės. Svarbiausia - pripažinti vienas kito unikalumą, išskirtinumą ir tai, kad kiekvienas vaikas yra individualybė. Pripažįstame kiekvieno mokinio individualų mokymosi stilių ir kiekvieną mokome atsižvelgdami į jo gebėjimus bei poreikius, taip pat - aplinką ir kontekstą, iš kurių jis atėjęs ir kuriam rengiasi“, - aiškino J. Dzikaitė. Mokytoja teigė, kad Vilniaus tarptautinėje mokykloje ugdomi ne vykdytojai, o kūrybingi mąstytojai, nes pedagogai suvokia, kad vaikai ateityje susidurs su tokiais iššūkiais, apie kuriuos dabar niekas net negalvoja. Todėl vaikams reikia sukaupti sprendimams priimti tinkamas žinias bei gebėjimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"