TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ruoniai veja iš jūros žvejus

2014 01 08 6:00
Pilkuosius ruonius medžiojamais gyvūnais jau paskelbė estai, dabar laukiama Lietuvos valdžios pozicijos. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vis dažnėjantys pilkųjų ruonių išpuoliai Baltijos jūroje varo į neviltį priekrantės žvejus. Jie tikina svarstantys net atsisakyti šio verslo, nes pasigenda Aplinkos ministerijos dėmesio savo problemoms.

Brangius tinklus su vertingu laimikiu draskantys jūrų žinduoliai šaudomi Suomijoje, juos leista medžioti Estijoje, o mūsų šalies Aplinkos ministerija vis trypčioja vietoje ir nepriima jokių sprendimų. Dar pernai kalbėta apie ruonių apskaitą, galimus jų padarytos žalos kompensavimo mechanizmus, bet šiemet žvejų ir ruonių karas vėl paliktas savieigai, nes bent kol kas Aplinkos ministerija nesiruošia imtis jokių realių veiksmų problemai spręsti.

Savo ruožtu iniciatyvos ėmėsi Lietuvos gamtos fondas (LGF). Jis atliko anoniminę priekrantės žvejų apklausą.

Kad į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti pilkieji ruoniai tampa vis įžūlesni svečiai mūsų pajūryje, liudija ir rekordiškai didelis pernai paplūdimiuose rastų šių gyvūnų skaičius - net 22 (2011 metais - 9, 2012 metais - 10).

Siautėja ir dabar

Baltijos jūros priekrantės žvejai nebe pirmus metus skundžiasi dėl dažnėjančių susidūrimų su pilkaisiais ruoniais. Jie išdrasko tinklus, nugraužia vertingiausias sugautų žuvų dalis.

„Nors nuolat apie tai kalbame, valdžia nieko nesiima. Aš ir mano kolegos net nebeplaukiame į jūrą, nes patiriame vien nuostolių. Naudojame degalus, gaištame laiką, o randame išdraskytus tinklus ir suėstas žuvis. Ruonių tik daugėja, o kas bus pavasarį, kai jie ims medžioti žuvis po veisimosi periodo?“ - LŽ skundėsi Šventosios žvejys Antanas Valiukas.

Jis tikino girdėjęs, kad Švedijos žvejai dėl ruonių net išparduoda laivus, atsisako verslo. "Ir mes jau panašiai mąstome. Jei trauki tinklą, o jame tik 1,5 kilogramo sveikų žuvų, tai koks čia pragyvenimas?“ - guodėsi A.Valiukas. Anot žvejo, jūroje dažniausiai statomi 50-60 metrų ilgio tinklai, o vienas toks kainuoja 150-200 litų.

„Tinklus metame eilėmis po 400 metrų. Įsivaizduokite, kas lieka iš tų tinklų, kai praplaukia būrys ruonių. Kito būdo nematau, kaip tik pradėti juos šaudyti. Kitaip žvejoti nebeapsimoka“, - konstatavo jis.

Tuo metu ruonių jauniklius pamestinukus gelbėjančio Lietuvos jūrų muziejaus atstovai tikina, kad dėl ruonių brovimosi į žmonių žvejybos teritoriją kalti patys žvejai, esą jie verčia badauti šiuos jūrų žinduolius, nes pernelyg gausiai žvejojama Baltijos jūroje ir naikinama ruonių mitybos bazė.

Vyko žvejų apklausa

Štai ką tinkluose randa priekrantės žvejai po pilkųjų ruonių išpuolių. / LGF nuotrauka

Aštrėjant žvejų ir ruonių konfliktui, šia tema pirmą kartą Lietuvoje pernai buvo atlikta anoniminė apklausa. LGF kreipėsi į 44 priekrantės žvejų įmones ir gavo atsakymus iš 33. Anot apklausos projektą vykdžiusios LGF gamtosaugos specialistės Vaidos Survilienės, rezultatai - iškalbingi.

„Buvo pateiktas 21 klausimas. Sužinojome, kad dauguma priekrantės žvejų su ruoniais susiduria kaskart, kai tik išplaukia į jūrą. Dažniausiai - ankstyvą pavasarį, rudenį ir žiemą, rečiau - vasarą. Paprastai jie randa ruonių veiklos pėdsakų: nuėstų žuvų likučių ir sudraskytų tinklų“, - LŽ pasakojo LGF atstovė.

Jos teigimu, grėsmingiausia situacija būna ankstyvą pavasarį, kai po veisimosi periodo išsekę suaugę ruoniai išplaukia atgauti jėgų, labai gausiai maitinasi ir ieško žuvų. Kartu su jais medžioklės įgūdžius lavina ir neseniai pasaulį išvydę ruonių jaunikliai.

„Žvejai nurodė, kad kasmet dėl ruonių veiklos netenka vidutiniškai po 2 tūkst. metrų tinklų. Nors neformaliai dauguma pajūrio žūklautojų nori, kad ruoniai būtų šaudomi kaip kai kuriose Skandinavijos šalyse, apklausos rezultatai parodė, kad didesnė dalis žvejų linkę gauti kompensacijas už patiriamus nuostolius“, - sakė V.Survilienė.

Apie kompensacijas nekalba

Deja, apie jokias kompensacijas Aplinkos ministerijoje kol kas nekalbama.

„Kol kas planuose nėra įrašyta ir ruonių apskaita. O dėl kompensavimo - taip pat keblu, nes žvejyba labiau priskiriama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sričiai. Negalime mokėti kompensacijų jūros žvejams iš fondų, kuriuos pildo įmokos iš vidaus vandenų žvejų. Šis klausimas - vis dar atviras ir neišspręstas“, - LŽ teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Pasak V.Survilienės, ruonių klausimas turėtų rūpėti būtent Aplinkos ministerijai, o ne ŽŪM, nes kalbama apie gyvūnų, įtrauktų į Raudonąją knygą, rūšį.

„Kol kas nematome jokios Aplinkos ministerijos pozicijos ruonių klausimu, vis laukiama nežinia kokių rezultatų, o problema paliekama spręsti patiems žvejams. Sausio 22 dieną Klaipėdoje bus rengiamas seminaras apie ruonių ir žvejų konfliktą, pakviesti ir specialistai iš kaimynių šalių. Tikimės, kad po šio renginio pavyks susėsti prie diskusijų stalo ministerijų lygmeniu ir spręsti problemą“, - kalbėjo ji.

Kitur elgiamasi savaip

Aplinkos ministerija, norėdama įvertinti ruonių ir žvejų problemą, pernai kreipėsi į Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos aplinkosaugos institucijas. Visos šios šalys pripažino, kad ruonių daroma žala žvejybai - rimta problema. Suomiai kompensuoja žalą už 1,7 mln. eurų per metus, estai siūlo subsidijas ruoniams atsparioms gaudyklėms įsigyti, kompensuoja žalą, bet prašymai kompensuoti reti, o minėtų gaudyklių žmonės įsigyti taip pat neskuba. Lenkijoje žala sudarė mažiau nei 1 proc. viso laimikio (2011-2012 metais), bet tai neatspindi žalos, patiriamos pavienių žvejų.

Lenkijoje nuolat stebima per 3 tūkst. pilkųjų ruonių, Latvijoje - 1500-4500, Estijoje – apie 3600, Suomijoje - beveik 10 tūkst. ruonių.

Ruonių medžioklė leidžiama tik Suomijoje, jų šaudymo sezonas trunka nuo liepos pabaigos iki sausio 8 dienos, kvota 2013-2014 metų sezonui - 1500. Paprastai sumedžiojama 500-600 ruonių, šis skaičius kasmet vis mažėja. Estijoje pilkieji ruoniai yra saugoma rūšis, bet nuo 2013 metų ji įtraukta į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl kvotų išdavimo 2014 metams, nė viena kvota kol kas neišduota. Latvijoje ir Lenkijoje rūšis saugoma, medžioklė draudžiama.

Kaimynėse valstybėse yra bandoma taikyti įvairias pasyvias apsaugos nuo ruonių priemones, kai apsieinama be šautuvo. Pavyzdžiui, statomi tinklai su švytinčiais plūdurais, naudojamas skausmą per arti tinklų priplaukusiems ruoniams sukeliantis garsinis signalas, siūloma žvejoti nesudraskomomis gaudyklėmis, specialiais tinklais.

Tačiau visos šios priemonės būna tik trumpalaikės, jos nuolat tobulinamos, o dažnai žvejai net atsisako jas naudoti kaip pernelyg brangias ir neefektyvias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"