TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šaltis išgujo parskridusias žąsis

2011 02 19 0:00
Netikėti šalčiai nežinia kur išvarė jau parskridusius pirmuosius žąsų pulkelius.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ankstyviausi pavasario pranašai - pilkosios žąsys - vasario mėnesį, kaip įprasta, jau buvo sugrįžę į Žuvintą. Tačiau neatlaikė netikėtai užklupusių šalčių, kurie artimiausiomis dienomis nežada trauktis.

Jau kelintas rytas, kai virš Žuvinto ežero negirdėti pilkųjų žąsų, pirmųjų paukščių parskridėlių. Sugrįžusi žiema tiesiog nušlavė ir užpustė nedrąsius pavasario požymius, kuriais džiaugėmės pirmomis vasario dienomis. Dabar, kaip ir žiemos pradžioje, sušalęs sniegas vėl garsiai gurgžda po kojomis. Vėjo nugludinta, suplukta sniego pluta blizga saulėje, trupa, o kai kur net gali išlaikyti žmogų. Po buvusio atodrėkio sniego nedaug, arimai kalvų šlaituose ir dabar juoduoja, tik nendrynų pakraščiai Žuvinto paežerėje užversti aukštomis pusnimis.

Jau girgsėjo paežerėse

Pavasario pranašai pilkosios žąsys neatlaikė pūgos ir speigų. Besibaigiant pirmajai vasario dekadai jos jau skraidė ir virš Žuvinto, ir Amalvo ežerų. Būreliais po penkias, septynias. Žąsys keletą dienų ištisais rytais girgsėjo paežerėse, maitinosi nutirpusiuose žiemkenčių laukuose, paskui snaudė ežero viduryje ant ledo.

Veržlus šio balsingo paukščio skrydis virš Žuvinto žymi žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Pilkosios žąsys, aplenkdamos kitus sparnuočius, anksčiausiai parskrenda į perimvietes. Beveik visuomet jos pasirodo nesibaigus vasariui, kai ežerus dar kausto ledas, tad pirmosios dienos savuose namuose joms nebūna pačios maloniausios. Bet žąsys yra ištvermingi paukščiai, sykį jau parskridusios - retai kada pasitraukia. Tik šįmet netikėtai atkritęs šaltis ne juokais išgąsdino paukščius ir privertė pasitraukti.

Per ilgus paukščių stebėjimo metus Žuvinte anksčiausiai pirmosios žąsys registruotos vasario 2-ąją (1994 metais) ir vasario 3-iąją (2002 metais). Vėliausiai jos parskrido 1987 metais - kovo 23 dieną. Šiemet pažliugusį viduržiemį pirma žąsis girdėta neįprastai anksti - sausio 17 dieną, būreliai pasirodė vasario 7-ąją.

Buvo atkutusios varlės

Dabar Žuvinte net pėdsakų nematyti kartu su žąsimis viduržiemio šiluma susigundžiusių kitų gyvių - buvo atkutusios pievinės varlės ir paprastosios rupūžės, ėmę skraidyti uodai, kartu su žąsimis parsirado ir Lietuvoje beveik nežiemoję suopiai. Šiltą vasario pradžią Žuvinte primena tik polaidžio vandens užlietos ir ištisai užšalę ežero pakrančių pievos ir karklynai, iš tolo boluojantys gausiai išsprogusiais pūkuotais pumpurais.

Nežinia, kur žiemoja

Pilkųjų žąsų Lietuvoje vis daugėja. Tai viena išskirtinių rūšių, jos ilgą laiką buvo įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą kaip nykstančios ir retos, o dabar puikuojasi atsikūrusių rūšių kategorijoje. Kiekvieną pavasarį į Lietuvą jų parskrenda gausiau.

Kur žiemoja iš mūsų krašto kilusios pilkosios žąsys - iki šiol tiksliai nežinome, nes trūksta duomenų. Greičiausiai, kaip ir gretimų šalių - Lenkijos, pietų Švedijos pilkosios žąsys rudenį nuskrenda gan toli - net iki pietvakarių Ispanijos, o gal, kaip jau darosi įprasta dėl kaskart šiltesnio klimato, žiemą praleidžia Olandijos ar Danijos pajūryje, Šiaurės jūros sekliojoje zonoje, vadinamoje Vadeno jūra, bei ten esančiose salose. Artimųjų migrantų žiemavietės Europoje dabar labai sparčiai kinta.

Matyt, iškart po viduržiemio, jei tik nespaudžia šalčiai ir randa maisto, žąsys kraustosi perėjimo vietų link. Tačiau žiemojimo vietose niekaip neatskirsi, kuri žąsis iš kur kilusi. Kitų šalių ornitologai paukščių paslaptis aiškinasi laukinėms žąsims ant kaklo uždėdami plastikinius žiedus. Dideli, iš tolo teleskopais ar stipresniais žiūronais perskaitomi žiedo įrašai netrukdo paukščiui gyventi, tačiau suteikia daugybę vertingos informacijos apie paukščių klajones.

Dabar nepasakysi, kur išskrido šalčio neištvėrusios Žuvinto pilkosios žąsys. Gal Lietuvoje susirado neužšalusių vandenų, o gal nuskrido kelis šimtus kilometrų link Lenkijos ar Vokietijos pajūrio. Šaltas arktinis oras įsigalėjęs tik virš Rytų Europos, toliau į Vakarus pavasario ženklų kur kas daugiau. Pilkosios žąsys netrukus sugrįš ir į Žuvintą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"