TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sartų sidabro pasaga

Sartų erdvės. Dusetos.
Akvarelė autoriaus

Kas atvers Lietuvos ežerų vasaros burtų knygas...

Jose tūkstančiai puslapių, galybė nuostabių akimirkų, susitikimų su mirijadais melsvuose ūkuose klestinčių gyvybių, - vandenų sietuvose raudonomis, oranžinėmis, balkšvomis akimis sau kelią pasišviečia lynai, karšiai, raini ešeriai, sekliose lagūnose, lyg kažkieno ganomi, šmėžuoja mailiaus tuntai, ratelius šoka raudės, kuojos, virš raibuliuojančių bangelių plerpia daugiasparniai laumžirgiai, strėliukės, kyla mašalų stulpai, o paukščiai - žuvėdros, garniai, ereliai žuvininkai, antys, kragai, rodos, visa savo esybe, stotu ir sparnų mostais garbina vandenų pasaulį, kiti, balsingieji, - krakšlės, lakštingalos, kikiliai, tošinukės, strazdai įsisupę pakrančių nendrynuose, ievose, gluosnynuose, almantys pušynų katedrose - pripildo viršvandenes erdves skambaus giesmių eterio. Ežeriokai, pasislėpę miškų tankmėse, prabunda tik įdienojus, platūs, tarp kalvų išsirangę ir kloniuose ištvinę ežerai pasitinka saulę vos patekančią, kiaurą dieną žaižaruoja jos dovanomis, ir nukaista, sugerdami vakaro rausvai violetines varsas. Audringi vėjai, lietūs, tykūs rūkai ir miglos, maudus mėnesienos blyškumas ežerus paverčia tai baugiu šešėliu, tai ilgesio vėriniu ar veidrodinių debesėlių miražu. Kitaip prakalbink - kas dar iškils iš jų gelmių - bažnyčiose neskambėję varpai, laumių dvareliai?

Aukštaitijos ežerų knygos papuoštos išskirtiniais vardais - Alaušas, Asveja, Avilys, Baluošas, Čičirys, Dysnai, Dringis, Drūkšiai, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Luodis, Lūšiai, Rubikiai, Stirniai, Tauragnas. Šalia jų - vienas paslaptingiausių, aukštaitiško džiugesio, saulės ir vėjų kupinas Sartų ežeras, tarsi mandragoros šaknis išsikerojęs šiaurrytiniame Lietuvos pakraštyje, tarp Rokiškio ir Zarasų rajonų. Pagal plotą jis mūsų šalyje šeštas, tačiau vingrūs ežero krantai siekia rekordinį ilgį - net 81 kilometras. Jei pridėtume greta tyvuliuojančio Zaduojo krantus, tai būtų daugiau, nei viso mūsų pajūrio krantų ilgis. Sartai turi aštuonias rangias atšakas, daugybę mažesnių įlankų, septynias salas, niekas neskaičiavo, kiek pusiasalių ir sąsiaurių, protakų jungia su Rašais, Pasarčiu, Keležeriu, Zalve, Tautesniu, Saliniu, Čiaunu, Vyku, Ilgiu. Netoliese tyvuliuoja ir "nepriklausomi" ežerėliai - Plavys, Plavelis, Žiegas, Žiegelis. Per Sartus teka gražiausioji Aukštaitijos upė Šventoji, jos kelionė ežeru tęsiasi aštuonis kilometrus. Ten, kur Šventoji įteka į Sartus, puslankiu lyg sidabro pasaga ežero įlanką juosia Dusetų miestelis su savo palydovu Užtilte, vakariniame krante siekiantys iki Didžiadvario, kur kažkada stovėjo puikūs Pliaterių rūmai, čia gyveno viena 1831 metų sukilimo organizatorių Emilija Pliaterytė.

Matyt, kažkada, kai baltų gentys dar nesikūrė miestuose, Sartai buvo savitos, didžiulės gyvenvietės magistralė, vandenų keliu jungusi keliolikos paežerės piliakalnių ir kaimų gyventojus į vieną darinį. Apie tokį buvusį bendrumą liudytų nuo seniausių laikų žinomos, prie Sartų ežero vykstančios šventės - žirgų lenktynės, anksčiau rengtos žiemą ir vasarą, sukviesdavusios ristūnų augintojus iš plačių apylinkių. Dabar Dusetos tarsi tapo šio proistorinio miesto idėjos paveldėtoju, Pasartės krašto sostine.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"