Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Saulius Juodkazis: mokslininkai grįžta savo darbais

 
2017 10 04 13:00
Prof. Sauliui Juodkaziui su kolege prof. Elena Ivanova neseniai įteiktas garbingas Australijos apdovanojimas „Eureka Prize“ už ryškiausią mokslo darbą per pastaruosius penkerius metus. theaustralian.com.au nuotrauka

„Esame ne kartą diskutavę: kas išvažiavo, tas išvažiavo, bet galbūt galima per užsienyje dirbančių lietuvių ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą, turint bendrų doktorantų, parodyti jauniems žmonėms, kad ir Lietuvoje yra gerų galimybių. Kad optimistiškiau vertintų, ką galima padaryti savo šalyje, ir liktų joje“, – sakė Svinburno technologijos universiteto profesorius dr. Saulius Juodkazis.

Vilniaus universiteto (VU) absolventas septynerius metus dirbo Tokušimos, penkerius – Hokaido universitete Japonijoje. Prieš aštuonerius metus mokslininkas su šeima persikėlė į Australiją. Svinburno technologijos universitete prof. S. Juodkazis nuo pagrindų sukūrė Nanotechnologijų centrą. Jam ir vadovauja, taip pat yra Mikrofotonikos centro direktoriaus pavaduotojas.

„Per daugybę metų mačiau, koks didžiulis iššūkis yra žmogui, atvykusiam dirbti laboratorijoje Japonijoje ar Australijoje, įsitvirtinti ir tapti nepriklausomu mokslininku. Manyčiau, kad Lietuvoje galima kurti tokios pat kokybės mokslą ir galbūt kur kas lengviau susitvarkyti gyvenimą ir aplinką, kad būtų komfortiška, – kalbėjo fizikas. – O tie, kas jau išvažiavę, grįžta tam tikra prasme per savo darbus, per bendradarbiavimą.“

Į pagalbą antibiotikams

Prof. S. Juodkaziui su kolege prof. Elena Ivanova neseniai įteiktas garbingas Australijos apdovanojimas „Eureka Prize“ už ryškiausią mokslo darbą per pastaruosius penkerius metus. Svinburno technologijos universiteto mokslininkai jau patentavo atradimą – naują būdą naikinti bakterijas panaudojant nanodarinius, imituojančius vabzdžių, tokių kaip laumžirgiai ar cikados, sparnų paviršių, pasižymintį baktericidiniu poveikiu.

Kaip pasakojo prof. S. Juodkazis, biologės prof. E. Ivanovos vadovaujama grupė seniai domėjosi, kodėl kai kurie vabzdžiai, tarkim, cikados, išlendančios iš žemės ir gyvenančios dažniausiai labai drėgnose, šiltose vietose, neturi jokių bakterijų ant savo sparnų. Vyravo supratimas, kad cikadų sparnų tokia struktūra, jog mažytės adatos suformuoja vandenį atstumiantį paviršių. Taip pat ir nuo laumžirgių sparnų vanduo nurieda ir kartu nuvalo paviršių, nuplauna bakterijas. Tačiau prof. E. Ivanovos grupė pastebėjo, kad iš tikrųjų yra ne visai taip: bakterijos tiesiog subadomos tomis nanoadatomis ir tik vėliau paviršius nuplaunamas nuriedančio vandens. Už baktericidinį poveikį atsakingas mechaninis bakterijos membranos pažeidimas.

„Mes pažvelgėme nanotechnologijų aspektu, – sakė fizikas. – Galime atkartoti paviršių: tai, kas yra ant cikados sparnų, perkelti ant kitų medžiagų. Pasiūlėme būdą, kaip greitai paruošti didelį silicio paviršiaus plotą paprasta pramonine technologija. Tai iškart atvėrė kelią taikymams. Pirmiausia atsirado daug bandinių. Cikadų sparnai yra nevienodi, nelygūs, kiekvienas truputį kitoks, o mes galime paruošti didelius vienodos struktūros paviršiaus plotus, ir statistiniai duomenys kur kas patikimesni.“

Tirtos dviejų rūšių bakterijos. Vienos, kurių membrana plonesnė, tai – sparčiai prie antibiotikų prisitaikančios žaliamėlės pseudomonos (Pseudomonas aeruginosa). Ir kitos, turinčios kaip ir dvigubą membraną, – auksinio stafilokoko (Staphylococus aureus) bakterijos. Tačiau ir jas sunaikino tiek cikadų sparnų, tiek juodojo silicio paviršius, pagaminamas pramoniniu būdu.

„Per daugybę metų mačiau, koks didžiulis iššūkis yra žmogui, atvykusiam dirbti laboratorijoje Japonijoje ar Australijoje, įsitvirtinti ir tapti nepriklausomu mokslininku. Manyčiau, kad Lietuvoje galima kurti tokios pat kokybės mokslą.“

Per šių dviejų rūšių bakterijų tyrimus įsitikinta, kad nanoadatų paviršiai turėtų veikti ir visas kitas bakterijas. Kai kuriais atvejais jie leistų atsisakyti antibiotikų. Pasak prof. S. Juodkazio, susidomėjimas šia nanotechnologija tikrai nemažas. Pavyzdžiui, kelios kompanijos Australijoje domisi jos taikymo galimybėmis klubų ir dantų implantams. Per operaciją nereikėtų tiek daug antibiotikų – nanoadatų paviršius sunaikintų pavojingas bakterijas ir kartu netrukdytų užaugti žmogaus ląstelėms fibroblastams, gydantiems ir užtraukiantiems žaizdą.

Už darbus nanotechnologijų ir optikos fizikos srityse prof. Saulius Juodkazis pernai buvo įvertintas ir prestižiškiausiu Kinijos mokslo apdovanojimu.swinburne.edu.au nuotrauka

Dabar mokslininkų laukia iššūkis – sukurti tokias nanostruktūras ant medicininių implantų. Titano ir nerūdijančio plieno paviršiai nėra plokšti kaip silicio. Kitos medžiagos, sudėtingi paviršiai – toks, pasak fiziko, bus tikrasis taikymas.

Siekiant lyderystės

Australijos mokslo prioritetas – biotechnologijos, todėl ir nanotechnologijų, fizikos srityje dirbantys mokslininkai ieško sąlyčio taškų su šia kryptimi. Kaip pasakojo prof. S. Juodkazis, toks prioritetas pasirinktas, atsižvelgus į didžiausią įdirbį ir ryškiausius darbus šioje srityje. Pavyzdžiui, Melburno universitete šiuo metu dirba Nobelio medicinos premijos laureatas. Kita stipri kryptis Australijoje – astronomija. Australų astronomų darbai gerai žinomi pasaulio mastu. Todėl šalis stengiasi investuoti į tas kryptis, kuriose gali būti pasaulinio mokslo lyderė.

Prieš prasidedant mokslo metams, kol dar nereikia dėstyti, prof. S. Juodkazio maršrutai driekėsi nuo Marselio iki Vladivostoko. Mokslininkas skaitė pranešimus apie atliekamus tyrimus tarptautinėse konferencijose, vyko į kolegų laboratorijas atlikti bendrų darbų.

Kartu su kolega iš Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje prof. S. Juodkazis gavo finansavimą šiemet pradėti trejų metų projektą, skirtą tirti medžiagų savybes ekstremaliomis sąlygomis, panašiomis į esančias giliai po Žemės pluta. Per laimimus projektus vis tęsiamas bendradarbiavimas, užsimezgęs dar tada, kai mokslininkas dirbo Japonijoje. Tyrimų tema labai aktuali ir bendradarbiaujančių laboratorijų tinklas auga.

Labiau su nanotechnologijomis susijusi prof. S. Juodkazio darbų kryptis – metamedžiagos, t. y. gamtoje neegzistuojančios medžiagos, jų optinis taikymas. Dar viena tyrimų kryptis susijusi su jutikliais.

„Turime patį pirmąjį Lietuvos kompanijos „Šviesos konversija“ pagamintą pramoninį lazerį, tinkantį medžiagoms apdoroti. Jį įsigijome vykdydami bendrą projektą su Lietuvos kompanija „Altechna“. Viena populiarių temų – kaip apdorojant lazeriu sukurti paviršius, turinčius kokių nors unikalių savybių dėl savo geometrijos“, – vardijo Svinburno technologijos universiteto Nanotechnologijų centro vadovas.

Per 20 metų, praleistų Japonijoje ir Australijoje, Vilniaus universiteto absolvento prof. Sauliaus Juodkazio bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais bei kitais po pasaulį išsibarsčiusiais lietuviais niekada nebuvo nutrūkęs, ir visada jo grupėje yra doktorantų iš Lietuvos. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvių projektai

Prof. S. Juodkazio bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais bei kitais po pasaulį išsibarsčiusiais lietuviais niekada nebuvo nutrūkęs.

Štai aukšto slėgio medžiagų tyrimų srityje jis bendradarbiauja su kolega prof. Vygandu Mizeikiu iš Šizuokos universiteto Japonijoje.

Į projektą taip pat įsitraukęs tos pačios kartos kolega prof. Artūras Vailionis iš Stanfordo universiteto JAV. Jo padedami tyrėjai galėjo atlikti eksperimentus žinomoje pažangių medžiagų laboratorijoje JAV.

Glaudžiai bendradarbiaujama su VU lazerių fizikais, dr. Mangirdo Malinausko grupe. Šiuo metu keturi lietuviai – dr. M. Malinauskas, prof. V. Mizeikis, fizikas teoretikas prof. Kęstutis Staliūnas iš Katalonijos politechnikos universiteto ir prof. S. Juodkazis – turi vieną bendrą projektą „Nanodariniai efektyviai infraraudonosios spinduliuotės detekcijai“.

Svinburno technologijos universiteto mokslininkas vieną ar du kartus per metus grįžta į Lietuvą. Dažniausiai į konferencijas ar pakeliui į jas užsuka keletai dienų. Ir visada jo grupėje yra doktorantų iš Lietuvos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"