TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sausrų bus ir jų tikimybė Lietuvoje didės

2015 06 15 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

"Nors Lietuvoje kritulių tikrai nemažėja, trumpalaikių sausrų vasaros mėnesiais daugėja", - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas. Pačios didžiausios, stipriausios sausros per pastaruosius dešimtmečius buvo įregistruotos 1992, 1994, 2002 ir 2006 metais. Dabar jau kuris laikas sausrų nebuvo, bet grėsmė visą laiką išlieka.

Praėjusią savaitę D. Valiukas Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją “Sausrų ir sausų laikotarpių Lietuvoje analizė”. Sausros samprata, kaip pabrėžė klimatologas, turėtų būti daug platesnė, negu dabar suprantame Lietuvoje, viską siedami vien su žemės ūkiu, jo nuostoliais, derliaus praradimu.

Pasaulyje įprasta išskirti keturis sausrų tipus. Meteorologinė sausra, kai yra tik kritulių trūkumas. Agrometeorologinė sausra susijusi būtent su žemės ūkiu, drėgmės trūkumu dirvožemyje. Hidrologinė sausra, kai nukrinta upių, ežerų ar, pavyzdžiui, požeminis vandens lygis. Socioekonominė sausra fiksuojama tada, kai kritulių trūkumas labai paveikia žmonių gyvenimą bei ūkį. Ji yra kitų sausros tipų sukeltų padarinių rezultatas.

Klimatologas dr. Donatas Valiukas./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po liūčių - sausa

Atliktais prognostiniais skaičiavimais, Lietuvoje XXI amžiuje trumpalaikių sausrų tikimybė vasaros mėnesiais išaugs. Nors bendras metinis kritulių kiekis nemažės ir vasaros mėnesiais nenumatomas kritulių mažėjimas, sausrų skaičius, kaip prognozuojama, didės.

Pasak dr. D. Valiuko, tai susiję su klimato kaita ir jo ekstremalėjimu. Liūčių pavidalu iškrinta didelis kritulių kiekis, per kelias dienas - vos ne visa mėnesio norma, o paskui būna ilgas sausas laikotarpis. Vadinasi, bendras kritulių kiekis toks pat, tačiau jo pasiskirstymas vasaros mėnesiais kinta.

Išdžiūvę šuliniai ir dulkės

"Nors sakoma, kad Lietuva nėra sausrų kraštas, ateityje tikėtina, kad vasaros sausrų bus, ir turėtume būti joms pasiruošę", - kalbėjo klimatologas. Pavyzdžiui, ūkininkams praverstų irigacinės sistemos auginamoms žemės ūkio kultūroms drėkinti. Dėl gaisrų pavojaus miškuose jau dabar yra įrengtos stebėsenos sistemos. Tačiau sausrų atveju reikėtų griežtesnės kontrolės, kad tokio pavojaus nekiltų. Sausroms taip pat turi būti pasiruošusi bendra energetinė sistema, nes gali sustoti mažosios hidroelektrinės.

Dėl sausrų labiausiai kenčia kaimiškos vietovės. Dalis gyventojų vis dar neturi vandentiekio. Per sausras ne tik krinta vandens lygis šuliniuose, bet kartu yra didesnė vandens užterštumo rizika. Lietuvoje dar gana daug žvyrkelių, didelis dulkėjimas. Per sausras nudulka kelio dangos dalis. Aplinkiniai gyventojai vėl patiria užterštumo pavojų, ne tik diskomfortą.

Per sausras sutrikdoma ir laukinių gyvūnų ekologinė pusiausvyra, jie kenčia, ypač jei išdžiūsta aplinkiniai vandens šaltiniai, jiems buvę prieinami. Naminiams gyvūnams lengviau, jei yra tinkamai prižiūrimi.

O žvelgiant plačiau, net sausros, pavyzdžiui, kur nors Pietų Amerikoje gali atsiliepti Lietuvai. Jei nukenčia kavos plantacijos,Lietuvos vartotojai pajunta padarinius per pabrangusią kavą. Pasak dr. D. Valiuko, sausros yra toks platus reiškinys, kad gali veikti viso pasaulio ekonomiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"