TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sausrų nesulauksime, bet rimtos bėdos – ne už kalnų

2015 07 10 11:59
Prof. A. Bukantis.  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Tokių sausrų, kokios dabar fiksuojamos Kalifornijoje, Lietuvoje greičiausiai nebus, tačiau per ateinančius dešimtmečius numatomas antrosios vasaros pusės – liepos ir rugpjūčio mėn. – sausringumo didėjimas, teigia klimatologas Arūnas Bukantis.

„Būtent šis laikotarpis, kuris pasižymi gana aukštomis temperatūromis, gali būti itin kritiškas. Tai atsiliepia žemės ūkiui ir vandens ištekliams“, – LRT.lt kalbėjo klimatologas.

Jau ilgą laiką JAV, Kalifornijoje, trunkanti sausra paskatino valdžią imtis drastiškų priemonių – masinio medžių kirtimo. Planuojama iškirstus, nudžiūvusius medžius pakeisti naujais, atsparesniais karščiui.

Pjaunamų ir žemėn krintančių medžių garsas – Kalifornijos gyventojų kasdienybė. Šį regioną užklupus istorinei sausrai, biologų ir miesto valdžios sprendimu, prasidėjo masinis išdžiūvusių medžių kirtimas.

JAV miškų tarnyba teigia, kad per ketverius metus trunkančią sausrą užfiksavo 12,5 mln. medžių žūtį.

Lietuvoje šių metų liepos pradžia neatnešė palengvėjimo nei gyventojams, nei žemdirbiams. Kadangi gausesni krituliai jau kurį laiką aplenkia kai kuriuos Lietuvos rajonus, susidarė palankios sąlygos sausrai vystytis ir stiprėti. Kalvarijos savivaldybės teritorijoje liepos 6 d. konstatuota stichinė sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu.

Remiantis Tarnybos meteorologijos ir agrometeorologijos stočių duomenimis, labai sausa vis dar išlieka pietų Lietuvoje ir dalyje centrinių šalies rajonų. Alytaus, Kauno, Kazlų Rūdos, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio ir Vilkaviškio r. savivaldybių teritorijose užsitęsęs sausringas laikotarpis yra pasiekęs pavojingo reiškinio ribą, o Kauno ir Vilkaviškio rajonuose savaitės pabaigoje taip pat gali būti konstatuota stichinė sausra.

Klimatologas A. Bukantis teigia, kad padėtis pagerėtų, jei palytų bent savaitę: „Kad žemė sudrėktų bent pusmetrį, reikėtų bent savaitės lietingo laikotarpio [...]. Tada būtų galima sakyti, kad miškuose nebeliktų gaisrų pavojaus“.

Kuo pasižymėjo pastarieji dešimtmečiai

Kaip teigia Vilniaus universiteto (VU) prof. klimatologas A. Bukantis, sprendžiant pagal klimato kaitos įvairius rodiklius, pastarieji dešimtmečiai buvo ypatingi. Pasak klimatologo, labai padidėjo kritulių kiekio ekstremumas – kartais iškrenta tik trečdalis ar ketvirtadalis klimatinės normos, o kai kuriais mėnesiais netgi 2–3. „Dėl to dirvožemyje susidaro netolygios kritulių ir drėgnumo sąlygos“, – aiškina klimatologas.

Antra savybė pastariesiems dešimtmečiams būdinga, pasak A. Bukančio, yra aukštos temperatūros ir karščio bangos – pastarosiomis dienomis dirvožemio paviršius vietomis buvo pasiekęs 51–54 laipsnių temperatūrą. „Galima įsivaizduoti, kaip greitai ta drėgmė yra išgarinama, o padidėjęs garavimas dar labiau sumažina drėgmės išteklius. Taigi menkas lietus iš esmės nepakeičia drėgmės išteklių dirvožemyje“, – tęsia klimatologas.

Pastariesiems dešimtmečiams, pasak VU profesoriaus, būdingas ir nepastovus pašalas, nepastovi sniego danga, nutirpstanti 2–3 kartus per žiemą. „Tad nėra sukaupiamos sniego atsargos pavasarį, vanduo nepapildo dirvožemio drėgmės atsargų, yra sumažėjęs upių vandeningumas. Šiuo metu yra gerokai nusekusios upės – debitas yra trečdaliu ar ketvirtadaliu žemesnis, o vandens lygis, pavyzdžiui, Nemune yra nukritęs netgi daugiau kaip pusmetrį. Dėl tokių žiemos ir pavasario sąlygų, anot A. Bukančio, labai greitai gali kilti sausrų.

Vakarų Lietuvoje ir pajūryje mažėja kritulių

Pasak klimatologo A. Bukančio, vertinant kritulių kiekio tendencijas nuo 1961-ųjų, nustatyta, kad Vakarų Lietuvoje ir pajūryje fiksuojama kritulių mažėjimo tendencija. Kitose Lietuvos vietose kritulių kiekis esą iš esmės nepasikeitė, netgi atvirkščiai – yra rajonų, kur kritulių iškrenta daugiau. „Tuo metu Žemaitija, Vakarų Lietuva pasižymi kritulių mažėjimo tendencijomis – ten ir gruntinių vandenų lygis gerokai nusekęs“, – aiškina klimatologas.

Jo teigimu, Vakarų Lietuvos ir pajūrio gyventojai jau yra tai pajutę. „Pirmiausia šuliniuose gerokai sumažėja vandens lygis arba šulinys apskritai išdžiūsta. Žemaitijoje dažnai būna mažesnis ir derlius, ypač vasarinių grūdinių kultūrų. Kaip tik dabar joms labiausiai reikia drėgmės, todėl reikia taikyti drėkinimo ir laistymo sistemas. Tie, kurie augina daržoves, puikiai žino, kad tik taip galima palaikyti garantuotą ar stabilų derlių kiekvienais metais, nes tos sausringos sąlygos dabar vis dažnesnės Lietuvoje“, – LRT.lt kalbėjo A. Bukantis.

Pasak klimatologo, tos augalų veislės, kurios yra jautrios sausroms, tampa rizikingu verslu. „Pavyzdžiui, žieminių javų pasėliai yra atsparesni, pavasarį būna geriau įsišakniję, ir jų derlius nukenčia mažiau, tačiau vasarinės grūdinės kultūros labai jautriai reaguoja į kritulių stygių, ir derlingumas gali sumažėti netgi 20–40 proc. Taigi norint tą pažeidžiamumą mažinti, reikėtų rinktis tokias augalų rūšis ir veisles, kurios yra mažiau jautrios sausroms“, – pataria A. Bukantis.

Tokių sausrų, kokios dabar fiksuojamos Kalifornijoje, Lietuvoje greičiausiai nebus, tačiau per ateinančius dešimtmečius numatomas antrosios vasaros pusės – liepos ir rugpjūčio mėn. – sausringumo didėjimas, sako klimatologas.

„Būtent šis laikotarpis, kuris pasižymi gana aukštomis temperatūromis, gali būti ypač kritiškas. Tai atsiliepia žemės ūkiui ir vandens ištekliams. Šie procesai galiausiai paveikia ežerų ir upių vandens lygį, tai gali atsiliepti ir tiems vandens ištekliams, kurie galimai būtų panaudojami laistymui. Taigi susidaro uždaras ratas: reikėtų vystyti, plėsti drėkinamų, laistomų žemių plotus, tačiau dėl sausros dažnai pritrūkstama vandens laistymui, nes iš upių negalima semti vandens, jei debitas ir vandens lygis yra kritinis“, – priduria VU profesorius.

Klimatologo teigimu, didžiausia rizika kyla tiems rajonams, kurių dirvožemiai yra priesmėlio – ypač Pietų, Pietryčių ir Pietvakarių Lietuvos“, – LRT.lt kalbėjo A. Bukantis.

Ežeruose atsitraukia krantai

Sodybą Labanoro girioje turintis gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad dar niekada jo krašte taip nenuseko upeliai, kaip šiemet. „Atrodo, buvo šiek tiek ir lietaus, ir pavasaris drėgnas, bet anksčiau Peršokšnos upėje vandens lygis siekdavo pusę metro ar 80 cm, o dabar praktiškai tik 30 cm – net baidare neįmanoma praplaukti. Taip pat praktiškai išdžiūvo mano šulinys, negaliu pasisemti vandens. Neįsivaizdavau, kad kada nors gyvenime, man gyvenant kaime, teks pirkti vandenį“, – stebisi gamtininkas.

Be to, pasak A. Gaidamavičiaus, gilėja gruntiniai vandenys – tai esą rodo, kad gruntiniai vandenys yra nepakankamai maitinami. „Tą patį matome ir ežeruose – atsitraukia krantai. [...] Kalbėjau su ekspertais, tai bent jau pietrytiniuose rajonuose, miškinguose kraštuose labai didelę reikšmę gruntinių vandenų lygiui turi miškai. Jei jie yra plynai kertami, hidrologinis režimas yra pažeidžiamas“, – aiškina gamtininkas.

Jo teigimu, kai kurie ūkininkai džiaugiasi dėl šiltėjančių žiemų Lietuvoje. „Jie sako, kad greitai galės nuiminėti du derlius, kaip Pietų Europoje ar kituose šiltuose kraštuose. Tačiau didesnė tikimybė, kad negalės nuimti nė vieno derliaus, nes gali būti tokių metų, kai užeis ekstremumai, sausros, ir apskritai nebus jokio derliaus. Tuomet pakils ir maisto kainos“, – tvirtina A. Gaidamavičius.

Dėl stichinės sausros Kalvarijos savivaldybėje Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkus drausti pasėlius, nes kitaip patirta žala žemdirbiams esą nebus atlyginta.

„Kai kur jau net berželių lapai geltoni, trūksta drėgmės. Tiek pievos, tiek laukai, net ir javai jau pradeda rusti. Tai rodo, kad trūksta drėgmės ir kad yra labai didelė sausra“, – teigia Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis.

Pasak A. Gaidamavičiaus, laukiniai augalai prie tokių orų yra prisitaikę geriau ir nukentės mažiau, tačiau labiau nukentės žmonių auginamos žemės ūkio kultūros.

„Tai, kad tie berželiai džiūsta ir gelsta lapai, sumažina jų galimybes sukaupti pakankamai maisto medžiagų žiemai, kad pavasarį galėtų normaliai išsprogti, sukrauti pumpurus. Jei po šito ekstremumo, kai yra didelė sausra, pavasarį bus kitas didelis ekstremumas – didelės šalnos, bus kur kas prastesnis tų augalų prisitaikymas, jie skurs. Laukiniams augalams svarbu išlaikyti vegetacijos laikotarpį, žaliavimą kiek įmanoma ilgiau, kad galėtų sukaupti pakankamai maisto medžiagų žiemai. Įvairiais metais būna visaip. Pavyzdžiui, praėjusiais metais mane labai stebino, kad kai kur beržai žaliavo ir spalio mėnesį, o kartais lapai pagelsta rugpjūtį. Tai priklauso nuo sausrų ir drėgnų metų ciklų“, – LRT.lt kalbėjo gamtininkas A. Gaidamavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"