TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sava tradicija architektams taps svetima

2015 04 24 6:00
Teigiama, kad studentai jau dabar stokoja žinių apie etnografinės architektūros paveldą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šalies paveldosaugininkai sunerimę - ateityje architektai nebeišmanys, kaip projektuoti namus ir erdves saugomose teritorijose, miestų senamiesčiuose ar net kaimuose.

Būsimiems architektams nebūtina žinoti Lietuvos tradicinės architektūros principus ir įmantrybes. Taip apsisprendė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, ketinantys nuo kitų mokslo metų pertvarkyti architektų rengimo programą ir kultūros paveldo studijas palikti tik kaip pasirenkamąjį modulį.

Iki šiol visi studijuojantieji architektūrą KTU antrame kurse išklausydavo paskaitų ciklą, per kurį būdavo supažindinami su etnografinės architektūros paveldu, sodybų ir pastatų statybos tradicijomis bei etnografiniais tipais, bažnytkaimių ir miestelių funkcine ir urbanistine raida, profesionaliosios architektūros tradicijomis Lietuvos kaime. Tačiau planuojama, kad jau nuo šių metų rudens tiek gilintis į Lietuvos tradicinės architektūros raidą, jos principus būsimiems architektams neteks. Bent jau tiems, kurie to nenorės.

Didesnis pasirinkimas

Kaip LŽ teigė KTU Architektūros ir urbanistikos katedros profesorė dr. Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, pertvarka daroma kviestinio dėstytojo iš Didžiosios Britanijos dr. Tea Limo siūlymu. „Jis yra mūsų studijų programos direktorius. Tad ir pasiūlė pertvarkyti ją taip, kad daugiau dėmesio būtų skiriama projektavimo ir urbanistinio planavimo moduliams. Jiems studijuoti skiriamų kreditų skaičius yra dvigubinamas - vietoj šešių bus dvylika. Tačiau atsiranda kur kas daugiau pasirenkamų modulių“, - aiškino profesorė.

Tai bus alternatyvūs komunikacijos ir pristatymo, technologijos krypčių moduliai. Skirtingai nei iki šiol, kai studentams gana sunku susieti tarpusavyje atskiras programas, dabar numatyta, kad jos turėtų tapti labiau integruotos, padėtų būsimiems architektams perimti iš pagrindinių modulių gaunamas žinias, papildyti jas srities, kuri studentus labiausiai domina, informacija.

Neslepia nuostabos

KTU užmojai kelia nerimą šalies paveldosaugininkams. Kultūros paveldo departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas įsitikinęs, kad studentai, nesusipažinę su Lietuvos architektūros istorija, jos raida, neturės pamato, kurio pagrindu turėtų formuotis šiuolaikinės architektūros suvokimas.

„Nenoriu kištis į aukštųjų mokyklų mokymo turinį - jos yra visiškai nepriklausomos. Tačiau jei architektūrą studijuojantys studentai negaus pagrindų apie Lietuvos architektūros praeitį, tai atrodys labai keistai, be to, baigusieji tokias studijas sunkiai įsikomponuos į Lietuvos architektų gretas“, - prognozavo jis.

LŽ kalbinta KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, architektė, menotyrininkė dr. Rasa Bertašiūtė taip pat nusivylusi kolegų iš Architektūros ir urbanistikos katedros sumanymu. Pasak jos, jau dabar architektai gauna per mažai žinių apie Lietuvos tradicinės architektūros istoriją, jos ypatumus, todėl projektuodami tiek pastatus, tiek erdves pridaro labai daug klaidų, ypač kaimuose.

„Labai svarbu, kad architektas nebūtų tarsi atkeliavęs iš kosmoso, o sugebėtų išsaugoti vietos savitumą, mokėtų savo kūrinį priderinti prie vietos kultūros. Lietuvoje yra rengiami architektai-kosmopolitai, orientuoti daugiausia į modernizmą, bet patys jo nelabai suvokiantys“, - kalbėjo R. Bertašiūtė. Ji pabrėžė, kad kol kas kai kurie Lietuvoje parengti architektai dažniausiai tesugeba suprojektuoti stiklinius kubus, o ne statinius saugomose teritorijose, senamiesčiuose ar net kaimuose.

Dar nenuspręsta

Išgirdęs apie numatomą architektūros studijų programos pertvarką, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Marius Šaliamoras taip pat neslėpė nuostabos. Jis abejojo, ar Lietuvos tradicinės architektūros, kaip privalomojo dalyko, atsisakymas padės plėtoti studentų architektūrinį mąstymą.

„Man regis, žmogus, baigęs architektūros studijas, turėtų gebėti mąstyti kompleksiškai, išmanyti paminklosaugos, paminklotvarkos pagrindus, nes niekada nežinai, kada dirbant jų gali prireikti“, - svarstė LAS vadovas. Pasak jo, net Europos Sąjungos direktyvose yra apibrėžta, kad architektūros studijos jaunuoliams turėtų suteikti kompleksinį išsilavinimą, o mokymosi proceso metu, be kitų dalykų, turi būti dėstoma ir paveldosauga, paminklosauga, meno istorija. Tačiau kaip dėstyti tokius dalykus ir kiek jų turi būti, kiekviena aukštoji mokykla sprendžia savarankiškai.

J. Kamičaitytė-Virbašienė su tokiais nuogąstavimais nelinkusi sutikti. Jos teigimu, kultūros paveldo discipliną numatyta panaikinti kaip privalomą dalyką, bet pertvarkant studijų programą šis modulis liks kaip pasirenkamasis. Be to, jam planuojama priskirti ir dalį praktinių užsiėmimų, kurių naujojoje studijų programoje turėtų gerokai padaugėti.

„Akademinių valandų skaičius liks toks, koks buvo, tik jis programos tinklelyje bus paskirstytas kitaip“, - tikino pašnekovė. Profesorė pabrėžė, kad kol kas galutinių sprendimų dėl architektūros studijų programos pertvarkos nėra, todėl dar gali būti ir pokyčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"