TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Savas ir laimingas, grįžęs į protėvių žemę

2011 09 07 0:00
Alinos Ožič nuotrauka

Kai iš Lietuvos jaunimas išvažiuoja, Amerikos lietuvis Darius Udrys pasiryžo nuolat apsigyventi senelių krašte. Naujasis Europos humanitarinio universiteto (EHU) prorektorius džiaugiasi ir galimybe prisidėti prie teigiamų poslinkių kaimyninėje Baltarusijoje.

Trisdešimt devynerių metų politikos mokslų daktaras neslėpė, kad jau seniai galvojo įsikurti Lietuvoje. Nors gimė ir augo Amerikoje, Lietuva visada traukė. Domėjosi ja ir jautė artumą. Tiesiog taip auklėjo tėvai. Kai atsirado galimybė dirbti prasmingą darbą Lietuvoje, nusprendė, kad bus tinkamas metas atsikraustyti čia ir pamėginti.

Ir vasarą, ir žiemą

Vilniuje Darius jau trys mėnesiai. Rugsėjo pirmąją džiaugėsi gausiai sostinės gatves užplūdusiu jaunimu ir gražia tradicija priminti visuomenei apie švietimo ir mokslo svarbą. JAV mokslo metų pradžia nėra taip viešai minima. Vyksta, pasak pašnekovo, labiau komercinis paminėjimas, kai visi suskumba pirkti mokyklinius reikmenis, parduotuvės skelbia įvairias akcijas ir iškelia tokias prekes į priekį. Lietuvoje labai populiari ir gėlių kultūra. Daug dažniau dovanojamos gėlės nei JAV, nors mokslo metais ir ten mokytojai pagerbiami įvairiais būdais.

"Lietuvoje esu laimingesnis nei tikėjausi. Iš tikrųjų ir nemaniau, kad bus labai blogai. Nuo šešiolikos metų dažnai lankiausi Lietuvoje, todėl galėjau stebėti jos pažangą ir puikiai įsivaizdavau, kur važiuoju. Net šaltą žiemą, kai buvau atvykęs į Vilnių pasikalbėti su EHU rektoriumi ir susipažinti su darbuotojais, apsidairęs nusprendžiau, kad galėčiau būti laimingas čia. Dabar galiu pasidžiaugti, kad jaučiuosi dar laimingesnis, nes labai prisideda iš tikrųjų įdomus darbas. Be to, šiltai priima draugai, giminės, kiti pažįstami Lietuvoje," - vardijo pašnekovas.

EHU prorektorius prieš mokslo metų pradžią dar galėjo pasidžiaugti ir labai gražia vasara. Per savaitgalius ir laisvas dienas net porą sykių apkeliavo Lietuvą ir matė nemažai teigiamų pokyčių nuo pastarojo karto, kai lankėsi Šiauliuose, Molėtuose, Ventės rage, Klaipėdoje, Kuršių nerijoje ar Palangoje. Po darbo dažnai nuvažiuodavo į Trakus - arti Vilniaus ir malonu pabūti gamtoje prie ežerų.

Tarp Amerikos ir Europos

"Gavau Lietuvos pilietybę, nes seneliai buvo Lietuvos piliečiai. Pasitraukė per Antrąjį pasaulinį karą, - pasakojo dvigubą JAV ir Lietuvos pilietybę turintis Darius. - Močiutė iš mamos pusės kilusi iš Tytuvėnų, senelis - iš Kauno. Tėvo tėvai - iš Žeimelio (Pakruojo r.) prie Latvijos sienos. Yra giminėje ir vienas kitas latvis, kiek teko tirti savo genealogiją."

Mičigane gyvenantys tėvai įpratę prie vyriausio sūnaus kraustymosi. Darius studijavo Vokietijoje ir dirbo Bonoje įsikūrusioje Pasaulio gamtosaugos sąjungos ("The World International Union for the Conservation of Nature and Natural Resources" - IUCN) teisės bibliotekoje, konsultuojančioje įvairias valstybes aplinkosaugos teisės projektų klausimais. Apie šešerius metus gyveno Prahoje. Darbą "Laisvosios Europos" radijuje pasiūlė Kęstutis Girnius, Lietuvoje gerai žinomas politikos apžvalgininkas ir dėstytojas. Jis buvo ir pirmasis viršininkas. Kaip tik tuo metu "Laisvosios Europos" radijas kėlėsi iš Miuncheno į Prahą. Kai kurie darbuotojai nusprendė nesikraustyti, todėl atsirado laisvų vietų lietuvių redakcijoje. K.Girnius norėjo, kad joje dirbtų žmonės tiek iš Lietuvos, tiek iš išeivijos, augę ir įgiję išsilavinimą Vakaruose.

"Laisvosios Europos" radijuje D.Udrys dirbo dviem etapais: nuo 1995 iki 1998 metų, tada išvažiavo į Kaliforniją studijuoti, ir baigęs doktorantūros studijas, nuo 2002 iki 2004 metų. Kai "Laisvosios Europos" radijo lietuvių tarnyba nutraukė veiklą, vėl grįžo į Kaliforniją. Čia gyvena jaunesnė sesuo Baltija su šeima. Jaunesnis brolis Almis, Kalifornijos sostinėje Sakramente gana ilgai dirbęs valstijos valdžioje, šiuo metu eina San Diego mero patarėjo pareigas. Jaunėlis Vytis įsikūręs Mičigane.

Arčiau Baltarusijos

"Dirbdamas "Laisvosios Europos" radijo žurnalistu, žinoma, sekiau įvykius Baltarusijoje. Negaliu pasakyti, kad turėjau daug tiesioginės patirties, bet žinau, kas ten vyksta politiniu lygiu. Mano patirtis susijusi apskritai su demokratiniu pilietiniu švietimu, visuomenės informavimu ir nevyriausybinių organizacijų plėtra, - prisiminė buvęs Los Andželo pilietinio švietimo centro plėtros vadybininkas. - Kai pasiūlė dirbti EHU plėtros ir tarptautinių ryšių prorektoriumi, sudomino šis darbas galimybe iš arčiau stebėti įvykius Baltarusijoje, asmeniškai pažinti šią šalį, susipažinti su jos žmonėmis, turinčiais artimų, glaudžių, tradicinių ryšių su lietuviais."

D.Udrys labai domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir kultūriniu paveldu. Dabar istorinių ryšių su baltarusių tauta gyvumą gali jausti ir eidamas naująsias pareigas. Tiesa, keletą kartų lankėsi Baltarusijoje, tiksliau, Gardino mieste, tik keliaudamas tranzitu. Dabar planuoja nuvykti artimesnės pažinties. Su EHU studentais jau spėjo pabendrauti, kai gegužės pabaigoje atvažiavo į Vilnių. Labai gerą įspūdį paliko jų patriotiškumas, atsidavimas Baltarusijai ir ištvermė, kai tenka nepalankiomis sąlygomis "bendrauti" su tos šalies valdžios pareigūnais.

EHU plėtros ir tarptautinių ryšių prorektoriaus darbas labiau nukreiptas į galimus mecenatus Vakarų valstybėse ir Lietuvoje. Konkreti užduotis - stiprinti universiteto lėšų telkimo sistemą, pamėginti išplėsti finansavimo bazę, kad universitetas nebūtų priklausomas vien nuo valstybių paramos.

"Suprantame, kad mums taip pat reikia rodyti iniciatyvą. Jei rastume papildomų finansavimo šaltinių, galėtume, tarkim, palengvinti mūsų dėstytojų padėtį. Dabar daugelis gyvena Baltarusijoje ir atvyksta į Vilnių tik laikinai, palikę šeimas. Jei galėtų kartu su šeimomis apsigyventi Lietuvoje, nereikėtų nuolat kursuoti tarp Minsko ir Vilniaus. Kitas tikslas - didinti stipendijų skaičių, kad daugiau studentų galėtų mokytis mūsų universitete ir nebūtų jiems tiek finansinių kliūčių, - vardijo prorektorius. - Taip pat norėtume pasikviesti dėstytojų iš užsienio, kad plėstųsi studentų akiratis. Naudinga būtų taip pat didinti paramą mūsų dėstytojų tyrimų projektams."

Daugelis EHU absolventų grįžta į Baltarusiją. Ką konkrečiai jie veikia, turėtų atskleisti kaip tik šiuo metu atliekamas pirmųjų, baigusių ketverių metų bakalauro studijas, karjeros tyrimas. EHU, nebegalėjęs veikti Baltarusijoje, prieš šešerius metus atnaujino veiklą Vilniuje. Turimais duomenimis, šiek tiek daugiau nei pusė bakalauro laipsnius įgijusių absolventų gyvena Baltarusijoje ir dirba daugiausia privačiame sektoriuje, maždaug ketvirtadalis tęsia magistro studijas Vilniuje arba kituose Europos universitetuose.

"Esame galbūt vienintelė ar viena tokių alternatyvų jauniems žmonėms iš Baltarusijos, - kalbėjo naujasis EHU prorektorius. - Todėl ne tik mūsų studentai ar dėstytojai, bet ir visuomenė suvokia, koks svarbus yra šis projektas - išsaugoti švietimo ir mokslo laisvę."

D.Udrys su kolegomis ir studentais bendrauja angliškai, kai kurie moka lietuviškai. Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius pasiryžęs išmokti rusiškai, nors rusų kalba nėra didelė kliūtis eiti tiesiogines pareigas.

Pilietiškumo pamokos

Amerikos lietuvis neslėpė, kad tokiam kaip jis negali būti lengva suvokti baltarusių padėtį, nors paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais, 1988-aisiais, lankėsi Lietuvoje ir šiek tiek dar matė anos sistemos. Dabar bus įdomu palyginti, kuo skiriasi ir kuo panaši Baltarusija. Kita vertus, D.Udrys pabrėžė, kad supranta, jog šiame regione yra nemažai žmonių, kurie labai sunkiai išgyveno posovietines permainas ir dabar pasigenda tam tikro stabilumo, kurį turėjo ir prarado, joms prasidėjus. Iš dalies tai ir lemia tokių vyriausybių kaip Baltarusijos patvarumą.

"Pilietiškumas yra nuolatinis iššūkis kiekvienai visuomenei, kiekvienai kartai, - kalbėjo politologas. - Vykstančios permainos verčia nuolat ieškoti naujų sprendimų. Technologijos keičia mūsų bendravimą ir santykį su valdžios pareigūnais. Pavyzdžiui, JAV labai didelį nerimą kelia jaunimo pilietinio aktyvumo stoka. Mokyklose puoselėjama savanorystė skatina pilietiškumą privačioje veikloje, tačiau labai sunku įtikinti jauną žmogų būti politiškai aktyviam. Pilietinio švietimo sritis yra labai svarbi, nes jei nepripratinsi jaunimo dalyvauti valstybės politiniame gyvenime, vėliau bus dar sunkiau. Kai žmonės jau pamato, kad norėtų ką nors pakeisti politiškai, dažnai mokykla ir visuomenė nėra jų tam parengusi. Iš tikrųjų labai apmaudu, kad ir Amerikoje, vienoje seniausių pasaulio demokratijų, yra tokia problema."

Per keletą mėnesių Lietuvoje, bendraudamas su žmonėmis viešoje erdvėje, D.Udrys pasigedo ir pilietinio draugiškumo. Kai galima rinktis, maloniu ar griežtu balsu ką nors pasakyti, kartais pasirenkami gana šiurkštūs bendravimo būdai. Nors labai svarbu, kad žmonės jaustųsi vieni kitų gerbiami. Žinoma, kai visi pripranta prie tam tikro bendravimo, sunku ką nors pakeisti. Susiklosto tarsi tokia bendravimo kultūra, tačiau ir balso tembras, ir išraiška šiek tiek lemia mūsų savijautą kasdieniame gyvenime.

"Apie amerikiečius dažnai sakoma, kad jų nuolatinės šypsenos nėra nuoširdžios, ir kažin ar iš tikrųjų jiems rūpi, "how are you doing?", - juokėsi pašnekovas. - Gal ir ne, tačiau vis vien manau, kad tokie maži gestai ir mandagumas gali truputį pakelti nuotaiką."

D.Udrys nelinkęs vienareikšmiškai vertinti ir migracijos. Jo manymu, reikėtų nagrinėti atskirai, kokios grupės ir kodėl emigruoja, kaip tai paveiks valstybę, visuomenę. Visus emigrantus traktuoti kaip vieną didelį būrį - tiesiog nekorektiška. Daug kas važiuoja į Vakarus tęsti studijų, kiti - dėl profesinės patirties, kurios šiuo metu Lietuvoje negali įgyti. Protų kursavimas yra gerai, tik jis neturėtų vykti į vieną pusę, virsti protų nutekėjimu. Reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima pasiekti, kad bent dalis mūsų gabiausių žmonių rastų daugiau galimybių įgyvendinti savo siekius Lietuvoje. Ne tik visuomenei tarnauti, bet ir gauti iš to asmeninį pasitenkinimą ir patogiai gyventi gimtajame krašte.

D.Udrys prisiminė, kad kelerius metus būdamas Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininku, mėgino spręsti ir tokią problemą, kodėl jaunesni žmonės nenoriai dalyvauja mūsų tautai svarbių dienų minėjimuose. Jo sukurti pusės valandos animaciniai filmukai "Tūkstantmetis" ir "Kelias į laisvę" buvo mėginimas pasiūlyti alternatyvą ilgoms kalboms. Dariaus nuomone, galbūt vertėtų pasikliauti ne tik kalbėjimu, bet ir, tarkim, vaizdine medžiaga, muzika, garsais, perteikiant šiek tiek tos dvasios, kuri įkvėpė istorinius įvykius, galbūt buvo būdinga tiems laikams, bent jau kaip mes suprantame. Filmukų kūrėjas labai nudžiugo, kai su juo susisiekė įvairūs žmonės, dirbantys kūrybinį darbą kino srityje. Niujorkietis lietuvis Vincas Sruoginis ir Lietuvoje jam talkinęs švedas dokumentininkas Jonas Ohmanas pakvietė dalyvauti viename projekte. D.Udrys yra naujo dokumentinio filmo apie partizaną Juozą Lukšą-Daumantą naratorius. Lietuvoje filmas "The Invisible Front" ("Nematomas frontas") buvo parodytas praėjusią savaitę, minint J.Lukšos-Daumanto 90-ąsias gimimo ir 60-ąsias žūties metines.

* * *

Darius Udrys gimė 1972 metais Džeksono mieste Mičigano valstijoje. Netoli įsikūrusioje "Dainavos" stovykloje vasaromis lankydavosi su šeima. Su broliais ir seserimi pasirodė ne vienos lietuvių kolonijos scenoje su muzikine programa "Dainavos aidai". Nuo vaikystės griežia smuiku, vėliau išmoko groti vargonais, akordeonu, kitais klavišiniais. Nemažai laiko praleisdavo ir "Kretingos" stovykloje Kanadoje bei "Neringos" stovykloje Vermonte. Baigė katalikišką Lumen Christi vidurinę mokyklą. Vienerius metus mokėsi lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Su ten įkurta roko grupe "Musmirė" šešiolikmetis 1988-aisiais pirmą kartą apsilankė Lietuvoje, apšildė publiką per Kalėdų koncertą "Svečiuose pas "Antį".

D.Udrys studijavo politikos mokslus ir vokiečių kalbą Hilsdeilo koledže Mičigane (ten dėstė prof. Aleksandras Štromas), taip pat Reino Friedricho Vilhelmo universitete Bonoje ir Klermonto universitete Kalifornijoje. Klermonto universitete apgynė politikos mokslų daktaro laipsnį. Dirbo Los Andželo pilietinio švietimo centro plėtros direktoriumi ir "Ludwick Family foundation" pilietinio švietimo programos direktoriumi. Trejus metus buvo Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkas. Dėstė lietuvių literatūrą ir visuomeninius mokslus Los Andželo šv. Kazimiero lietuvių mokykloje. Maždaug šešerius metus dirbo "Laisvosios Europos" radijo lietuvių redakcijoje, o 2004-2011 metais buvo Lietuvos radijo korespondentas JAV. Nuo šių metų gegužės pabaigos gyvena Vilniuje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"