TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Seimas nepritarė ŠMM parengtai naujai Mokslo ir studijų įstatymo redakcijai

2016 05 10 14:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas antradienį nepritarė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtam įstatymui dėl pertvarkų aukštajame moksle ir grąžino projektą komitetui tobulinti.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tvirtina, kad taip stabdoma pertvarka aukštajame moksle, bet projekto kritikai sako, jog ministerijos pateikti siūlymai iš esmės nespręstų jokių problemų, o aukštojo mokslo sistemoje jų – su kaupu.

Seime antradienį po svarstymo už ŠMM parengtą Mokslo ir studijų įstatymo naują redakciją balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 26 parlamentarai. Kitu balsavimu projektas grąžintas tobulinti atgal Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

„Visa švietimo bendruomenė mato, kas šiandien vysta Seime. Rinkimai yra užvaldę mūsų protus ir negalvojame, kad visa bendruomenė laukia įstatymo, kad jis suderintas, pateikti pasiūlymai, viskas apsispręsta, bet pademonstravo Seimas, koks yra šiandien prieš rinkimus – neįgalus spręsti rimtų dalykų“, – po šio balsavimo emocijų Seimo salėje neslėpė ministrė ir už leksiką buvo sudrausta pirmininkaujančiojo.

„Absoliučiai pertvarka aukštajame moksle yra stabdoma. Kokybė stojimo, kad būtų aukštesni reikalavimai – stabdoma. Viskas stabdoma, nežinau kuriam laikui. Viskas vyksta dėl rinkimų, visiems reikia pasirodyti“, – vėliau BNS ministrė komentavo Seimo sprendimą.

Seimo Švietimo, mokslo ir studijų komiteto narys konservatorius Valentinas Stundys sako, kad „įstatymas niekaip nereaguoja į Lietuvos aukštojo mokslo sistemos situaciją, kuriai reikia radikalių, greitų, apgalvotų ir sutartų sprendimų“.

„Reikia, kad ne tik būtų deklaruojamas kokybės siekis, bet daromi realūs sprendimai, visų pirma aukštųjų mokyklų konsolidavimas, kaip jis vyks, kokį instrumentą siūlo įstatymas, deja, jie nepakankami. Antras dalykas – yra Europos Komisijos 2016 metų Lietuvos būklės apžvalga švietimo sektoriui, ir mokslo, studijų, inovacijų sektoriui išsakyta begalės priekaištų, nuo to, kad labai išplėtota ir neveiksminga infrastruktūra, kad yra problemos su inovacijų politika ir diegimu, mokslinis potencialas išbarstytas – įstatymas į šitą situaciją niekaip nereaguoja, arba minimaliai reaguoja“, – BNS sakė V.Stundys.

Taip pat opozicijos atstovas tvirtino, kad svarstant projektą jis buvo smarkiai pakeistas, palyginti su ministerijos versija, ir kai kurios nuostatos būtų žingsnis atgal į senąją tvarką.

„Pats įstatymas nuo pirminio projekto labai pasikeitė, ir dalis pataisų buvo tos, kurios grąžina senąją tvarką, senąjį valdymo modelį. Čia nėra jokio politikavimo, išties visi tikėjomės naujos kokybės, kas iš tiesų reikalinga“, – sakė ŠMKK atstovas ir pridūrė, kad naujoje redakcijoje yra pozityvių siūlymų, kad ir dėl minimalių reikalavimų stojant, bet nesprendžia problemų iš esmės.

Europos Komisijos šiemetinėje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje aukštasis mokslas turi su kokybės ir inovacijų rezultatais susijusių trūkumų, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų įstaigoms būdingas neveiksmingas išteklių naudojimas, todėl jų veiklą reikia racionalizuoti ir konsoliduoti. Taip pat pažymima, kad Lietuva turi gerą mokslinių tyrimų infrastruktūrą, perspektyvių doktorantų ir tam tikrų kompetencijų centrų, tačiau jos mokslinių tyrimų sistema yra suskaidyta, yra daug dubliavimo.

Pasak Komisijos, dėl neteisingai paskirstytų išteklų „Lietuva negali pasiekti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų kritinės masės, kurios reikia, kad būtų greičiau užpildytos šalies novatoriškų žinių spragos“.

Naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas siūlė nustatyti minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems, galimą trumpesnę studijų trukmę, studijų finansavimą pagal valstybės užsakymą.

Siūlyta, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus, o atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai galėtų būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems, o ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą, ministerija pasiūlė įtvirtinti argumentuodama studijų kokybės augimu. Šiuo metu norintieji studijuoti valstybės lėšomis turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį, jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"