TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Senėjanti Lietuva vejasi Vakarų šalis

2013 04 23 6:00
Sociologė dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė po naujausio gyventojų surašymo pamėgino apžvelgti, kiek paseno Lietuva ir kaip vyko šis procesas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pagal vyriausių gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios visuomenės dalies mažėjimą Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis priskiriama prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje. 

Visuomenės senėjimą patiria visos išsivysčiusios valstybės, tačiau Lietuvoje, kaip pabrėžė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, pastarąjį dešimtmetį vyko tarsi trigubas procesas: gerokai sumažėjo jauniausių žmonių, padidėjo vyriausiųjų dalis ir dar prisidėjo didelio masto darbingo amžiaus gyventojų emigracija.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos daktaro disertacija buvo skirta tėvų ir suaugusių vaikų santykiams bei juos lemiantiems veiksniams. Kartų santykių tyrimai, pasak dr. M.Gedvilaitės-Kordušienės, aktualūs dėl visuomenės senėjimo proceso, todėl paskelbus naujausius Lietuvos gyventojų surašymo duomenis mokslininkei rūpėjo išsiaiškinti, kiek paseno Lietuva ir kaip šis procesas vyko.

Istoriniai 2001-ieji

"Per dešimtmetį tarp gyventojų surašymų nuo 2001 iki 2011 metų Lietuvos visuomenė gerokai senstelėjo. Vaikų iki 15 metų dalis sumažėjo nuo 19,5 iki 14,7 proc., o 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių pagausėjo nuo 19,3 iki 23,4 procentų. Beveik padvigubėjo vyriausių, 80 metų ir vyresnių, gyventojų dalis", - pasakojo tyrinėtoja.

Iš dar ankstesnių surašymų matyti, kad 60 metų ir vyresnių gyventojų nuosekliai daugėjo, o ryškesnis vaikų iki 15 metų mažėjimas prasidėjo nuo 1989 metų. Dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė liūdnai juokavo, kad 2001 metus galime laikyti istoriniais, nes paskutinį kartą buvo užfiksuotas vaikų perviršis. Dabar vaikų iki 15 metų yra net 263 tūkst. mažiau nei 60 metų ir vyresnių žmonių. Jauniausios visuomenės dalies mažėjimą lemia mažėjantis gimstamumas. Ypač žemą lygį jis pasiekė XXI amžiaus pradžioje. Pasak tyrinėtojos, 2001-2005 metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje (1,3) buvo labiausiai nutolęs nuo kartų kaitą garantuojančios 2,1 ribos.

Darbingųjų dalis

Iki 1989-ųjų gausėjusi 15-59 metų gyventojų dalis, pastarųjų dviejų surašymų duomenimis, taip pat ėmė mažėti. Didžiausius praradimus patyrė, kaip matyti iš 2011 metų surašymo, jauno darbingo amžiaus gyventojų grupės, o 50-59 metų gyventojų grupė gausėjo.

M.Gedvilaitė-Kordušienė neabejoja, kad tokius kontrastingus pokyčius darbingo amžiaus žmonių dalyje lėmė emigracija. Lietuvos statistikos departamento 2010 metų duomenimis, daugiausia emigruoja 20-29 metų gyventojai. Jie sudaro pusę visų emigrantų iš mūsų valstybės.

Mirtingumo specifika

Pastarųjų trijų gyventojų surašymų duomenys rodo prieštaringus, pasak tyrinėtojos, vyresnių gyventojų dalies pokyčius. Pavyzdžiui, iš 1989 ir 2001 metų surašymų matyti, kad daugėjo 65-79 metų gyventojų, ypač moterų, ir šiek tiek mažėjo 80 ir vyresnių žmonių grupė. 2011 metais, priešingai, pagausėjo tik 75 metų ir vyresnių gyventojų, ypač moterų, o 60-69 metų žmonių grupė sumažėjo.

Specifiniu mirtingumo lygiu Lietuva, kaip pabrėžė dr.M.Gedvilaitė-Kordušienė, gerokai skiriasi nuo Vakarų ir Vidurio Europos, o pastaraisiais metais - ir nuo kitų Baltijos valstybių. Lietuvos vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai nuo XX amžiaus septinto dešimtmečio pabaigos iki 2007 metų svyruodami mažėjo, o moterų išliko beveik tokio pat lygio. Vakarų šalyse jie tolygiai augo. Lietuvoje taip pat labai skiriasi mirtingumo rodikliai atskiruose visuomenės sluoksniuose. Tarkim, menkiau išsilavinusių, nesusituokusių vyrų ir kaimo gyventojų grupėse.

Du - vienam

Eurostato duomenimis, 2001 metais pusė Lietuvos gyventojų buvo vyresni nei 36,2 metų ir pusė - jaunesni. Toks apskaičiuotas vadinamasis medianinis amžius, skiriantis visuomenę į dvi skaičiumi vienodas jaunesnių ir vyresnių gyventojų grupes. Europos Sąjungoje (ES) jis buvo 38,3 metų. 2011-aisiais Lietuvos ir ES medianinis amžius beveik susilygino: atitinkamai 41,1 ir 41,2 metų.

Gyventojai pagal amžių ir lytį 2001 ir 2011 metais. / Marės Baublytės sudarytas grafikas pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2012 metai.

"Šis visuomenės senėjimo rodiklis taikomas nustatant, kiek jaunų (iki 19 metų) ir pagyvenusių (nuo 65 metų) žmonių potencialiai tenka išlaikyti darbingo amžiaus gyventojams", - aiškino sociologė.

Lietuvoje 2011 metais nustatytas 26,6 proc. (ES - 26,2) demografinis vyresnio amžiaus žmonių išlaikymo koeficientas, t. y. maždaug keturiems darbingo amžiaus gyventojams teko vienas 65 metų ar vyresnis žmogus. Kartu su jauniausiųjų grupe šis koeficientas Lietuvoje jau yra 48,7 proc. (ES - 49,6) ir dviem darbingo amžiaus žmonėms tenka vienas išlaikomo amžiaus asmuo.

Garantuojant gerovę

Dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė patikslino, kad pasaulio mastu visuomenės senėjimas, t. y. gyventojų amžiaus struktūros kaita, kai didėja 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, pradėtas fiksuoti maždaug nuo 1959-ųjų. Tada Jungtinės Tautos pareiškė susirūpinimą dėl šio proceso bei jo keliamų iššūkių. Dabar jau visos išsivysčiusios šalys yra pasiekusios aukštą demografinės senatvės lygį. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Prancūzijoje visuomenės senėjimo procesas prasidėjo dar XIX amžiaus pabaigoje ir vyko gana lėtai per ilgą laikotarpį. O tokiose besivystančiose šalyse kaip Brazilija, Kolumbija, Singapūras pastebimas spartesnis visuomenės senėjimo tempas.

Lietuva pirmą spartaus demografinio senėjimo bangą patyrė nuo XX amžiaus šešto dešimtmečio iki aštunto dešimtmečio vidurio. Antra banga, prasidėjusi XX amžiaus devintą dešimtmetį, vis dar tęsiasi. Mūsų visuomenės senėjimo tempas pasaulio mastu yra vidutinis, tačiau gana didelis, palyginti su ES šalimis. Dar 2001 metais Lietuvą buvo galima priskirti prie demografiškai jauniausių valstybių Europoje.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis labiau artėjome prie seniausių ES šalių 65 metų ir vyresnių gyventojų dalimi. Didžiausia ji yra Vokietijoje (20,6 proc.) ir Italijoje (20,3 proc.). Lietuva (17,9 proc.) užima aštuntą vietą po Graikijos, Portugalijos, Švedijos, Bulgarijos ir Latvijos (18,4 proc). Mažiausia 65 metų ir vyresnių žmonių dalis (11,5 proc.) yra Airijoje.

"Daugelis Vakarų šalių kūrė gerovės valstybės sistemas dar prieš tapdamos senomis visuomenėmis, todėl Rytų bei Vidurio Europos šalyse spartus gyventojų senėjimas kelia kur kas didesnių iššūkių, nes reikia iš esmės persvarstyti politikos priemones, susijusias su pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos sistemomis, - kalbėjo sociologė. - Tampa aktualu ne tik darbingo amžiaus žmonių netektis šalies ekonomikai, bet ir kiek valstybė galės prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių gerovės, garantuotos pensijų išmokomis, sveikatos apsauga, socialinėmis paslaugomis."

Prognozės

Dr. M.Gedvilaitė-Kordušienė supažindino taip pat su naujausiomis Eurostato prognozėmis. Nors jauniausių žmonių iki 15 metų dalis labai nepakis, nuo 2010 iki 2060 metų gerokai padaugės vyresnių gyventojų: 65 metų ir vyresnių - nuo 17 iki 30 proc., o 80 metų ir vyresnių - nuo 5 iki 12 procentų. Šiuo laikotarpiu bendras išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas turėtų padidėti nuo 49,3 iki 77,9 procento.

Vis dėlto skirtingose ES šalyse numatomas nevienodas senėjimo tempas. Pavyzdžiui, Švedijoje jis turėtų būti lėtas, Vokietijoje - vidutinis, o Lietuvoje kartu su Latvija, Vengrija, Bulgarija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Malta bei Kipru - didžiausias.

Prognozuojama, kad 2060-aisiais Lietuvoje 31,2 proc. gyventojų bus 65 metų ir vyresni. Ar prognozės išsipildys, lems, pasak tyrinėtojos, daugybė socialinių, ekonominių ir demografinių veiksnių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"