Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Senelių globos namuose trūksta edukacinės veiklos

 
pixabay.com nuotrauka
pixabay.com nuotrauka

Pasak Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorės Irenos Leliūgienės, su studentais lankydamasi senelių globos namuose ji mato, kad socialiniai globotinių poreikiai yra tikrai patenkinami, tačiau ten seneliams esą labai trūksta kultūrinio švietimo.

„Lankydamasi globos namuose, kalėjimuose, ligoninėse, matau, kad ten rūpinamasi žmogaus buitimi, žmonės pamaitinti, nejaučia nepritekliaus, lyg ir viskuo aprūpinti, regis, gyvenk ir džiaukis. Bet žmogus ne vien duona sotus“, – kalbėjo I. Leliūgienė.

Anot jos, atvykdamas į globos namus žmogus „nepalieka už jų durų poreikio kultūrai, švietimui“, Be to, dažnas globos namų gyventojas yra intelektualas, kuriam dvasinis penas lygiai toks pat svarbus, kaip ir kasdienė duona, jam reikia pastovių kultūrinių, edukacinių veiklų. Dažnas viliasi, kad globos namuose turės galimybę gyventi oriai ir kultūringai.

I. Leliūgienės manymu, gerbiant žmogaus teises, kiekvienam seneliui turi būti suteikta galimybė dalyvauti tose veiklose, patenkinti savo kultūrinius poreikius. Tačiau Lietuvos senelių globos įstaigose vis dar trūksta profesionalų, kurie galėtų vykdyti tokias veiklas. Anot jos, paprastai globos namuose edukacines veiklas vykdo ne profesionalai.

„Nors ir tie specialistai yra vadinami užimtumo specialistais, su jais pakalbėjus paaiškėja, kad jie tiesiog šiaip sau vykdo tas veiklas, šalia savo kitų tiesioginių pareigų. Man net kyla klausimas, ar yra etiška imtis neprofesionalios veiklos, kuri derėtų būtent kultūros švietimo specialistams? Vakarų šalių ir antai Lenkijos patirtis parodė, kad būtent globos namuose užtikrinant žmogaus teises į kultūringą laisvalaikį, švietimą, yra būtinybė steigti sociokultūrinės veiklos animatoriaus paslaugas“, – sakė profesorė.

Ji pabrėžė, kad senelių ir slaugos globos namuose gausu diplomuotų socialinių darbuotojų ir slaugytojų, jų skaičių esą tikrai privalu mažinti ir reikėtų įdarbinti diplomuotus kultūros bei švietimo profesionalus.

Pagerėja ir sveikata

„Globos namų gyventojai dažnai sako, kad duonelės gali būti mažiau, bet dvasinio peno galėtų būti daugiau. Seneliai tikrai yra fiziškai sotūs, bet jų siela alkana. Globotiniai taip pat sako, kad jiems kultūrinė veikla suteikia saviraiškos galimybių, dovanoja bendravimo džiaugsmą, jų nuotaika būna pakilesnė“ , – sakė Kauno Panemunės globos namų Dienos socialinės priežiūrios skyriaus vadovė Raminta Starevičienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kultūrinės veiklos padeda senoliams pagerinti ne tik dvasinę savijautą, bet ir fizinę būklę. Dalyvaudami užsiėmimuose globotiniai turi galimybę tarsi atitrūkti nuo savo skausmo, negalvoti apie jį. „Edukacinės veiklos seneliams suteikia tokį įkvėpimą gyventi, kad jiems nebereikia ir lazdelės pasiremti, net ir vaisto. Vaistu tampa kultūrinė veikla, kurioje jie gali dalyvauti“, – pasakojo R. Starevičienė.

Globos namuose gyvenantys seneliai teigia, kad jiems labai svarbu, jog globos namuose būtų rengiami koncertai, muzikiniai rytmečiai, išvykos, būtų muzikinių ansamblių, tai jiems suteiktų polėkio, džiaugsmo, teigiamų emocijų.

R. Stanevičienės teigimu, edukacinės veiklos globos namuose turi būti rengiamos atsižvelgiant į globos namų gyventojų poreikius, jų fizinę ir psichologinę savijautą bei remiantis teisiniais dokumentais.

„Nors vis dažniau gyventojų edukacinis ir kultūrinis užimtumo skatinimas yra reglamentuojamas teisės dokumentuose, bet praktika rodo, kad teisiniai dokumentai pradeda užimti vis didesnę socialinių darbuotojų darbo dalį, nes jie nuolat turi pildyti tam tikrą dokumentaciją ir nebeturi laiko organizuoti edukacines veiklas ar tiesiog pabendrauti su globotiniais“ , – teigė R. Stanevičienė.

Todėl anot jos, tai tik įrodo, jog yra būtinybė globos namams įdarbinti kultūros ir švietimo specialistus. Taip pat, pasak R. Stanevičienės, kultūrines ir edukacines veiklas į globos centrus „atnešti“ galėtų ir globos namų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, bibliotekomis, muziejais, miestų kultūros centrais ar Trečiojo amžiaus universitetu.

I. Leliūgienė taip pat svarstė, kad edukacinių veiklų ir jos profesionalių vykdytojų trūkumas egzistuoja ne tik dėl finansinių išteklių stokos. „Ar tai tikrai tik pinigų klausimas? Vis skundžiamės, kad trūksta pinigėlių. Gal greičiau tai įstaigų vadovų ir darbuotojų nekompetencijos, nenoro proveržiams, inovacijų diegimui raiška“, – teigė profesorė.

Pranešimą „Edukacinės kultūrinės veiklos globos namų gyventojams organizavimo svarba“ Leliūgienė ir R. Stanevičienė skaitė Seime vykusioje konferencijoje „Neįgaliųjų teisių konvencijos ir konvencijos prieš kankinimą reikšmė įtvirtinant šalyje siektinus žmogaus teisių standartus“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"