TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Senesnis tikrai gali reikšti išmintingesnį

2015 03 23 6:00
Skirtingam amžiui - skirtingi protiniai gebėjimai. ppazucha.wordpress.com nuotrauka

Tokie dirbtiniai komplimentai vyresnio amžiaus žmonėms - koks guvus! gudrus! protingas! - slepia ir tam tikrą pripažinimą, kurį mokslininkams buvo sunku apibūdinti. Yra protinių gebėjimų, kurie gerėja su amžiumi, rašo "The New York Times".

Žinoma, labai daug reiškia žinios. Vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės paprastai žino daugiau nei jaunesni, nes gyveno ilgiau, jų geresni ir žodyno, kryžiažodžių, kitų vadinamojo kristalizuoto intelekto testų rezultatai.

Vis dėlto jauni suaugę žmonės, kurie konsultuojasi su vyresniais artimaisiais (dažniausiai, kai beviltiška), nesielgia taip, kad tiesiog surinktų faktų, išspręstų kryžiažodžius ar pasiskolintų kredito kortelę. Jie dažniausiai neieško pagalbos, susijusios su trumpalaike atmintimi ar dėlionės sprendimu. Šie gebėjimai, vadinamasis takusis intelektas, pasiekia viršūnę trečiame gyvenimo dešimtmetyje.

Ne, vyresnės smegenys siūlo kai ką daugiau. Kaip rašoma naujausiame straipsnyje, paskelbtame žurnale "Psychological Science", kai kurie socialinių sprendimų ir trumpalaikės atminties elementai, svarbiausios pažinimo dėlionės dalelės, gali pasiekti aukščiausią lygį vėliau gyvenime, nei manyta anksčiau. Podoktorantai Joshua Hartshorne'as iš Masačusetso technologijos instituto ir Laura Germine iš Harvardo ir Masačusetso bendrosios ligoninės išanalizavo daugybę įvairaus amžiaus žmonių pažinimo testų rezultatų. Mokslininkai nustatė, kad toks platus pažinimo padalijimas, susijęs su amžiumi, - takusis intelektas jaunystėje ir kristalizuotas intelektas senatvėje - slepia kelis svarbius niuansus.

Provokuoja ir kelia klausimų

"Ankstesnės ir vėlesnės pažinimo viršūnės dichotomija - per daug stambus skirstymas, - sakė dr. J. Hartshorne'as. - Yra daug daugiau veiksnių, ir turime į juos atsižvelgti, kad suprastume amžiaus poveikį pažinimui."

Naujasis straipsnis yra ne pirmas iššūkis mokslinei literatūrai apie pažinimo silpnėjimą, susijusį su amžiumi, ir tikrai nebus paskutinis. Prieš metus vokiečių mokslininkai paskelbė, kad pažinimo "deficitą" senstant sukelia daugiausia žinių kaupimas, t.y. smegenys lėtina savo veiklą, nes turi ieškoti didesnės "bibliotekos" faktams. Ši idėja sukėlė mokslininkų diskusijas.

Pasak ekspertų, naujausias tyrimas iškėlė kitą klausimą: ar yra skirtingų, nepriklausomų atminties ir pažinimo elementų, kurie pasiekia aukščiausią lygį skirtingu gyvenimo laiku?

"Manau, kad reikia daugiau nuveikti, kad būtų galima įrodyti, jog taip yra. Tačiau straipsnis provokuojantis ir turės įtakos", - sakė elgesio ir smegenų mokslo profesorė Denise Park iš Teksaso universiteto Dalase.

"Naujos analizės stiprybė iš dalies yra jos duomenys. Per tyrimą buvo įvertinti istoriniai populiaraus Wechslerio intelekto testo rezultatai ir palyginti su naujesniais dešimčių tūkstančių žmonių, atlikusių trumpus pažinimo testus tyrėjų svetainėse testmybrain.org ir gameswithwords.org, rezultatais. Vienas šio metodo trūkumas, kad nebuvo tiriami tie patys žmonės per visą gyvenimą, galbūt praleistas ir įvairių kultūrinių patirčių poveikis", - kalbėjo K. Warneris Schaie, Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkas.

Įdomiau nei tiesiog senėjimas

Tačiau dauguma ankstesnių tyrimų nebuvo tokie dideli ir neapėmė tokio amžiaus spektro. Svetainių lankytojai nuo 10 iki 89 metų atliko daugybę testų, įvertinančių jų gebėjimus, pavyzdžiui, atsiminti abstrakčius simbolius ir skaičių eiles, spręsti problemas ar skaityti emocijas iš nepažįstamų žmonių akių. Ne mažiau svarbu, kad mokslininkai atsižvelgė, koks yra amžiaus poveikis atliekant kiekvieno tipo testą. Per ankstesnius tyrimus susiję testai buvo dažnai grupuojami, darant prielaidą, kad taip užfiksuojamas vienas esminis požymis, panašiai kaip treneris gali spręsti, tarkime, apie atletiškumą, remdamasis asmens greičio, jėgos ir šuolio į aukštį galimybėmis.

Ką davė naujasis tyrimas? "Nustatėme, kad iš tikrųjų skirtingame amžiuje subręsta skirtingi protiniai gebėjimai, - sakė dr. L. Germine. - Atsiskleidė kur kas turtingesnis gyvenimo trukmės vaizdas nei tiesiog vadinamasis senėjimas."

Informacijos apdorojimo greitis - gebėjimas tarsi eskizų lentoje greitai tvarkytis su skaičiais, žodžiais ar vaizdais - viršūnę paprastai pasiekia vėlyvoje paauglystėje, o gebėjimas atsiminti, pavyzdžiui, vardus ir pavadinimus, kaip patvirtino dr. L. Germine ir dr. J. Hartshorne'as, - trečio gyvenimo dešimtmečio pradžioje. Tačiau vadinamoji darbinė atmintis bus geriausia bent dešimtmečiu vėliau, be to, tie gebėjimai mažės lėtai. Per tyrimą nustatyta, kad, pavyzdžiui, gebėjimai prisiminti veidus ir mintinai skaičiuoti pasiekia viršūnę maždaug 30 metų; ir šį faktą, pasak tyrėjų, sunku įterpti į takiojo ir kristalizuoto intelekto dichotomiją. Mokslininkai taip pat išanalizavo minčių skaitymo iš akių testo rezultatus. Per testą kompiuterio ekrane reikėjo žiūrėti į nepažįstamų žmonių akis nuotraukose ir apibūdinti jų išraišką pasirenkant kurį nors iš pateiktų variantų, pavyzdžiui, "nedrąsi", "neaiški" ir "skeptiška".

"Testas nėra lengvas, ir negali žinoti, ar gerai jį atlikai, - kalbėjo dr. L. Germine. - Maniau, kad mano rezultatai bus blogi, bet iš tiesų testą atlikau gana gerai." Vis dėlto geriausiai testą atliko žmonės, įkopę į penktą ir šeštą dešimtį. Kaip nustatyta per tyrimą, šie gebėjimai lėtai mažėja vėliau gyvenime.

Patogus derinys

Iš tyrimų rezultatų susidaro vaizdas, kad senesnės smegenys juda lėčiau nei jaunesnės, bet lygiai taip pat tiksliai daugelyje sričių, be to, sugeba geriau perprasti kitų žmonių nuotaikas - galiausiai labiau nusimano. Toks derinys patogus, turint galvoje, kiek daug svarbių sprendimų žmonės priima ir artimai veikia kitus.

Nereikia būti pažinimo srities mokslininku, kad pasakytum, jog geriau kreiptis į viršininką dėl paaukštinimo, kai jis arba ji yra geros nuotaikos. Tačiau vyresnio amžiaus protas gali labiau išvengti bendravimo klaidų ir sudėtingų situacijų.

Nors ir daugiau tekstūros turinčio smegenų senėjimo paveikslo detalės dar toli gražu nėra aiškios. Kaip sakė Zachas Hambrickas, psichologijos profesorius iš Mičigano valstijos universiteto, bei kiti ekspertai, šios rūšies tyrime nebuvo naudojama daug tokių socialinių priemonių kaip minčių skaitymo iš akių testas. Iš naujojo tyrimo taip pat neaišku, ar pažinimo pokyčiai, susiję su amžiumi, atsiranda dėl kelių ar vienos priežasties, tokios kaip mažėjantis neuronų perdavimo greitis.

Bet dabar bent jau suteikta tam tikra prasmė tuščiam būdvardžiui "gudrus".

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"