TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Senoji raštija dar pateiks staigmenų

2012 12 05 6:40
Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. S.Narbutas neabejoja, kad Lietuvos senosios raštijos paminklais galime ir turime didžiuotis. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Kultūros istorikas dr. Sigitas Narbutas įsitikinęs, kad senosios raštijos paminklų pažinimas ir vis nauji atradimai lietuviško rašto istoriją po truputį artina prie Mindaugo, bent jau tikrai Vytauto, laikų. Lietuvių kultūrinei pasaulėvokai ne mažiau svarbūs ir kitakalbiai Lietuvos raštijos paminklai, nuo Mindaugo laikų liudijantys apie mūsų valstybę.

Lituanistų, kultūros istorikų, knygotyrininkų, bibliografų, literatūrologų laukia dar daugybė darbo - lotynų, rusėnų, lenkų kalbomis rašytus senuosius tekstus perskaityti, suprasti, išversti ir tinkamai pristatyti Lietuvos visuomenei. Šiemet 100-mečio jubiliejų mininti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, sukaupusi ir išsaugojusi itin vertingą rašytinį paveldą, - unikali vieta studijoms. O čia įkurtas Lietuvos raštijos muziejus, kaip sakė jau kelerius metus tokią idėją puoselėjantis Vrublevskių bibliotekos direktorius S.Narbutas, galėtų supažindinti visuomenę su Lietuvos raštijos istorija nuo seniausių dokumentų iki šių dienų. Tikimasi, kad per ateinančius dešimt metų Vrublevskių biblioteka Šventaragio slėnio pakraštyje netoli Katedros taps gyvu, moderniu, visuomenei patogiu ir patraukliu kultūros židiniu. Nors skaitytojų joje ir dabar kasmet daugėja.

Grafienės K.Tiškevičienės rūmai. Jano Bulhako nuotrauka, 1912-1915 metai.

Kas vertinga ir unikalu

"Mūsų bibliotekos statistika prieštarauja visoms prognozėms apie popierinės knygos nunykimą, skaitytojų sluoksnio išmirimą ir kitus makabriškus dalykus, - juokėsi Vrublevskių bibliotekos direktorius. - Kruopščiai registruojamais duomenimis, kasmet ateina maždaug 500 naujų skaitytojų. Tokia tendencija laikosi kelerius pastaruosius metus. Priimame ne tik mokslininkus, akademinės bendruomenės narius. Bet kuris Lietuvos pilietis gali registruotis, gauti skaitytojo pažymėjimą ir naudotis turtingais bibliotekos fondais."

Vrublevskių biblioteka savo istoriją skaičiuoja nuo 1912 metų, kai vienas garsiausių Vilniaus gyventojų, advokatas, bibliofilas, visuomenininkas Tadas Vrublevskis perdavė visus tėvų ir paties sukauptus rinkinius anksčiau įkurtai visuomeninei organizacijai, tėvų garbei pavadintai Emilijos ir Eustachijaus Vrublevskių draugija. XX amžiaus pradžioje Vrublevskių biblioteka buvo viena gausiausių Vilniuje. Vertingiausią jos dalį sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) istoriniai dokumentai, rankraščiai, žemėlapiai, kitokia archyvinė medžiaga.

Pasak dr. S.Narbuto, laimingas atsitiktinumas, kad šie rinkiniai, skirtingai nei daugybės kitų bibliotekų, archyvų, muziejų, palyginti nedaug nukentėjo tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais. Išliko toje vietoje, į kurią 1931 metais buvo pradėti gabenti. Anksčiau T.Vrublevskis biblioteką laikė savo bute Universiteto gatvėje, tame pastate, kuriame dabar yra įsikūręs Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetas. 1931 metais viešoji biblioteka buvo atidaryta jai pritaikytuose grafienės Klementinos Tiškevičienės rūmuose. Ten ji tebėra iki šių dienų. Vrublevskių biblioteka dėl vertingo senojo dokumentinio paveldo žinoma ne tik Lietuvoje. Į ją kasmet atvažiuoja užsienio mokslininkų, kurie domisi LDK, jos istorija, kultūra. Be to, ji yra viena iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų Lietuvoje ir viena didžiausių tokio profilio bibliotekų visoje rytinėje Baltijos pakrantėje. Vrublevskių bibliotekos fondą sudaro beveik 4 mln. čia saugomų dokumentų, iš jų apie 300 tūkst. rankraščių, didžiausia Baltijos valstybėse pergamentų kolekcija, kitas vertingas kultūros paveldas.

Advokato T.Vrublevskio bute. Jano Bulhako nuotrauka, 1912-1915 metai.

Keliems Vrublevskių bibliotekoje saugomiems dokumentams suteiktas UNESCO programos "Pasaulio atmintis" dokumentinio paveldo objekto statusas. Iš tokių dr. S.Narbutas minėjo XV amžiaus antroje pusėje LDK sudarytą Avraamkos metraštį, atskleidžiantį senosios Lietuvos istoriją. Bibliotekoje saugomas ir pasaulinis unikumas - Jano Seklucjano "Katekizmas", išleistas lenkiškai 1545 metais Karaliaučiuje. Vienintelis žinomas pasaulyje egzempliorius svarbus ir Lietuvos kultūrai, nes būtent jį pavyzdžiu ėmė Martynas Mažvydas, tuo metu Karaliaučiuje rengęs lietuvišką "Katekizmą". Iš dokumentų, parašytų lietuvių kalba, pernai UNESCO komisija suteikė garbingą pasaulio paveldo objekto statusą 1794 metų Tado Kosciuškos sukilėlių atsišaukimui į Lietuvos visuomenę.

"Artėja Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus. Mūsų bibliotekoje saugomas K.Donelaičio leidinio "Apie ganyklų separacijos naudą" fragmentas. Daugiau egzempliorių pasaulyje šiuo metu taip pat nežinoma, - vardijo Vrublevskio bibliotekos direktorius. - Saugome nemažai pergamentų su valdovų, didikų herbais. Vienas vertingiausių - kunigaikščio Aleksandro 1503 metais datuota privilegija, patvirtinanti fundaciją Vitebsko bažnyčiai ir turinti senąjį Lietuvos valstybės herbinį antspaudą. Tokių antspaudų įvairiose pasaulio saugyklose žinoma vos keli egzemplioriai."

Iš Vrublevskių bibliotekos unikumų: Lozoriaus Zengštoko lietuviškas katekizmas (1612).

Ne tik aidint karo ragams

Dr. S.Narbutas prieš dvejus metus buvo pakviestas vadovauti Vrublevskių bibliotekai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Ten su kolegomis tyrinėjo senosios Lietuvos, pirmiausia LDK, literatūrą, istoriją, dokumentinį paveldą. Mokslininkas neslėpė, kad šiuo atžvilgiu biblioteka jau seniai buvo tapusi tarsi antraisiais namais, tačiau dabar jau galėtų pasakyti, kad pažinojo ją tik iš dalies.

"Raštijos paminklais, kuriuos žūtbūtinai turi pažinti visuomenė, Vrublevskių biblioteka irgi yra unikali. Tarkim, mūsų kolegos VU bibliotekoje gali pasidžiaugti ir bent kartą per metus parodyti visuomenei tokius labai svarbius lietuviškos raštijos paminklus kaip M.Mažvydo "Katekizmas". Mūsiškė biblioteka yra ta vieta, kurioje visuomenė gali ir turi pamatyti kai kuriuos labai vertingus kitakalbius paminklus, pamažu įsitvirtinančius ir kultūrinėje šių dienų lietuvių pasaulėvokoje, - kalbėjo tyrinėtojas. - M.Mažvydo "Katekizmas", išėjęs Karaliaučiuje 1547 metais, žymi labai aukštą mūsų protėvių kultūrinės veiklos pakilimo tašką, nuo kurio buvo kilta ir dar aukščiau stiprinant raštijos, literatūros lietuvių kalba pozicijas. Lietuvoje iki M.Mažvydo taip pat esame išsaugoję keletą tokių paminklų, kurie liudija apie Lietuvą, jos kultūrą pradedant nuo Mindaugo valstybės sukūrimo, o tai yra laikai, šiek tiek senesni už Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę. Mindaugas ir jo tradicijas tęsę Traidenis, Vytenis, vėliau Gediminas, Algirdas, Vytautas, Kęstutis, Jogaila, Kazimieras Jogailaitis ir Aleksandras Jogailaitis taip pat gyveno ne tik aidint karo ragams ir būgnams, kviečiantiems Lietuvos kariuomenes atremti užpuolikus. Jie buvo supami viduramžių melodijų, dailės kūrinių ir turtingos, įvairios literatūros. Į Lietuvą labai anksti, jau su Mindaugo karūna, atėjo lotyniškoji raštija. Veikiai joje įsitvirtino ir kelios kitos raštijos tradicijos, pirmiausia rusėnų, lenkų kalbomis. Tuose kitakalbiuose kūriniuose esama apsčiai informacijos apie senąją Lietuvą, kaip ją matė valdovai, užsienio pasiuntiniai."

Vrublevskių bibliotekoje keli tokie unikumai ir saugomi. Pavyzdžiui, vadinamojo Vilniaus chronografo nuorašas senąja rusėnų kalba, datuojamas XVI amžiumi. Pagrįstai spėjama, kad jo ištakos siekia Mindaugo aplinką. Pasak kultūros istoriko, šiuo metu linkstama manyti, kad pirmasis kūrinys, vėliau perrašinėtas ir pasiekęs Vilniaus nuorašo pavidalu mūsų dienas, turėjo būti sukurtas istorinėse Lietuvos žemėse maždaug 1262 metais. Šis raštijos paminklas yra Bizantijos kronininko Jono Malalos pasaulio istorijos vertimas į bažnytinę slavų kalbą. Nežinomas vertėjas ar vertėjai į kronikos tekstą yra įterpę vadinamąjį Sovijaus mitą, labai svarbų senovės baltų religijai ir mitologijai pažinti. Jame kalbama apie religijos reformą, įvykusią dar anksčiau nei valdė Mindaugas, ir mirusiųjų deginimo papročio įtvirtinimą. Pasaulyje yra žinomi dar keli neišlikusio originalo nuorašai.

Dr. S.Narbutas neseniai dirbo Čartoriskių bibliotekoje Krokuvoje ir iš ten į Vrublevskių biblioteką parvežė dar vieną LDK raštijos paminklą, datuojamą XIV amžiaus pradžia, - vadinamojo Laurušavo evangelyno, keturių evangelijų vertimo į bažnytinę slavų kalbą nuorašo, skaitmeninę kopiją. Jau seniai nustatyta, kad evangelijos išverstos ir pats nuorašas sukurtas netoli Naugarduko buvusiame Laurušavo vienuolyne, kurio įkūrimas ir istorija siejama su Mindaugo sūnumi Vaišvilku.

"Įspūdingo grožio raštijos paminklas yra gausiai iliustruotas spalvingomis miniatiūromis, - pasakojo tyrinėtojas. - Kai kas spėja, kad ant Laurušavo evangelyno viršelio pavaizduotas riteris ir yra Mindaugo sūnus Vaišvilkas. Beveik iki pat XIX amžiaus vidurio šis raštijos paminklas buvo saugomas čia, senojoje Lietuvoje, Laurušavo vienuolyne. Vilniaus švietimo apygardai tuo metu vadovavo garsus kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoriskis. Laurušavo vienuoliai jam padovanojo raštijos paminklą už geradarystę, paramą vienuolynui. Taip Laurušavo evangelynas atsidūrė Krokuvoje.

Mąstydami apie būsimąjį raštijos muziejų po truputį dairomės, kas kur užsienyje saugoma. Radę finansinę galimybę, užsakome tokio pobūdžio kopijas ir jas kaupiame, kad svarbiausiais paminklais galėtume iliustruoti savo literatūros, raštijos tradiciją. Tiesiog reikia žinoti, pamatyti, kad mes taip pat jau labai seniai, bent jau nuo XIII amžiaus antros pusės, esame tarp viduramžių rankraštinės knygos kūrėjų. Nė kiek ne menkesni už savo kaimynus."

Maironio poema "Jaunoji Lietuva" (1907) su autoriaus autografu.

Valstybingumo manifestacijos

Dr. S.Narbuto mokslinių interesų sritis aprėpia lotynų kalba kurtos raštijos istoriją Lietuvoje nuo Mindaugo laikų iki pat XIX amžiaus. Pasak mokslininko, lotynų kalba, būdama tarsi neutralesnė, turėdama tarptautinės kalbos prestižą, leido sukurti Lietuvoje tokius raštijos paminklus, kuriuos galima pavadinti ir valstybinės savimonės manifestacijomis. Būtent lotyniškai parašyta daugiau tokių kūrinių, kuriuose mūsų protėviai deklaravo ir apie Lietuvos valstybės politinį, kultūrinį, religinį savitumą bei vertę. Svarbiausi paminklai taip pat saugomi Vrublevskių bibliotekoje. Pavyzdžiui, Venslovo Mikalojaičio arba Mikalonio, kilusio iš Maišiagalos, lotyniškai XVI amžiaus viduryje parašyto ir Žygimantui Augustui dovanoto veikalo "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" išlikusi dalis.

"V.Mikalonis buvo įdomus žmogus ir aukštas pareigūnas, kunigaikščio raštininkas. Dirbo Lietuvos kanceliarijoje, - pasakojo kultūros istorikas. - Matyt, ne savo, o Lietuvos didikų iniciatyva parengė projektą, kaip XVI amžiaus viduryje galima modernizuoti LDK, kokius darbus ir kodėl reikia atlikti. Išlikusioje dalyje randame vieną anksčiausiai liudytų lietuvių kilmės iš romėnų legendų. XVI amžiuje lietuviai šia legenda visuotinai grindė savo kultūrinę saviraišką ir savimonę. V.Mikalonio kūrinyje ji labai plačiai ir įdomiai išdėstyta pasitelkiant kalbinius argumentus. Anot V.Mikalonio, lotynų kalba nuo lietuvių mažai skiriasi, todėl niekam negali kilti abejonių, kad, sakysim, Žygimanto Augusto aplinkos lietuviai, pirmiausia Radvilos, Goštautai, Kiškos, Chodkevičiai ir kiti, yra atsikėlėliai iš kultūringosios renesansinės Italijos. Aišku, dabar tie dalykai kelia šypseną, tačiau kaip anų laikų, tarkime, politinės doktrinos išraiška yra labai svarbūs. Mes turėjome tokią teoriją. Galime ir turime ja didžiuotis."

Vrublevskių bibliotekoje saugomi net keli Alberto Kojalavičiaus-Vijūko lotynų kalba parašytos pirmosios spausdintos Lietuvos istorijos egzemplioriai. Jau iš XVIII amžiaus išlikęs beveik visas Adomo Naruševičiaus, vieno produktyviausių, įdomiausių lietuvių eruditų, rašiusių lotyniškai ir lenkiškai, veikalų rinkinys. Šis žmogus, kaip pabrėžė dr. S.Narbutas, labai nusipelnęs mūsų raštijai, tačiau apie jį, K.Donelaičio amžininką, kol kas menkai žino visuomenė. Jėzuitų kunigas, dirbęs ir VU, išsaugojo, pavyzdžiui, kai kuriuos labai vertingus A.Kojalavičiaus-Vijūko ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus rankraščius. A.Naruševičius yra parašęs daugiatomę Lenkijos ir Lietuvos istoriją. Jai taip pat turėtų būti rasta vieta mūsų literatūros istorijoje.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prašymu, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos institutų mokslininkai prieš kelerius metus sudarė 200 pozicijų svarbiausių Lietuvos literatūros paminklų sąvadą. Kai kuriuos į jį įtrauktus kūrinius jau pavyko išleisti. Pavyzdžiui, prof. Eugenijos Ulčinaitės parengtą jėzuitų dramų antologiją - XVI-XVIII amžiaus tekstus, liudijančius, pasak kultūros istoriko, kad dar iki Klojimo teatro turėjome profesionalų studentišką teatrą. Dr. S.Narbutas prieš kelerius metus baigė rengti ir išleido Lietuvos herojinį epą - Jono Radvano lotyniškai parašytą "Radviliadą", išspausdintą 1592 metais Vilniuje. Vrublevskių bibliotekoje saugomas vienintelis išlikęs egzempliorius Lietuvoje. Dar keli yra kaimyninėse valstybėse.

Lietuviški radiniai

"Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje VU bibliotekoje iškili Lietuvos kultūros veikėja, bibliografė, bibliotekininkė ir vertėja Ona Matusevičiūtė 1503 metais Strasbūre išspausdintoje lotyniškoje knygoje "Tractatus sacerdotalis" aptiko labai vertingą įrašą - poterių vertimą į lietuvių kalbą, - pasakojo senosios raštijos tyrinėtojas. - Prof. Jurgis Lebedys ir prof. Jonas Palionis įvertino šiuos poterius ir nustatė, kad jie rodo gerokai ankstesnę lietuvių kalbos būklę nei XVI amžiaus pradžia, nes kai kurios užrašytojo paminklo kalbos senovinės lytys XVI amžiuje jau nebebuvo vartojamos. Prof. Zigmas Zinkevičius neseniai savo monografijoje, skirtoje išimtinai šiems poteriams, iškėlė pagrįstą hipotezę, kad jie greičiausiai buvo išversti į lietuvių kalbą dar Mindaugo laikais - Mindaugo krikštui. Tiedu mokslininkai spėjo, kad tokių ikimažvydinių lietuvių kalbos paminklų turėjo būti ir daugiau."

Dr. S.Narbutas, dar mokslinės karjeros pradžioje dirbdamas Lietuvos knygų rūmuose, taip pat visiškai atsitiktinai vienoje knygoje, išspausdintoje keleriais metais anksčiau nei O.Matusevičiūtės rastasis veikalas, aptiko nemažai lietuviškų frazių ir atskirų žodžių, prirašytų prie evangelijų ištraukų bei atpasakojimų, skirtų kunigams skaityti per Mišias. Nežinomas žmogus, rengdamasis sakyti pamokslus lietuviškai visuomenės daliai, atskiras sudėtingesnes vietas ar terminus užsirašė išverstus į lietuvių kalbą.

"Šis paminklas irgi ateina iš XVI amžiaus ir jį greičiausiai taip pat galima datuoti ikimažvydiniu laikotarpiu, - sakė S.Narbutas. - Kitaip tariant, M.Mažvydas nesukūrė lietuviškojo rašto, jis jau rėmėsi tam tikra ganėtinai sena rašymo lietuviškai tradicija. Tai patvirtina ir visai nesenas atradimas."

Trečia knyga iš tos pačios Vilniaus bernardinų aplinkos šiuo metu yra saugoma Krokuvoje, Čapskių bibliotekoje. Ten vienas lenkų mokslininkas, vartydamas dar 1485 metais išleistą taip pat religinio turinio lotynišką knygą, pastebėjo nemažai įrašų jam nežinoma kalba. Apie savo atradimą jis papasakojo Krokuvos lituanistams. Informacija pasiekė Lietuvą. Prieš kelerius metus akademiniame leidinyje "Archyvum Lithuanicum" buvo publikuotas sensacingas straipsnis apie aptiktus lietuviškus įrašus, kurie pasiekė mus nebe iš XVI amžiaus pradžios, o galbūt iš XV amžiaus antros pusės.

"Mums tai žinotini dalykai, - pabrėžė dr. S.Narbutas. - Apie juos būtina daugiau rašyti, pasakoti, informuoti visuomenę. Šiaip ar taip dabar galime pasidžiaugti, kad esame ta Europos tauta, kuri savo rašto tradiciją gali datuoti XV amžiaus antra puse. Manau, kad labai daug knygų išėjo iš tais laikais moderniausios bernardinų, arba reformuotų pranciškonų, atsikėlusių į Lietuvą XV amžiaus antroje pusėje, aplinkos. Kai tik mūsų tyrėjus pasiekia signalas, kad kur nors Ukrainoje ar Rusijoje rastas Vilniaus bernardinams priklausęs raštijos paminklas, suklūstame ir ieškome galimybių kuo greičiau ten nusigauti - gal kartais pavyktų dar ką nors rasti. Manau, kad pavyks. Jei ne mums, tai kitiems."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"