TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sereikiškių parkui galandami kirviai

2009 12 01 0:00
Buvusios Stalino alėjos liepos vargsta išrikiuotos viena prie pat kitos.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Netrukus centriniame Vilniaus parke sukauks motoriniai pjūklai - prasidės jo rekonstrukcija. Tikriausiai atsiras žmonių, kurie piktinsis dėl kertamų medžių, baisėsis gamtos niokotojų elgesiu.

Leidimai kirsti projekte numatytus medžius jau išduoti. Bus pakeista apie 20 proc. sovietmečiu Sereikiškių istoriniame parke netinkamai pasodintų ir savaime išdygusių medžių. Pasak sostinės savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio ir projekto autorės architektės Jurgos Večerskytės-Šimeliūnienės, parko atnaujinimo projektui pritarė ekspertai - Lietuvos architektų ir kraštovaizdžio architektų sąjungos, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistai, taip pat tarptautiniai ekspertai.

Vadintas Jaunimo sodu.

Šio projekto užsakovė Vilniaus savivaldybė apskaičiavo, kad atnaujinti parką kainuos apie 18 mln. litų. Maždaug 14 mln. litų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų, kitas lėšas skirtų savivaldybė ir mecenatai.

Sereikiškių parko pradžia - 1799 metai, kai Vilniuje į greta Bernardinų vienuolyno sodo buvusį Sereikiškių priemiestį buvo perkeltas Vilniaus universiteto Botanikos sodas. XIX amžiuje, rusų caro valdžiai uždarius universitetą ir vienuolyną, šis sodas pertvarkytas į parką. Tai buvo vienas pirmųjų viešų neobaroko stiliaus parkų Rytų Europoje.

Po Antrojo pasaulinio karo parkas pertvarkytas, pažeidžiant XIX amžiaus europietiškų parkų koncepciją, ir pavadintas Jaunimo sodu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jam sugrąžintas istorinis Sereikiškių parko pavadinimas.

Lankytojų tyko "minos"

Ar ši rekonstrukcija tikrai būtina? Ar negalima išvengti kirtimų? Juo labiau kad šį itin garsų parką, įkurtą pačioje Vilniaus širdyje - Gedimino pilies papėdėje ir prigludusį prie Vilnios upės, kasdien lanko daugybė žmonių.

Vienas rekonstrukcijos iniciatorių ir projekto rengėjų - parkotyrininkas, dendrologas Kęstutis Labanauskas - neabejoja: "operacija" parkui būtina. "Sovietmečiu čia buvo sodinami netinkami medžiai, be to, prižėlė daug menkaverčių savaiminukų, parkui stigo priežiūros. Sereikiškes būtina gelbėti", - tvirtino K.Labanauskas.

Kiek didesnė parama parkui buvo suteikta tik 1989 metais. Tuomet iškirsta daugiau kaip 100 uosialapių klevų ir kitų menkaverčių medžių. Nuo tada Sereikiškėse didesnių priežiūros darbų nebūta, išskyrus nevykusį tuopų genėjimą.

Su K.Labanausku apsilankėme rudeniškose Sereikiškėse. "Pažiūrėkite į šias didžiules tuopas, - vos įėjus pro centrinius parko vartus parodė K.Labanauskas, - jos išstypusios daug aukščiau už visus kitus parko medžius, todėl čia netinka."

Pasak parkotyrininko, tuos greitai augančius, bet neilgaamžius medžius verta sodinti tik ten, kur jie neužgožia kitų medžių ir vaizdų, o ne senamiestyje. Pokariu tuopos Vilniuje buvo sodinamos greičiausiai todėl, kad norėta pridengti griuvėsių vaizdus.

Neseniai į vieną jų medžių gynėjai, protestuodami prieš būsimą kirtimą, įkėlė dirbtinį gandro lizdą ir šio paukščio muliažą. "Verčiau jie būtų protestavę tada, kai toji tuopa buvo nemokšiškai genima - tuomet nupjovė ne šaką, o kamieną viršuje", - aiškino K.Labanauskas.

Šitaip pažeidus medį jis išleidžia didelę puokštę liaunų atžalų, o pjūvio vietoje įsimetęs puvinys greitai doroja kamieną. Lieka faktiškai tik tuščia medžio forma - didelis, bet trapus gremėzdas, kuris gali bet kada nuvirsti. Dendrologai tokius medžius vadina "uždelsto veikimo minomis".

Liepų rikiuotė Stalinui

"Verksmų tikriausiai bus ir dėl guotelio prie parko tvoros. Čia, vėjui atnešus sėklų, savaime pridygo beržų, uosialapių ir totorinių klevų. Kaip matote, jie nuskurdę, aplūžę. Šiuos medžius ketinama pašalinti, o jų vietoje eksponuoti seniesiems vienuolynams būdingus augalus", - rodė parkotyrininkas.

Toks pat likimas laukia ir liepų alėjos netoli parko vartų. Ji vedė prie kadaise čia stovėjusio paminklo Stalinui. "Matote, kokios plonos ir išsiklaipiusios šios liepos, nors joms jau keliasdešimt metų?" - rodė gamtininkas.

Kaip nebus plonos - pasodintos vos ne per metrą viena nuo kitos. "Jei retinsi, vis tiek liks plonos aukštos kartys, išklypusios lajos. Todėl rekomendavau palikti tik vieną kitą gražiau išaugusį medį. Atkursime istorinį taką, kuris atvertų vaizdus į parko vidaus erdvę ir originalią medžių kompoziciją: kaštoną, paprastąjį klevą ir ąžuolą. Šiuos tris milžinus ligi šiol užstojo medžiai invalidai", - pasakojo K.Labanauskas.

Tarp tokių invalidų - jau beveik ant žemės atsigulęs plaukuotasis uosis, žaizdotas paprastasis klevas, ligotas beržas. Tačiau parko viduryje augantis storas beržas, kurio viršūnė - tarsi taurė, bus paliktas, nes tai vienas įdomiausių Sereikiškių medžių.

Be abejo, liks ir visi parko ąžuolai, nors kai kurie negaluoja. Antai seniausias Vilniaus medis - ąžuolas, stūksantis parko pakraštyje prie Vilnios, - jau maždaug 400 metų. Po žaibo kirčio jo kamiene atsirado didžiulė drevė. Prieš keliolika metų ta išduba užlopyta ąžuolo trinkomis. Kad drėgmė nesiskverbtų į kamieno vidų, trinkos buvo uždengtos varine skarda. Dabar liko tik vienas lakštas - kiti, matyt, iškeliavo į metalo supirktuves.

Vargsta ir kitame parko pakraštyje augantys trys ąžuolai, mat netoli jų įrengti lauko teniso kortai, atrakcionai. "Žemė juose labai suplūkta, todėl medžių šaknys skursta. Ketvirtas ąžuolas, augęs šalia savo brolių, dėl šios priežasties visiškai nudžiūvo, tad prieš keliolika metų jį teko nupjauti. Kortams čia ne vieta", - piktinosi parkotyrininkas K.Labanauskas.

Bus palikti ir gydomi ne tik minėti ąžuolai, bet ir visos didžiosios, nors jau drevėtos, liepos. "Dreves plombuosime. Jeigu taip būtų buvę daryta anksčiau, ne vieną gražų medį būtų pavykę išsaugoti", - sako parkotyrininkas.

Uosialapių klevų neliks

Prie Vilnios vagos augantys kai kurie pasenę trapieji gluosniai, vienas kitas senas šermukšnis ir sutankėję savaiminukai bus paretinti, kad neužstotų vaizdo į Kalnų parką kitapus upės. O uosialapiai klevai bus pašalinti visi. Šie medžiai į Lietuvą atvežti pokariu iš Šiaurės Amerikos. Iš pradžių jais žavėtasi - sparčiai auga, didelės lajos. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad uosialapiai klevai nustelbia ir išstumia kitų rūšių medžius.

Tuo galima įsitikinti pažvelgus į Vilnios pakrantes prie Dailės akademijos, kur veši uosialapių klevų atžalynai. Juos numatyta iškirsti, tačiau žadama puoselėti uosio šakų arką virš Vilnios greta akademijos, išryškinti gražiuosius pakrantės medžius - trikamienį uosį, keturliemenę liepą, Krymo liepas ir Amūro kamštenius. Be to, parkas bus paįvairintas spygliuočiais medžiais, dekoratyvinių krūmų grupelėmis.

Iki šiol norus tinkamai tvarkyti Sereikiškes gesino tiek aplinkosaugos draudimai, tiek romantikų abejonės. Aplinkos sergėtojai neleido imtis didesnių priežiūros darbų, nes parkai - saugoma gamtos teritorija. Dėl tokio "visko, ką Dievas davė" saugojimo sulaukėjo ne vienas Lietuvos parkas. Šiuos draudimus skatino kai kurių lyrikų, ypač senosios kartos, noras matyti parką tokį, koks buvo jų vaikystėje. O juk gyvenimas be paliovos kinta.

Sereikiškių parke planuojama iškirsti apie 200 savaiminių, nuskurdusių ar netinkamoje vietoje augančių medžių. Bus kertama dviem etapais - šį rudenį ir kitą pavasarį. Apie 50 medžių žadama pasodinti. Šiuo metu čia auga apie 650 medžių.

"Asmeniškai prižiūrėsiu, kad nebūtų nukirstas nė vienas labai vertingas medis. Po rekonstrukcijos Sereikiškių parkas pagražės", - tvirtino parkotyrininkas K.Labanauskas.

Trumpai

Per dvejus metus numatyta atkurti šį parką maždaug tokį, koks jis buvo XIX amžiuje: su A.V.Štrauso projektuota centrine dalimi, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijomis, oranžerija, alpinariumu, rožynu ir kitais istoriniais elementais. Dalis parko bus skirta kameriniams renginiams. Jame padaugės vaikų žaidimo aikštelių, duris atvers keletas kavinių. Bus atkurti tvenkiniai - žiemą jie taps čiuožyklomis, - istorinė takų sistema. Pagal europinę tradiciją parką ketinama aptverti, o prieš naktį - rakinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"