TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Siekiama sukurti pasaulinį genetinių duomenų archyvą

2013 06 13 14:11
fastcoexist.com nuotrauka

Trečiadienį daugiau nei 70 medicinos, mokslo tyrimų ir sklaidos organizacijų, veikiančių 41 šalyje, įskaitant Nacionalinį sveikatos institutą JAV, paskelbė, kad sutarė kurti organizuotą būdą dalytis genetine ir klinikine informacija, praneša „The New York Times“. Sukauptas ir nuolat papildomas milžiniškas genetinių variantų ir sveikatos duomenų skaitmeninis archyvas būtų atviras mokslininkams ir gydytojams visame pasaulyje - ne tik tiems, kurie jį kūrė.

Milijonai žmonių tikisi, kad jų genai bus iššifruoti per artimiausius metus, todėl baiminamasi, kad genetinių ir klinikinių duomenų lavina bus tokia chaotiška, kad trukdys medicinos mokslo pažangai. Ambicingomis tarptautinėmis pastangomis tikimasi šiuos duomenis standartizuoti ir padaryti plačiai prieinamus.

"Mes labai remiame šį pasaulinį vienijimąsi, - sakė Nacionalinio sveikatos instituto direktorius dr. Francis Collinsas. – Dabar jis įgyja pagreitį ir mes norime judėti į priekį greičiau."

Pasak Harvardo tarptautinės plėtros ir Masačusetso technologijos institutų direktoriaus pavaduotojo ir vyriausiojo mokslo pareigūno dr. Davido Altshulerio, vien per pastaruosius kelerius metus genetinių raidžių, sudarančių žmogaus DNR seką, nuskaitymo kaina sumažėjo milijoną kartų. Dabar mokslininkai gali tyrinėti ne kelis žmogaus genomus, išsamią asmens genetinę medžiagą, bet dešimtis tūkstančių jų, kartu su klinikiniais duomenimis apie žmonių sveikatą ir kaip juos sekėsi gydyti. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus bus nuskaityta milijonai žmonių genomų sekų.

"Kyla klausimas, kaip būtų galima naudotis šiomis vis gausėjančiomis duomenų bazėmis gerbiant kiekvieno žmogaus privatumą ir teisę rinktis, - sakė D.Altshuleris. - Niekas nenori kelti į internetą DNR sekų ir klinikinių duomenų be pacientų sutikimo, todėl taip pat svarbu, kad žmonės galėtų patys spręsti, ar nori, kad jų anoniminiai duomenys būti prieinami mokslininkams.“

Pasak ekspertų, kol kas nėra sutarta dėl standartų, kaip pateikti genetinius duomenis ar dalytis jais. Taip pat nėra bendros procedūros, kaip garantuoti, kad pacientai sutinka dalytis savo informacija. Kiekvienos institucijos požiūris skirtingas.

Pastaruosius porą metų genetikai suko galvas, kaip sukurti duomenų dalijimosi sistemą, kuri skatintų pažangą. Šiemet sausio 28 dieną 50 geriausių mokslininkų iš aštuonių šalių sutarė, kad reikia bendrų pastangų viso pasaulio mastu. Grupė, kurioje buvo ir etikos specialistų, ir teisininkų, pabrėžė, kad kiekvienu atveju pats žmogus turėtų spręsti, ar dalytis savo genetine ir klinikine informacija, todėl duomenų keitimosi sistema turėtų šias teises garantuoti.

Metų pradžioje pasirašytas ketinimų protokolas jau pradėtas įgyvendinti vis gausėjančios tarptautinės bendruomenės. "Labai džiaugiamės tokia plėtra“, - patvirtino F.Collinsas.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"