TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šienapjūtė pražudo tūkstančius jauniklių

2011 07 09 0:00
Kelių dienų stirniukai dar negali pabėgti nuo galingų žoliapjovių peilių.
Corbis/Scanpix nuotrauka

"Šienapjūtė graži tik liaudies dainose, - sako gamtininkas Eugenijus Tijušas. - Ūkininkai, dalgius pakeitę galinga technika, nepalieka jokio išsigelbėjimo vos gimusiems kiškiukams, stirniukams, kurapkiukams."

Kai gamtininko, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko E.Tijušo paklausiau, kas šiuo metu gražaus vyksta gamtoje, jis apgailestavo: "Dabar įsibėgėjusi šienapjūtė, o tai daugeliui žinduolių jauniklių tikra tragedija. Birželio pabaigoje pamiškės pievose jauniklius atsivedė stirnos, tuoj pasipils trečia kiškių vada, žolėse slapstosi kurapkiukai. Jie pakliūva į galingos šienavimo technikos mėsmalę. Pavyzdžiui, stirniukai po gimimo dar kelias dienas negali sekioti paskui motinas, jie tik bejėgiai guli žolėse. Gamta suteikusi sąlygas jiems prisitaikyti - kelių dienų jaunikliai neskleidžia jokio kvapo, tad neprivilioja plėšrūnų. Rudas jų kailiukas susilieja su aplinka, o išvydę pavojų iš viršaus instinktyviai priglunda prie žemės laukdami, kol jis praeis. Šienavimo technika jiems - pavojus iš viršaus, tad nuo jos net nebando ir negali pasprukti."

Vokiečių skaičiavimai

Atrodytų keista, iš kur kiškių pilna pievose. "Pilkieji kiškiai - ne miško, o atvirų vietovių gyventojai, - tvirtina E.Tijušas. - Tad jų tikrai daug net ir toli nuo miško esančiuose laukuose. Stirnos laikosi arčiau miško, pamiškių pievose."

Pasak pašnekovo, šienapjūtė - tragedija visos Europos kiškių, stirnų bei ant žemės perinčių paukščių jaunikliams. "Vokiečiai atliko tyrimus ir apskaičiavo, kad kasmet jų šalyje šienapjūtės metu žūva šimtai tūkstančių gyvūnėlių. Mūsų kraštas mažesnis, tad atsižvelgus į mažesnius plotus galima spėti, kad Lietuvoje žūva dešimtys tūkstančių jauniklių."

Klausimas biurokratams

E.Tijušas neseniai grįžo iš Sankt Peterburgo, kur vyko tarptautinės medžioklės ir gyvūnų apsaugos tarybos (CIC) posėdis (mūsų šalies medžiotojų ir žvejų draugija - šios tarybos narė). "Taryba ėmėsi iniciatyvos atkreipti Europos Sąjungos institucijų, žemių savininkų dėmesį į šią tragediją, - pasakojo E.Tijušas. - Juk daug kas šienauja ne dėl to, kad jiems reikia šieno, o tik dėl to, kad gautų ES išmokas už nušienautą pievą. Tai didžiausia beprasmybė, gyvūnų naikinimas. Nesuprantu, ką galvoja tokią tvarką įvedę ES biurokratai. Nejaugi pusiau skusta pieva vertingesnė už natūraliai vešinčią ir pilną gyvybės?"

Sumažinti plotus

Posėdžiavę CIC atstovai pateikė ir nemažai rekomendacijų, kaip būtų galima sumažinti beprasmiškų žūčių skaičių. "Šienapjūtės neišvengsime, tačiau galima sumažinti šienaujamus plotus, ypač ten, kur šienaujama tik dėl išmokų, - sakė E.Tijušas. - Be to, technikos agregatus pakėlus bent keliais centimetrais aukščiau, jau irgi sumažėtų žuvusių gyvūnų - reikėtų šienauti bent kiek aukščiau o ne skusti palei žemę."

Kitas geras būdas, pasak E.Tijušo, pradėti šienauti ne nuo lauko krašto artėjant į vidurį, o atvirkščiai - iš vidurio į pakraščius. Taip jau vaikštantys jaunikliai būtų išbaidomi iš pievos. Bent dalis galėtų išsigelbėti. "Anksčiau, kai technika buvo primityvesnė, žūdavo mažiau jauniklių nei dabar, kai į laukus išrieda greitaeigiai traktoriai, paliekantys labai gražias pradalges. Kadaise net ir dalgiai pražudydavo ne vieną gyvūną, tačiau mastai buvo ne tokie, kaip dabar. Todėl tobulėjant technikai, spartėjant šienapjūtės tempams būtina imtis apsaugos priemonių", - sakė pašnekovas.

Rudeniop, pasak E.Tijušo, javapjūtė jau ne tokia pavojinga. "Laukuose, kur auga įvairiais chemikalais apdorotos kultūros, būna gerokai mažiau gyvūnijos nei žaliose pievose", - teigė E.Tijušas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"