TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šikšnosparnių serenadų metas

2014 09 17 6:00
Šis dvispalvis plikšnys, apakintas meilės hormonų, išlindo lauk ir pateko į žmonių rankas. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Miestų žmonės netrukus sutemus ir naktimis prie senų sandėliukų, pastatų ims girdėti sklindančius neįprastus ausiai garsus: čaižų cypimą. Tai – šikšnosparnių dvispalvių plikšnių patinų serenados, skirtos praskrendančioms patelėms. Būtent vedami dauginimosi instinkto paslaptingieji nakties skrajūnai ėmė lįsti lauk.

Vieną tuoktuvėms pasiruošusį dvispalvį plikšnį tiesiog prie namo laiptinės vidury dienos vakar pavyko aptikti Klaipėdoje šių eilučių autoriui. Paprastai šviesoje išvysti šikšnosparnį kone neįmanoma, o šis metro aukštyje ruošėsi tapti kiemo kačių užkandžiu.

Pasak Lietuvos gamtos fondo (LGF) gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos, šikšnosparniai ėmė lįsti lauk ir net brautis į žmonių namus ne tik dėl hormonų audrų.

„Dabar vyksta šių žinduolių migracija, jie rengiasi žiemoti, o už savaitės prasidės ir dvispalvių plikšnių tuoktuvių metas. Išlindę iš plyšių šikšnosparniai patinai savo čaižiomis serenadomis kvies poruotis praskrendančias pateles. Įdomiausia, kad ne visi žmonės girdi tuos nakties skrajūnų skleidžiamus garsus, nors tai nereiškia klausos sutrikimo. Tiesiog klausos aparatas kitoks“, - LŽ sakė jis.

R. Karpuška prisiminė atvejį, kai moteris girdėjo itin aukšto diapazono šikšnosparnių skleidžiamus garsus, o vyras – ne, nors jie kartu ėjo gatve.

„Moteris net persigando, ar jai nesivaidena... Savitas tas šikšnosparnių pasaulis: jie poruojasi rudenį, tačiau patelės pastoja tik pavasarį visą žiemą savyje išnešiojusios patino sėklą. Kiaušinėlis apvaisinamas tik nubudus gamtai, o gegužę pasaulį išvysta ir jaunikliai“, - gamtos paslaptis atskleidė R. Karpuška.

LGF specialistas priminė, kad atšalus orams šikšnosparniai ims ieškotis žiemoviečių, o tuomet ir vėl neišvengiami šių gyvūnų ir žmonių susidūrimai.

„Dabar į žmogaus rankas gali pakliūti arba meilės hormonų apakintas, arba migruojantis šikšnosparnis. O žiemą, ypač staiga pašalus ar atšilus, šie paslaptingi gyvūnai ima brautis į namus. Jų nereikia bijoti. Jei radote dantytąjį skrajūną, reikėtų užsimauti odines pirštines ir nekviestą svečią labai atsargiai paimti bei įdėti į kartoninę dėžutę su dangčiu, pavyzdžiui, nuo batų. Nuo žemės šikšnosparnis negali pakilti, tad galima drąsiai jį imti“, - pasakojo jis.

Tada geriausiai būtų paskambinti LGF dirbančiam R. Karpuškai (tel. 8 684 63709) ir pasikonsultuoti, kaip elgtis toliau. Galima pranešti ir Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijai. Jos atstovai pasistengs atvykti ir paimti gyvūną.

„Šikšnosparniai žiemodami neėda, tačiau vanduo jiems būtinas. Jei ausytasis žinduolis liks kelias dienas dėžutėje, iki bus nugabentas į saugią žiemojimo vietą, būtų gerai į stiklainio dangtelį įpilti vandens, į jį pamerkti vatos gumulėlį ir visa tai įdėti į dėžutę. Šikšnosparniui daug vandens nereikia, užtenka tik lyžtelėti kelis lašelius“, - pasakojo gamtininkas.

Lietuvoje 12 šių vabzdžiaėdžių ir labai naudingų žmogui gyvūnų rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"