TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Silicio slėnyje - atradimų link

2010 05 24 0:00
E.Čekanavičiūtė Laseno ugnikalnių nacionaliniame parke Kalifornijoje.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Pasaulyje tiek daug žmonių patiria insultą ir tiek daug nuo jo miršta, tačiau tikrai nedaug laboratorijų šią ligą tiria", - įsitikinusi Stanfordo universiteto (JAV) doktorantė Eglė Čekanavičiūtė.

Jaunosios neurobiologės dabartinių tyrimų sritis kaip tik ir yra insultas - kaip po jo atsigaunama ir kaip būtų galima paspartinti ligonių gijimą. Pasak tyrėjos, dabar pasaulyje yra tik vieni vaistai ir juos pacientui reikia duoti per pirmas tris valandas po insulto, tačiau dažniausiai žmonės net nebūna patekę į ligoninę arba operuojami. Stanfordo universiteto mokslininkai ieško gydymo metodų, kuriuos būtų galima taikyti ne per pirmas tris valandas, o per pirmas kelias dienas ar net per savaitę po insulto. Tuo metu dar vyksta labai daug procesų, pabloginančių paciento būklę, o gydymo metodų apskritai nėra jokių.

Prestižas ir gerovė

Vilniaus licėjaus absolventė E.Čekanavičiūtė 2007 metais baigė neurobiologijos bakalauro studijas prestižiniame Harvardo universitete, o studijuoti doktorantūrą stojo net į vienuolika JAV universitetų. Tiek daug jų pasirinko, nes ne amerikiečiams sunkiau įstoti. JAV labai daug doktorantų gauna stipendijas arba valstybės paramą, skiriamą, aišku, tik piliečiams. Eglė įstojo į šešis universitetus. Iš jų labiausiai patiko Stanfordo, įsikūręs mokslo ir technologijų laimėjimais garsėjančiame Silicio slėnyje, Palo Alto mieste, Kalifornijos valstijoje. Pasak doktorantės, svarbu buvo ir šilta bendradarbiavimo atmosfera. Šiuo požiūriu Stanfordo universitetas labai skiriasi nuo kitų, kuriuose mokslas galbūt ir labai aukšto lygio, tačiau bendradarbiavimo šiek tiek mažiau, nes kiekvienas užsidaręs savo laboratorijoje. Stanfordo universiteto profesoriai draugiški, dalijasi patirtimi, kartu atlieka eksperimentus. Labai dažnai kartu dirba ir laboratorijose.

Vilnietė su dar trimis studentėmis nuomojasi keturių kambarių butą Stanfordo universitetiniame miestelyje. Savo teritorijoje universitetas nuomoja butus už šiek tiek mažesnę kainą. Neurobiologijos doktorantūros studijos truks penkerius šešerius metus. Visą tą laiką Eglė gaus maždaug atlyginimui prilygstančią stipendiją - apie 31 tūkst. dolerių per metus.

"Tokios sumos visiškai užtenka pragyventi, - pasakojo doktorantė. - Skirtingai nei Europoje, kai per doktorantūrą ne tik nemoka tokių stipendijų, už kurias galima pragyventi, bet dar ir pačiam reikia primokėti. Tada jau sunkiau. Amerikoje bent jau visų gamtos mokslų doktorantūros finansavimo tvarka tokia."

Dideli atradimai

Harvardo universitete, stipriausiame JAV ir viename iš kelių stipriausių pasaulyje, Eglė labiau gilinosi į grynąjį mokslą, paprasčiau tariant, kaip veikia žmogaus atmintis molekuliu lygiu, t. y. kaip elgiasi nervinės ląstelės, neuronai, kai kas nors įsimenama, išmokstama. Doktorantūrai nusprendė pasirinkti taikomąją neurobiologiją. Dabar studijuoja antrame doktorantūros kurse. Jei gerai seksis eksperimentai, studijas baigs per penkerius metus.

"Labai įdomu, kad kai kurios mūsų laboratorijoje tiriamos medžiagos yra panašios, pavyzdžiui, į Alzheimerio ligos sukėlėjų. Bent taip mano mokslininkai, - pasakojo doktorantė. - Iš tikrųjų neuromokslų srityje tiriant klinikines ligas yra labai daug panašių problemų. Pavyzdžiui, kas sukelia ląstelių žuvimą po insulto ar susirgus Alzheimeriu, koks galėtų būti ligos mechanizmas. Kaip tik su viena Alzheimerio ligą tiriančia laboratorija glaudžiai bendradarbiaujame, dalijamės eksperimentinėmis pelėmis, chemikalais ir, aišku, patirtimi."

Tokie tyrimai trunka labai ilgai ir jų reikia atlikti daugybę, norint gauti svaresnių rezultatų. Metų metais dirbama tose pačiose laboratorijose, todėl veikiausiai Eglė ir baigs doktorantūros studijas, stulbinamų rezultatų nesulaukusi. Jų šiek tiek bus, bet dideli atradimai, pasak tyrėjos, nepadaromi per vieną doktorantūrą. Jie - daugelio metų, daugelio laboratorijų, daugelio žmonių tyrimų vaisius, tačiau svarbus kiekvienas, net ir mažas žingsniukas atradimo link.

Maži žingsneliai

Pirmaisiais doktorantūros metais, kaip pasakojo Eglė, visada būna vadinamosios rotacijos, t. y. reikia padirbėti trijose skirtingose laboratorijose, kuriose būtų atliekami kuo skirtingesni neurobiologijos tyrinėjimai. Per vieną trijų keturių mėnesių rotaciją įgyvendinami nedideli projektai ir iš jų, aišku, dažniausiai nebūna jokių mokslinių straipsnių. Laboratorija, kurioje dabar dirba doktorantė, - nedidelė ir nauja, įkurta tik prieš trejus metus. Eglė joje pasiliko po trečiosios rotacijos maždaug prieš metus. Laboratorijoje įgyvendinami du labai rimti projektai. Darbui vadovaujanti energinga ir palyginti jauna profesorė dr. Marion Buckwalter stengiasi, kad jaunieji mokslininkai kuo daugiau vyktų į konferencijas ir pristatytų atliekamus tyrimus, skatina rašyti ir publikuoti straipsnius.

"Stanfordo universitetas insulto tyrimų srityje yra pasiekęs labai gerų rezultatų, - sakė doktorantė. - Tai naudinga ir mūsų laboratorijai, nes turime puikią galimybę bendradarbiauti su daug rimtų insulto tyrėjų, taip pat ir medikų, net neurochirurgų, kurie ir pacientus stebi, ir savo laboratorijas turi."

Doktorantūrą baigę jaunieji mokslininkai dažniausiai dar dvejus-ketverius metus dirba tos pačios srities, tačiau kitoje laboratorijoje. Eglė norėtų ir toliau tirti insultą, o svarbiausia - dėstyti studentams neurobiologiją. Asmeninės charakterio savybės, jos manymu, tikrai tinka dėstytojos darbui, nes mėgsta bendrauti su žmonėmis. Kol kas doktorantei pačiai reikia lankyti paskaitas. Kai jos bus nebeprivalomos, galės padėti Stanfordo universiteto dėstytojams - ir paskaitas skaityti, ir pratybas vesti.

"Darbą susirasti, kaip ir į doktorantūrą įstoti, ne amerikiečiams sunkiau, tačiau nėra neįmanoma, - sakė neurobiologė. - Tik reikės kreiptis į daugiau darbo vietų ir truputį ilgiau truks paieška."

Tarp kelių šalių

Eglė buvo apsisprendusi likti Amerikoje dar studijuodama Harvardo universitete. Į Lietuvą ketina grįžti nebent kada nors vėliau, kai jau bus pati tinkamai įsikūrusi, pavyzdžiui, turės savo laboratoriją, rimtą darbą ir vietą visuomenėje. Tada galėtų pasiūlyti ir Lietuvos mokslininkams bendradarbiauti, kokiomis nors programomis padėtų laboratorijoms ir mokslo tyrimams.

"Įgysiu specialybę, kurios Lietuvoje nėra, ir neuromokslų laboratorijų labai trūksta, todėl man pačiai grįžti būtų sudėtinga. Vis dėlto norėčiau ir toliau likti šioje srityje", - sakė dvidešimt šešerių metų neurobiologė.

Kai studijavo Harvardo universitete, įsikūrusiame Kembridžo miestelyje prie Bostono, Masačusetso valstijoje, Eglė parvykdavo į gimtąjį Vilnių dukart per metus. Iš Kalifornijos jau tik kartą - aplankyti šeimos, pasimatyti su draugais, kurie tuo metu yra Lietuvoje. Eglės brolis Mindaugas dabar taip pat išvykęs - Vilniaus universiteto (VU) ekonometrijos trečiakursis pagal ERASMUS programą vieną semestrą studijuoja Serbijoje. Eglės tėvai - matematikai. VU profesorius Vydas Čekanavičius yra 2005 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas.

"Man visada bus gražus ir malonus Vilniaus senamiestis. Po jį daug vaikštinėju kiekvieną kartą grįžusi. Bet Lietuvoje tik apsilankau, o visas gyvenimas šiuo metu kuriamas Kalifornijoje, - sakė pašnekovė.

- Esu pasaulio pilietė. Užaugau Lietuvoje, todėl čia mano šaknys. Nesvarbu, kad tik kartais grįžtu, Lietuvos niekada nepamiršiu. Gyvendama Kalifornijoje, aišku, domiuosi Amerikos problemomis, esu įsitraukusi į tos šalies gyvenimą. Be to, mane be galo žavi Pietų Amerika. Jau porą kartų ten kurį laiką dirbau. Taip tarp kelių šalių ir gyvenu. Man labai patinka Kalifornija, ypač šiaurinė jos dalis, San Francisko įlanka, kur dabar esu įsikūrusi ir tikrai jaučiu, kad čia mano namai. Kartais net sunku paaiškinti, kodėl vieni miestai žmogui tinka labiau nei kiti. Čia gal didžiausia žmonių, tautų, kultūrų įvairovė. Be galo graži gamta."

Kai arti daug gražios gamtos, lengva, pasak Eglės, į ją pasprukti ir savaitgaliais greitai atsigauti. Galima bastytis po nacionalinius parkus su palapinėmis, slidinėti ar laipioti uolomis. Baigusi doktorantūros studijas, lietuvė norėtų ir likti Kalifornijoje. Čia daug universitetų ir studentų, vadinasi, turėtų būti ir akademinio darbo galimybių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"