TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šilta žiema grasina paukščių žūtimi

2014 01 07 6:00
Žiemos viduryje po laukus lakiojančios pempės - pavyzdys, kad Lietuvoje vis labiau keičiasi klimatas. Vytauto Jusio nuotrauka

Neįprastai šilta šių metų žiema gali tik iš pirmo žvilgsnio atrodyti pasakiška žiemoti neišskridusiems paukščiams, nes iš tiesų jie gali būti pasmerkti žūčiai.

Ventės rago ornitologinės stoties vadovo Vytauto Jusio teigimu, šiemet į šiltuosius kraštus neišskrido net kai kurie vabzdžialesiai sparnuočiai. „Prieš dešimtį metų būtų buvę neįmanoma įsivaizduoti, kad vidury žiemos pas mus straksi pilkoji pečialinda, skraido pempės, bėgioja krantinis tilvikas, būriuojasi gulbės, žąsys. Tačiau užtektų staigaus atšalimo bei gausaus naktinio snygio, ir šiems surizikavusiems paukščiams būtų riesta, dauguma jų žūtų“, - LŽ sakė jis.

Panašiai kalbėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko ornitologė Jūratė Zarankaitė. Ji jau anksčiau įsitikino, kad žiemoti likusios vabzdžiais mintančios liepsnelės išgyvendavo tik iki Kalėdų ir pasnigus žūdavo.

Žiemos ėmė trumpėti

Norint savo akimis įsitikinti, jog Lietuvą pasiekė pasaulinis atšilimas, tereikia panagrinėti paukščių pasaulį žiemą. Ornitologai sutartinai tikina, kad klimatas mūsų šalyje keičiasi gana sparčiai. Prieš dešimtmetį buvo neįmanoma žiemos viduryje išvysti pempių, varnėnų, juodųjų strazdų. Dabar - tai realybė.

„Esu pastebėjęs, kad Lietuvoje žiema pasislinko maždaug mėnesiu ir savaite į priekį. Kitaip tariant, dabar orai tokie, kokie turėtų būti vasarį. Žiema trumpėja, ilgiau užsitęsia šiltas ruduo, vėliau ateina pavasaris. Po šiltos žiemos apie kovo mėnesį būna staigus atšalimas, jis trunka kelias savaites, o paskui - staigus atšilimas, ir gegužė jau panaši į vasaros pradžią. Tokie gamtos ciklo pokyčiai daro įtaką paukščių, kitų gyvūnų įpročiams“, - LŽ pasakojo Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) vadovas Vaidas Pavilonis.

Kaip besikeičiančio klimato mūsų krašte pavyzdį galima pateikti ir, atrodytų, visiškas anomalijas Ventės rage.

„Čia tik vieną dieną buvo sniego šią žiemą. Iki jo būriavosi tūkstančiai pempių, žąsų, pasnigus dalis išskrido, tačiau vis vien dabar liko keli šimtai šių paprastai pavasarį pranašaujančių paukščių. Pirmą kartą Lietuvos paukščių stebėjimo istorijoje šiemet žiemojantys užfiksuoti į žąsį panašus paukštis paprastoji berniklė ir krantinis tilvikas, kuris ir prieš keletą dienų buvo matytas bėgiojantis Kaune, Nemuno pakrantėje“, - teigė ilgametis ornitologas V.Jusys.

Jį labiausiai stebino tilvikas Kaune, nes ilgiau žiemoti pasiliekantys paukščiai paprastai būdingi pamariui, bet ne Vidurio Lietuvai. „Tikrai matyti, kad mūsų krašte metų laikai pasislenka, kai šalčiausias tampa kovas. Žiemos šiltėja ir trumpėja, o pavasariai šaltėja“, - sakė V.Jusys.

Paukščiai rizikuoja

Vis šiltėjančios žiemos anaiptol nereiškia saugaus ir sotaus gyvenimo į šiltuosius kraštus neišskridusiems paukščiams.

„Sparnuočiai į priekį kaip žmonės neplanuoja, jie gyvena šia diena. Jeigu šilta, užtenka lesalo, jie lieka. Tačiau pakanka vieno gero snygio naktį bei minusinės temperatūros, ir likusiesiems žiemoti bus riesta. Dauguma jų nebespės pasitraukti į pietus ir žus. Žinoma, nebus masinės paukščių žūties, tačiau dalis jų tikrai žus“, - teigė V.Jusys.

Kuršių nerijoje jau nebe pirmus metus bando žiemoti vabzdžiais mintantys gražūs paukščiai liepsnelės, tačiau ne visada tie bandymai sėkmingi.

„Žiemą liepsnelių anksčiau nebūdavo, o dabar vis lieka ir bando išgyventi iki pavasario. Prieš keletą metų liepsnelės išnykdavo po Kalėdų, tačiau pernai jos sugebėjo ištverti ir peržiemojo. Šiais metais nerijos miškuose vėl girdžiu liepsneles, karetaites, girdėjau ir nedrąsiai giedantį juodąjį strazdą. Prieš keletą dešimtmečių tai būtų buvę neįtikima. Žiemoti pradėjo ir karveliai keršuliai, o paprastai vasario mėnesį būdingi kranklių tuoktuviniai žaidimai pastebimi jau dabar. Tiesiog keičiasi mūsų klimatas“, - LŽ sakė J.Zarankaitė.

Ornitologų teigimu, pražūtingiausia likti žiemoti yra vabzdžiais mintantiems paukščiams, o grūdlesiai net pasnigus gali rasti sau lesalo aukštuose augalų stiebuose, kur vis dar likę šakelių su sėklomis.

Keistenybių netrūksta

„Paukščiai - viena tema, bet štai net žaltys Ventės rage neseniai buvo rastas išlindęs iš žiemavietės. Jis šildėsi saulėje. Nemanau, kad šis roplys išgyvens iki pavasario. Žmonės matė ir pabudusių ežių, nes pilnos dirvos sliekų. Tikrai keisti reiškiniai“, - pasakojo V.Jusys.

Beje, ateinantį savaitgalį visi paukščių stebėtojai Lietuvoje kviečiami skaičiuoti žiemojančius vandens paukščius, tačiau pavasariška žiema gali gerokai apsunkinti šį darbą.

„Anksčiau paukščius būdavo daug lengviau suskaičiuoti užšalusių tvenkinių properšose, o dabar sparnuočiai išsisklaidę po visus vandens telkinius. Mes net prašome visuomenės pagalbos“, - sakė NDRP vadovas V.Pavilonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"