TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šilumos mainai tarp JAV ir Lietuvos

2013 07 15 8:15
Per viešnagę Lietuvoje prof. R.Viskanta (kairėje) su prof. J.Vilemu - pažįstami jau ne vieną dešimtmetį. Rimanto Žiemio nuotrauka

Žymus pasaulio šiluminės fizikos ir energetikos mokslininkas, pedagogas, Purdue universiteto profesorius Romas Viskanta buvo pirmas lietuvis iš antrosios emigracijos bangos, JAV išrinktas į prestižinę Nacionalinę inžinerijos akademiją.

Neseniai mokslininkas lankėsi Kaune, Lietuvos energetikos instituto (LEI) organizuotoje dešimtojoje tarptautinėje konferencijoje „Jaunoji energetika 2013“, skaitė pranešimą ir įteikė pirmąsias vardines prof. R.Viskantos premijas. Nuo šiol kasmet viena ar dvi prof. R.Viskantos premijos bus skiriamos jauniesiems mokslininkams doktorantams, pasiekusiems brandžiausių rezultatų šiluminės fizikos ir šilumos mainų, branduolinės energetikos ir apskritai energetikos srityse. Šią premiją įsteigė Vydūno fondas Čikagoje, siekdamas pagerbti prof. R.Viskantą, pelniusį daugelį žymių apdovanojimų ir daugiausia cituojamų mokslo darbų autoriaus vardą, išugdžiusį gausią jaunųjų mokslininkų kartą ir aktyviai dirbusį Skautų akademinio sąjūdžio veikloje.

2001 metais Mokslinės informacijos institutas (ISI) pripažino prof. R.Viskantą vienu dažniausiai cituojamų savo srities mokslininkų visame pasaulyje. Prof. R.Viskantos darbų kryptis - šiluminių mainų dinamika sprendžiant branduolinių reaktorių aušinimo problemas - sulaukė ypač daug dėmesio, nes reaktorių saugos klausimai yra itin aktualūs visoms branduolinės energetikos valstybėms.

Prof. R.Viskanta mielai sutiko atsakyti į „Lietuvos žinių“ klausimus.

Nelengvas pasirinkimas

- Esate žinomas mokslininkas pasaulyje, JAV padaręs labai sėkmingą karjerą, išrinktas į prestižinę Nacionalinę inžinerijos akademiją. Kokia buvo pati pradžia ir kas paskatino rinktis mechanikos inžineriją?

- Pradžia buvo panaši kaip ir kitų mano amžiaus vadinamųjų lietuvių dipukų, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukusių iš Lietuvos, o vėliau iš Vokietijos emigravusių į JAV. Mūsų šeima, tėvai ir jaunesnis brolis, dirbo dideliame ūkyje Mičigano valstijoje, apie 100 km į vakarus nuo Detroito. Aš buvau nebaigęs gimnazijos Vokietijos pabėgėlių stovykloje, todėl iš Mičigano po metų persikėliau gyventi į Čikagą. Dienomis dirbau fabrike, nes jau buvau 18 metų, o vakarais lankiau mokyklą. Po poros metų ją baigiau ir galėjau stoti į universitetą. Pasirinkti studijų sritį prieš 60 metų JAV nebuvo lengva kaip dabar. Norėjau studijuoti astrofiziką, bet gauti darbą toje srityje be doktorato buvo beveik neįmanoma. Studijuoti teisę ar mediciną universitete taip pat nebuvo galimybių, nes neturėjau tėvų, dėdžių ar tetų, kurie būtų baigę JAV universitetus tose srityse ir būtų galėję mane "užtarti". Tad liko inžinerija, į kurią nebuvo sunku įstoti, o baigus universitetą buvo lengva gauti darbą pramonėje. Pasirinkau mechanikos inžineriją, šiluminės fizikos specialybę, nes mano tėvas studijavo politechnikume Lietuvoje.

Nauja sritis ir pripažinimas

- Papasakokite plačiau apie savo mokslinių interesų kryptį ir svarbiausius laimėjimus šiluminės fizikos, šilumos mainų srityje. Per pastaruosius 50 metų iki šiol jūsų moksliniai darbai turi labai didelį citavimo indeksą. Jūsų tyrimus rėmė tokios svarbios JAV institucijos kaip Nacionalinis mokslo fondas ar NASA.

- Buvau vienas pirmųjų mokslininkų inžinierių, kurie dirbo toje srityje ir pasiekė vertingų naujų rezultatų. Gavau magistro laipsnį parašęs ir apgynęs darbą, skirtą konvektyviniams šilumos mainams skystuose metaluose, o daktaro disertacija buvo susijusi su šilumos mainais spinduliavimo (radiacijos) būdu spinduliavimą sumažinančiose medžiagose. Ši inžinerijos mokslo sritis buvo nauja ir buvo lengva greitai pasiekti pripažinimą. Prie mano laimėjimų daug prisidėjo 47 magistrantai, 64 doktorantai ir 40 per podaktarines studijas su manimi dirbusių asmenų. Buvau jų mokslinių darbų vadovas ir patarėjas. Kartu su buvusiais savo studentais ir kolegomis parašiau daugiau kaip 500 referuotų (recenzuotų) mokslo straipsnių, išspausdintų pasauliniuose mokslo ir inžinerijos žurnaluose. Per 200 mano pranešimų, skaitytų tarptautinėse konferencijose, buvo atspausdinti specializuotuose leidiniuose. Buvę mano studentai dabar yra išsiblaškę po visą pasaulį - nuo Australijos, Pietryčių Azijos, Indijos, Saudo Arabijos, Turkijos, Libano, Europos, Pietų Amerikos, Kanados iki JAV. Daugelis jų yra universitetų profesoriai.

- Jūsų vardu pavadintas ir JAV jauniesiems mokslininkams skiriamas apdovanojimas šiluminės fizikos srityje. Kas svarbiausia, jūsų manymu, akademinėje veikloje, ugdant gerus specialistus?

- Manau, kad ugdant gerus specialistus pirmiausia reikia atsijoti gabius bei darbščius studentus, sudaryti jiems geras sąlygas ir galimybes tęsti studijas, pernelyg nevaržant griežta specializacija. Žvelgiant iš šono, man atrodo, kad universitetuose ta specializacija numatyta gerokai per anksti - dar pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programose.

Susisiekiant mokslo klausimais

- Neseniai dalyvavote Kaune LEI surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Jaunoji energetika 2013“, įteikėte vardines prof. R.Viskantos premijas. Ar seniai užsimezgė jūsų ryšiai su LEI mokslininkais?

- Jau labai ilgai, nuo sovietmečio, palaikau ryšius su LEI mokslininkais technologais prof. Jurgiu Vilemu, prof. Anupru Slančiausku, dr. Vytautu Žiugžda ir daugeliu kitų buvusių ir dabartinių bendradarbių. Pirmą kartą į LEI mane pakvietė a.a. prof. Algirdas Žukauskas ir dar 1972 metais sudarė sąlygas apsilankyti Lietuvoje. Susipažinau su juo tarptautinėje šilumos mainų konferencijoje Čikagoje 1970 metais. Nuo to laiko ir palaikiau profesinius ryšius su LEI ir kai kuriais jame dirbančiais mokslininkais. Šiemet per Vydūno fondą finansavau energetikos srityje dirbančiam doktorantui skiriamą piniginę premiją. Jos kandidatą atrenka LEI mokslininkų komisija.

- Ar palaikote ryšius ir su kitomis Lietuvos mokslo įstaigomis? Kaip vertinate Lietuvos mokslo padėtį bent savo srities požiūriu?

- Tiesioginių ryšių su Lietuvos technologijų universitetais, pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos ar Kauno technologijos universitetu, nepalaikiau ir nepalaikau. Niekas iš universitetų vadovybės nėra į mane kreipęsis nei pagalbos, nei paramos ar patarimo tose srityse, kuriose būčiau galėjęs padėti. Tačiau pažįstu iš tų universitetų keletą kolegų ir su jais retkarčiais susisiekiame mokslo klausimais.

Pastebėjau, kad LEI stengiasi prisitaikyti prie šių dienų reikalavimų ir mokslininkai dirba tokiose mokslo srityse kaip šilumos fizika, skysčių dinamika, vandenilio energetika ir daugelyje kitų energetikos krypčių, kuriose gauna finansinės paramos iš Lietuvos vyriausybės, Europos Sąjungos fondų ir tarptautinių projektų. Pavyzdžiui, dr. Darius Milčius dirba Vandenilio energetikos technologijų centre. Jis tiria nanokristalinių medžiagų, skirtų vandeniliui saugoti, plonasluoksnėms vandenilio atskyrimo membranoms kurti ir kitose srityse panaudojant modernius fizikinius medžiagų garinimo metodus. Šių dienų reikalavimai verčia mokslininkus ir LEI administraciją ieškoti finansinės paramos iš įvairių šaltinių. Mokslininkai pristato savo darbus tarptautiniuose žurnaluose, Lietuvos mokslų akademijos leidinyje "Energetika", skaito pranešimus konferencijose ir skelbia konferencijų knygose bei monografijose.

Prof. R.Viskanta su žmona Birute ir vaikais Renata, Vita ir Tadu. / Asmeninio albumo nuotrauka

Šeši dešimtmečiai kartu

- Lietuvių kalbos nepamiršote, nors jau daug metų gyvenate JAV. Kas dabar sieja su Lietuva?

- Lietuvių kalbos dar nepamiršau, nes mano žmona yra lietuvė. Daugelį metų gyvenome Čikagoje, kur dar turime daug lietuvių draugų, universiteto bendrakursių. Su jais palaikome ryšius, susitikę kalbame lietuviškai. Su Lietuva mane dar sieja giminės, pusbroliai ir pusseserės, taip pat draugai. Dėdės ir tetos jau išmirė. Su kai kuriais pusbroliais ir pusseserėmis ryšiai nutrūko sovietmečiu, kai daugiau nei 45 metus dėl vienos ar kitos priežasties negalėjau asmeniškai bendrauti.

- Būtų įdomu sužinoti ir apie jūsų šeimą.

- Su žmona Birute išauginome tris vaikus: Renatą, Vitą ir Tadą. Išleidome į universitetus, visi įgijo magistro laipsnius. Turime keturis vaikaičius: 15 metų Luką, 13 metų Sarą ir penkerių metų dvynukus Joną ir Audrą. Mano žmona Birutė 1944 metų vasarą lankėsi pas savo tetą ir sovietų armijai išstumiant vokiečių armiją buvo atskirta nuo tėvų. Su teta pasitraukė į Rytprūsius ir 1945 metų žiemą atsidūrė Vokietijoje. Tetos šeima emigravo į Didžiąją Britaniją, tačiau ji nenorėjo, liko gyventi našlaityne ir po poros metų emigravo į JAV. Ten "pirmabangių", t. y. XX amžiaus pradžioje į JAV emigravusių lietuvių, šeima, gyvenanti Filadelfijoje, leido ją į Kazimieriečių seselių mokyklą ir norėjo įsidukrinti. Bet Birutė to nenorėjo, persikėlė gyventi į Čikagą, kur turėjo tolimų giminių, ir Naujųjų metų išvakarėse mudu susipažinome. Po ketverių metų susituokėme. Tai buvo jau prieš 56 metus!

Trumpai

Inžinierius, šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas, Purdue universiteto profesorius R.Viskanta gimė 1931 metais Marijampolėje. 1944 metais artėjant sovietų armijai kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 metais emigravo į JAV. Studijavo Ilinojaus universitete, su pagyrimu baigė bakalauro studijas. 1956 metais įgijęs magistro laipsnį, pradėjo dirbti Purdue universitete, tyrinėjo šilumos mainus. Savo mokslinę karjerą pradėjo kaip mechanikos inžinierius Argono nacionalinėje laboratorijoje. Kartu tęsė doktorantūros studijas Purdue universitete. Jas baigė 1960 metais. Po dvejų metų tapo Purdue universiteto mechanikos inžinerijos docentu, dar po šešerių metų - profesoriumi. 1986 metais mokslininkui suteiktas nusipelnusio inžinerijos profesoriaus vardas. Nuo 1987 metų prof. R.Viskanta yra JAV nacionalinės inžinerijos akademijos narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"