Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Šimtai tūkstančių eurų iš ES naujiems vaizduotės scenarijams

 
2017 08 04 11:52
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Energetikos specialistas Martynas Nagevičius, pamatęs, kad Vilniaus universitetas (VU) iš Europos Sąjungos (ES) fondų prašo daugiau kaip pusės milijono eurų paramos projektui, pavadintam „Žmogaus ateitis: nauji vaizduotės scenarijai“, nusistebėjo: „Kaip mes naudojame ES paramą?“

M. Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, susidomėjo, kad VU iš iš ES fondų prašo 599 988,08 Eur projektui, kuris vadinasi „Žmogaus ateitis: nauji vaizduotės scenarijai“. „Gal mano inžinerinis mąstymas iš tikro čia pradeda buksuoti, visko gali būti. Pradedu skaičiuoti kiek galima būtų filosofų pasamdyti mąstymui už šiuos pinigus ir galvoje susiformuoja kiek komiškas vaizdelis“, – teigė jis.

M. Nagevičiui šis atvejis kiek primena tą „mokslo sąmokslą“ prieš visuomenę, kai mokslininkai net nesistengia „nusileisti“ iki visuomenės ir realiai paaiškinti, kam jiems tie pinigai ir kam iš viso yra reikalinga šitas mokslinis tyrimas.

Reikėtų didinti mokslo finansavimą

M. Nagevičiui šis atvejis kiek primena tą „mokslo sąmokslą“ prieš visuomenę, kai mokslininkai net nesistengia „nusileisti“ iki visuomenės ir realiai paaiškinti, kam jiems tie pinigai ir kam iš viso yra reikalinga šitas mokslinis tyrimas, vietoje to žiūrėdamas iš aukšto į bet kokius nesusipratėlių klausimus.

„Vyksta toks nesusikalbėjimas. Mokesčių mokėtojai neįsivaizduoja ką tie mokslininkai čia nori daryti, o mokslininkai neturi jokio supratimo kaip sudėtinga yra uždirbti tiek, kad galėtum sumokėti 600000 eurų mokesčių, kad tai nėra „pinigai iš dangaus“, – lygino energetikos specialistas.

Jis svarstė, kad gal „kai kalbam apie filosofijos mokslininkų finansavimą, gal geriau būtų ne finansuoti kažkokius tai sunkiai suvokiamus dideliai visuomenės daliai projektus, bet tuos pinigus panaudoti kam nors praktiškesniam, ekonomiką keliančiam, o tada, pakėlus ekonomiką ir padidinus valstybės biudžeto pajamas, tiesiog padidinus filosofijos mokslininkams atlyginimus?“

M. Nagevičiaus mano: „Reikėtų didinti normalų mokslo finansavimą, o norint jį didinti, reikia didesnio biudžeto, o norint didesnio biudžeto, reikia didesnės ekonomikos, o norint didesnės ekonomikos, reikia racionaliai naudoti ES lėšas ir efektyvesnio valstybės valdymo.“

Kodėl stringa ekonomika

Seimo narė Aušra Maldeikienė taip reagavo į energetikos specialisto įrašą: „Martynas Nagevičius demonstruoja, kodėl Lietuvoje stringa ekonomika. Atsakau: primityvai praktikai it sovietiniai partorgai puola visa, kas gyva. Žinoma, pradeda nuo filosofijos. Ir tada tikrai jokios rimtos ekonomikos nebus. Ekonomiką kuria mąstantys laisvi žmonės, o ne ES pinigai.“

Ekonomistas Raimondas Kuodis pasišaipė: „Čia vietoj algos, negi neaišku, liberalai. Pasekmė Rumunijos lygio mokesčių surinkimo, bet vietoj to geriau mokesčių akmenį patampyt pritempta data.“

Pajuokavo ir pats M. Nagevičius, pasvarstęs apie senovės graikų filosofą: „Jei Diogenas būtų gyvenęs šiais laikais, jis BŪTINAI parašytu paraišką ES fondams, kad ji finansuotų jo statinės įsigijimą ir priežiūrą. Ypač dar turint mintyje, kad Diogenas yra graikas, o graikai šį ES mokesčių mokėtojų tranžirinimo meną yra įvaldę beveik tobulai.“

Dėl filosofinės įsivaizduojamybės paradigmos

Socialiniame tinkle M. Nagevičius pateikė trumpą aprašymą, kas už tuos beveik 600 tūkstančių eurų, o ir kitų ES mokesčių mokėtojų pinigų bus padaryta: „Projekto tikslas – ištirti įvairias vaizduotės teorijas ir sukurti naują filosofinę įsivaizduojamybės paradigmą, jos pagrindu kritiškai įvertinti žmogaus ateities scenarijus šiandienos gyvybės mokslų, technologinių, ekologinių ir socialinių iššūkių kontekste. Tyrimu ketinama revizuoti esmines vaizduotės paradigmas, o įsivaizduojamybės temą įprojektuoti į giminingus kontekstus. Ji bus keliama sąveikoje su posthumanizmo ir Antropoceno teorijomis, dirbtinio intelekto ir „mašinų vaizduotės“ problema, žmogaus genetinio perkūrimo galimybės klausimu bei atsižvelgiant į čiabuvių epistemologiją. Siekiant atlikti kompleksinę ikimodernios, modernios ir šiuolaikinės įsivaizduojamybės sampratų analizę bei konceptualizuoti tikrovės sampratą kaip ateities scenarijų kūrimo pagrindą, numatomos 3 tyrimų kryptys: 1) ikimodernios ir čiabuvių vaizduotės aspektų tyrimas: tarprūšinio ir simbiotinio egzistavimo perspektyva sąveikoje su tvaria raida ir ekologiniu sąmoningumu; 2) „mašinų vaizduotės“ ir dirbtinio intelekto kritinis apmąstymas medijų ir vizualumo tyrimų šviesoje; 3) plastiškos tikrovės sampratos nagrinėjimas šiandienos realybės problematikos šviesoje.

Projekte siekiama įsilieti į tarptautiniuose diskursuose plėtojamą konceptualinę analizę, todėl bus mezgamas poleminis dialogas su pasauliniais mokslo centrais, kuriuose vykdomi vaizduotės, realybės, technikos ir materijos tyrimai. Į Lietuvos filosofijos kontekstą tiriamą problematiką ketinama įvesti suorganizavus 3 tarptautines konferencijas VU, kuriose kartu su projekto vykdytojais dalyvautų reikšmingiausi šiandienos filosofai, apmąstantys tikrovę, vaizduotę ir techniką. Projekto rezultatai (2 individualios monografijos anglų k., 1 kolektyvinė monografija lietuvių k., 14 straipsnių, 20 žodinių pranešimų mokslo renginiuose, 8 plenariniai pranešimai bei 3 surengti tarptautiniai mokslo renginiai) bus pristatomi moksliniame seminare Romoje bei renginiuose Lietuvoje.“

Kai kurios kitos paraiškos

***

Vytauto Didžiojo universitetas projektui „Saugaus vairavimo kompetencijų palaikymas senyvame amžiuje“ prašo 599 331,60 eurų finansavimo.

Vytauto Didžiojo universitetas projektui „Saugaus vairavimo kompetencijų palaikymas senyvame amžiuje“ prašo 599 331,60 eurų finansavimo.

Ką ketinama daryti už tokius pinigus: „Eismo psichologijos tyrimų, analizuojančių senyvo amžiaus vairuotojų problemas, yra nedaug, tad praktikoje dirbantys specialistai ir mokslininkai nepasirengę susidurti su iššūkiais kylančiais dėl senėjančios visuomenės. Projektu siekiama kelti tyrėjų kvalifikaciją ir spręsti senyvo amžiaus vairuotojų padidėjusios avaringumo rizikos problemą. Projekto tikslas – pasiūlyti modernius būdus palaikyti saugaus vairavimo kompetencijas senyvame amžiuje, atliekant aukšto lygio tyrimus ir kuriant mokslu pagrįstas žinias, taip pat didinant transporto psichologijoje dirbančių tyrėjų kvalifikaciją. Uždaviniai: • Atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus siekiant nustatyti, ar dažnesnis vairavimas ir kiti vairavimo įpročiai, pasirengimas naudoti vairavimą lengvinančias technologijas ir trumpos intervencinės programos gali kompensuoti su amžiumi susijusio kognityvinio funkcionavimo prastėjimo poveikį senyvo amžiaus vairuotojų vairavimo kompetencijai. • Padidinti projekto tyrėjų kvalifikaciją įgyjant naujų žinių ir siūlant mokslu pagrįstas priemones gerinti senyvo amžiaus vairuotojų saugų mobilumą tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Numatomi trys moksliniai tyrimai, akcentuojantys praktiškai koreguojamus psichologinius veiksnius ir nesunkiai pritaikomas priemones, galimai padėsiančias išlaikyti vairavimo kompetenciją. Kvalifikacijos kėlimo veiklos jauniems ir patyrusiems mokslininkams sustiprins kompetencijas ir prisidės prie aukštesnės akademinės veiklos kokybės ateityje, paskatins transporto psichologijos plėtrą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Projekto rezultatai prisidės prie mažai tyrinėtų temų supratimo gerontologijoje, eismo saugumo ir visuomenės sveikatos srityse. Laukiama, kad pasiekti rezultatai prisidės prie aukštesnės transporto specialistų, kurie bus pasiruošę dirbti su senėjančios visuomenės problemomis, teikiamų paslaugų kokybės, o ilgainiui gerinant eismo saugumą, galės prisidėti prie visuomenės sveikatos problemų sprendimo Lietuvoje.“

***

Kitas Vytauto Didžiojo universiteto projektas – „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos (EDUATOM)“, kuriam prašomas 599 331,60 eurų finansavimas

Kitas Vytauto Didžiojo universiteto projektas – „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos (EDUATOM)“, kuriam prašomas 599 331,60 eurų finansavimas: „Projekto poreikis grindžiamas būtinybe tyrinėti specifines Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) regiono (apimant ir Visagino miestą) problemas: tyrimas leis ištirti ir pagrįsti šiuolaikinio edukacinio turizmo didaktinių sprendimų konstravimo principus; identifikuoti prielaidas ir pateikti sprendimus branduolinio turizmo plėtrai IAE regione, remiantis pramoginės edukacijos principais; atskleisti Visagino, kaip IAE satelitinio miesto daugiakultūrinio identiteto potencialą kūrybinėms industrijoms ir verslumui plėtoti; sukurti ir ištirti inovatyvaus virtualiomis informacinėmis technologijomis pagrįsto pramoginio mokslo maršruto edukacinių sprendimų komercinimo galimybes; sukurti branduolinio turizmo ir mokslo edukacinio maršruto virtualų produktą ir atskleisti jo pramoginės edukacijos aspektus ir komercializavimo potencialą. Gauti tyrimo rezultatai leis nustatyti, kaip tinkamiausiai spręsti konkrečios vietovės socialines problemas: verslo investicijų pritraukimą ir gyventojų verslumo ugdymą, socialinės atskirties mažinimą, darbo vietų kūrimą, nusikalstamumo problemų sprendimą, fizinės aplinkos gerinimą, aplinkosauginių problemų sprendimą. Projekto metu atlikti tyrimai padės suformuluoti konkrečius pasiūlymus, kokiu būdu tinkamiausiai panaudoti turimą miesto ekonominį, kultūrinį ir socialinį potencialą bei paskatinti ekonomikos plėtotę savivaldybėje pagerinant žmonių gyvenimo sąlygas. Eksperimentinės plėtros metu įgyvendinami kūrybiniai edukaciniai sprendimai galėtų padėti rasti tinkamiausias prieigas, kaip sustiprinti vietinių verslų kūrimąsi ir augimą bei investicijų pritraukimo galimybes.“

***

Vilniaus Gedimino technikos universitetas prašo 365 637,05 eurų projektui „Įtraukios socialinių inovacijų plėtojimo platformos kūrimas.“

Vilniaus Gedimino technikos universitetas prašo 365 637,05 eurų projektui „Įtraukios socialinių inovacijų plėtojimo platformos kūrimas.“

Jis pristatomas taip: „Projekte siekiama sukurti interaktyvią bendruomeniškumu ir kūrybiškumu grįstą socialinių inovacijų plėtojimo platformą, kuri taptų tvaria gyva laboratorija. Platforma grindžiama sisteminiu požiūriu į nuolatinį socialinių problemų sprendimo, plėtojant ir įgyvendinant atitinkamas socialines inovacijas, poreikį. Platforma turėtų tapti vieta, kur žmonės ir organizacijos yra skatinami vienytis ir bendrauti sprendžiant socialines problemas, tam skiriant savo laiką, idėjas, finansus. Tvaraus bendruomenės integracijos ir bendradarbiavimo modelis (suinteresuotosios šalys: valdžia, visuomenė, mokslininkai, kūrėjai ir rėmėjai) yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Suformavus tokį modelį Socialinės inovacijos plėtojimo platforma taps patraukli tikslinėms grupėms. Platformos universalumas ir pritaikomumas sprendžiant įvairiausias socialines problemas bei iššūkius (kultūros, socialinę, regioninę) bus demonstruojamas pilotinio testavimo metu. Tokios platformos poreikis bei potencialas akcentuotinas per pokyčius visuomenėje bei regionuose ir per skirtingų visuomenės grupių galimybių, laisvių ir kūrybingumo skatinimą sprendžiant toms grupėms aktualias socialines problemas. Tyrimo rezultatai prisidės prie Sumanios specializacijos programos įtrauki ir kūrybinga visuomenė prioriteto: proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai veiklų tokių kaip technologinių inovacijų kūrimo, valdymo ir komercializavimo technologijos ir procesai bei socialinės antreprenerystės technologijos ir procesai. Platforma nebus komercinama, tačiau sukurtas modelis, kartu su platforma bus kaip priemonė kurti finansuoti ir komercinti socialines inovacijas, o tai yra „mokslinių tyrimų metu gautas atviras naujas skaitmeninis išteklius, duomenų bazė ar atviro kodo programinė įrangą, tinkama panaudoti MTEP“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"