TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sintetinės mielės - biokurui ir vakcinoms

2013 07 11 17:19
jacobscure.org nuotrauka

Mokslininkų sukurtos pirmosios pasaulyje sintetinės mielės galėtų būti naudojamos biokurui ir vakcinoms gaminti, praneša BBC. Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skirsianti beveik vieno milijono svarų finansavimą, kad projektas būtų baigtas iki 2017 metų.

Didžiosios Britanijos tyrėjų komanda kuria sintetinę chromosomą, kuri bus įterpta į pirmąsias pasaulyje sintetines mieles. Mokslininkų komandos visame pasaulyje kuria kitas genomo dalis, kad jas sudėjus būtų pradėta nauja mielių atmaina Saccharomyces cerevisiae. Naujosios sintetinės mielės padėtų gaminti tokius produktus kaip vakcinos, biodegalai, cheminės medžiagos.

Mokslininkai, dirbantys sintetinės biologijos srityje, surenka dirbtinius genus naujoms medžiagoms kurti panašiai kaip inžinieriai gamina automobilius, surinkdami juos iš daugelio dalių. Kai kas net mano, kad tokia technologija gali tapti naujos pramonės revoliucijos pagrindu.

Žmonės sėkmingai išmoko kontroliuoti daugelį gamtos aspektų nuo žemės ūkio iki dirbtinio apvaisinimo. Dabar atsirandanti sintetinės biologijos sritis laukia savo eilės.

Pirmoji pasaulyje gyva ląstelė, visiškai kontroliuojama sintetinio DNR, buvo sukurta 2010 metais. Tačiau tai buvo bakterinė ląstelė be branduolio. Mielių ląstelės yra kur kas sudėtingesnės.

Kaip žmonės ar augalai, mielių ląstelės yra eukariotiniai organizmai, turintys sudėtingas struktūras saugoti DNR branduolyje. Jos tyrimams buvo pasirinktos, nes turi apie 6 tūkst. genų - mažai, palyginti su kitais sudėtingesniais organizmais, pavyzdžiui, augalais.

Kompiuterinis DNR

Dabar tyrėjai visame pasaulyje, tarp jų JAV, Kinijos ir Indijos mokslininkų komandos, kuria 16 chromosomų, reikalingų užbaigti mielių genomą. Tos DNR dalys bus sukurtas kompiuteriais ir susintetintos specializuotose įmonėse. Tada sekvenavimo būdu surinktos ir įterptos į mielių ląstelę, pirma pašalinus jos natūralų DNR.

Jungtinės Karalystės tyrėjams vadovauja Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai Tomas Ellisas ir Paulas Freemontas. Kaip paaiškino prof. P.Freemontas, tokių genetinių struktūrų kaip chromosomos kūrimas yra esminis procesas sintetinės biologijos srityje, kur žmogaus savybės gali būti perkeltos į chromosomas ir jas būtų galima kontroliuoti.

"Mielės vystėsi milijonus metų, gamindamos energiją iš angliavandenių ir šalindamos alkoholį bei anglies dioksido dujos, - sakė tyrėjas. - Žmogus pritaikė šiuos organizmus savo gerovei, naudodamas jų šalutinius produktus alkoholiniams gėrimams gaminti ir kepinių tešlai kelti. Dabar turime galimybę dar labiau pritaikyti mieles, padaryti jas nuspėjamomis ir tvirtomis šeimininkėmis gaminti sudėtingus produktus, reikalingus mums šiuolaikiniame gyvenime."

Prof. P.Freemonto įsitikinimu, šis projektas turėtų padėti mokslininkams dar labiau suprasti žmogaus biologiją. Mielės yra pavyzdinis organizmas tiriant vėžį. Jos turi tokią pat ląstelių struktūrą ir kai kurių koduojančių sistemų reguliavimą kaip mes. Žengtas didžiulis žingsnis į priekį, nes atskiros chromosomos turi visas galimybes imituoti mūsų pačių ląstelių chromosomas.

"Neprilygstamos galimybės"

Tarptautinio projekto koordinatorius prof. Jefas Boeke'as iš Johno Hopkinso universiteto Baltimorėje, JAV, įsitikinęs, kad jį baigus atsivers "neprilygstamų galimybių" kelti tokius sudėtingus biologijos klausimus kaip genomo kodavimo svarba kuriant naujas rūšis. Kiek genų galima ištrinti iš genomo, kad mielės vis dar būtų "sveikos"? Kaip organizmas gali pritaikyti savo genų tinklus, kad kompensuotų svarbaus geno netektį? Negana to, galima daugybė genomo kodavimo panaudojimo atvejų biotechnologijų srityje, pavyzdžiui, auginti mieles, kurios gali toleruoti didesnį etanolio kiekį.

Jungtinės Karalystės mokslo ministras Davidas Willettsas sakė, kad darbas turės įtakos svarbiems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, gyvybės mokslų ir žemės ūkio srityse. Pasak ministro, atliekamas tyrimas yra tikrai novatoriškas ir praplečia sintetinės biologijos ribas. Jungtinės Karalystės mokslininkams skirtos investicijos garantuoja išskirtines pozicijas tarptautiniu mastu siekiant dar labiau panaudoti mieles - nuo alaus iki biokuro - ir rasti naujų tyrimo būdų, naujų įžvalgų genetikos srityje.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"