TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šių laikų darbdavį žavi ne tik diplomas

2016 04 18 9:00
TT NEWS AGENCY/Scanpix nuotrauka

Jau vasarą darbo rinką ir vėl papildys dar daugiau naujų, ką tik diplomą į rankas gavusių absolventų. Tačiau norint įsitvirtinti darbo rinkoje daugeliui iš jų teks dalyvauti ne viename darbo pokalbyje. Kokių svarbiausių savybių reikia, norint puikiai save pateikti darbdaviui ir sužibėti jau per pirmą darbo pokalbį?

Anot žurnalistės, lektorės, švietimo ir verslo konsultantės, Lidijos Laurinčiukienės, dažniausiai penkiolika minučių trunkantis darbo pokalbis yra savotiškas savęs pardavimas darbdaviui. Jos manymu, negalime išmokti save parduoti per vieną dieną, tai yra nuolatinis darbas ir mokymasis.

Šiandien jau vargu ar darbdavį sužavėsite savo tobulu motyvaciniu laišku, puikiai įveiktu testu ar įgytų diplomų gausa. Anot L. Laurinčiukienės, labai gerų motyvacinių laiškų pavyzdžių pilna internete, tereikia mokėti jais pasinaudoti, tad vargiai parašysite tokį motyvacinį laišką, kuris kažkuo išsiskirs iš kitų. Studentai jau vidurinėje mokykloje išmoko kaip pergudrauti testus, o atsakymų į juos taip pat pilna internete. Visiems šiems dalykams, kaip ir diplomui, vis dažniau skiriama mažiau dėmesio ir svarbiausia darbo pokalbyje tampa gebėjimas aiškiai išskirti savo kompetencijas ir jas pristatyti darbdaviui, sužavėti savo asmenybe, gebėjimu bendrauti įvairiomis temomis, parodyti savo požiūrį ir išsakyti savo nuomonę apie įvairius tiek profesinius, tiek gyvenimiškus aspektus.

„Prieš pusę metų turėjau labai smagų šansą pasiklausyti, kaip Ilja Laursas priiminėja žmones į darbą. Jis sakė: „Anksčiau priimdavau taip: duodavau testą išspręsti, bet supratau, apgauna. Užduodavau tradicinius klausimus, bet supratau, kad internete galima puikiai susirasti atsakymus į juos. Suvokiau, kad 15 minučių darbo pokalbis yra alchemija, kur nežinai, kas vyksta ir nežinai, kas gali įvykti. Pradėjau žmonėms užduoti elementarius klausimus: apie orą, apie politiką ir po 15 minučių, pamatai žmogaus mentalitetą kaip ant delno,“ – sakė L. Laurinčiukienė.

Anot jos, darbdavys, užduodamas tokius įvairius klausimus, girdi žmogaus verbalinę intelekto raišką, girdi jo sinonimiką, ar jis naudoja frazeologizmus ir slengus, ar jo žodis kultūringas. Pamatai jo poziciją tam tikru klausimu: jis už ar prieš.

Savęs pardavimas – nuolatinis darbas

Laimei, jei jau per pirmą darbo pokalbį absolventui pavyks labai gerai pasirodyti ir darbą gauti iš karto. Vis gi greičiausiai daugeliui teks ne vieną kartą bandyti sėkmę save parduodant ir darbo pokalbiai jaunam, „šviežiam“, ką tik diplomą gavusiam jaunuoliui taps kone kasdienybe. Anot L. Laurinčiukienės, klaidinga manyti, kad kai kuriems tiesiog sekasi. Savęs pardavimas yra lyg ledkalnio viršūnė, ir reikia 99 proc. dirbti su savimi, kad tą vieną dešimtąją savęs vėliau galėtum parodyti. Be treniruočių, nuolatinio darbo, nepavyks sužavėti ir savęs tinkamai pristatyti. Be to, labai svarbu teigiamai įvertinti kiekvieną nepasisekusį darbo pokalbį ir priimti tai kaip dar vieną naują, prasmingą patirtį.

„Daugelis atėję į pokalbį būna labai sunerimę, jaudinasi – rankos šaltos, pečiai įtempti, akys išsigandusios. Linkiu, kad po darbo pokalbio išeitumėte kaip nugalėtojai – pasitempę, laimingi, net jei ir negautumėte darbo vietos. Ir kad parėję namo sakytumėte „Negavau darbo, bet ačiū dievui, gavau labai gerą pamoką.“ Neretai, kai negauname darbo, prakeikiame darbdavį, o jis gi ne kvailas, jis puikiai mato, ar tu tinkamas, ar ne. Gali tik iš trečio ar septinto karto pagauti sėkmę, svarbiausia iš visko padaryk sau pamokas. Jeigu jums atrodo, kad yra žmonių, gimusių po laimės žvaigžde, tokių žmonių yra, pagal tikimybių teorija skaičiuojama, kad tokių yra – 0, po jo kablelis, dar vienuolika nulių ir galiausiai vienetas“, – teigė lektorė.

Anot jos, norint sėkmingai save parduoti, svarbiausia sau įvardinti ir suprasti, kodėl norite save parduoti: ar dėl to, kad labai reikia pinigų ir duonos neturit, ar dėl to, kad turite idėją ir norite ją realizuoti. Kaip stipriai skiriasi tikslas, taip pat skirsis ir pastangos, siekiant tą tikslą įgyvendinti. Be to, būtinai reikia atsakyti į klausimą „Tai koks/kokia tu esi?“ ir įvardyti ne tik turimus diplomus ir laipsnius, bet ir savo sugebėjimus, įgūdžius, kompetencijas.

„Pats reikšmingiausias klausimas, į kurį turite atsakyti prieš kiekvieną darbo pokalbį: kas bus, jei aš parduosiu save? Ar uždirbsiu pinigų, ar gausiu x galimybių tobulėti?“, – sakė L. Laurinčiukienė. Norėdami save parduoti, turime norėti, kad darbas duotų ne tik pinigų, norimas pareigybes ar statusą, bet suteiktų mums galimybę tobulėti, mokytis, pažinti save, kelti savo kompetencijas, įgyti naujų žinių ar plėsti turimas. Būtent su tokiomis nuostatomis turime keliauti į kiekvieną darbo pokalbį.

„Vieni ateina į darbą norėdami dominuoti, valdyti, vadovauti, kiti ateina agresyviai laimėti, klestėti. Dar kiti darbe nori kurti santykius, partnerystę, rasti draugų. Yra ir tokių, kurie darbe tikisi gauti laisvę kurti, o kiti nori darbe kažkam paklusti. Visada eidami į darbo pokalbį, nepamirškite pagalvoti, ko gi jūs ten einat. Juk mes labai dažnai norime būti visokie“, – teigė lektorė.

Trukdo kuklumas ir perfekcionizmas

Save tinkamai pateikti darbdaviui ir net gi savimi pasitikėti trukdo perfekcionizmas ir kuklumas. Dažnai galvojame, kad turime absoliučiai viską mokėti ir žinoti, ir turime viską daryti tobulai. Pasak L. Laurinčiukienės, užuot tiesiog bandę kažką daryti, mėgstame sau išsikelti nuostatas, kurios trukdo tobulinti jau turimus įgūdžius ir pasiekti rezultatų. Pavyzdžiui, sakome sau, kad nekalbėsime angliškai tol, kol nesugebėsime kalbėti tobulai, nors turime puikius anglų kalbos įgūdžius. Laikydamiesi perfeksionizmo, tų įgūdžių netobuliname ir galiausiai išvis nieko nepasiekėme. Pamirštame, kad niekas juk negimė viską mokėdamas.

Taip pat esame linkę nuolat skųstis: kitas toks didelis ir sėkmingas, jam visada sekasi, o man tiesiog nesiseka. Taip savotiškai bandome išlikti kukliais. Kuklumas, anot lektorės, yra pati didžiausia kliūtis, norint ne tik save parduoti, bet ir apskritai ko nors pasiekti gyvenime. Vietoj to, kad skųstumės kaip mums nesiseka, turime imti pavyzdį iš tų žmonių, kuriems pavyksta, ir daryti taip, kad ir mums pavyktų. O tam taip pat trukdo toks vyraujantis požiūris, ypač tarp jaunimo, ir noras visko pasiekti iškart, neįdedant jokių pastangų ir laiko. „Norim viską gauti minimaliomis sąnaudomis, čia pat ir dabar, neįdėję daug pastangų. Per vieną naktį perskaitę, norime gauti gerą pažymį. Norime būti dailūs nedirbdami su savo kūnu. Trokštame būti turtingi, bet norime mažai dirbti. Nieko neinvestuodami į laimę, norime būti laimingi“, – šių laikų žmogaus ydas vardino L. Laurinčiukienė.

Įgytas diplomas nieko nepasako

Dažnam atrodo, kad diplomas, įgytas mokslinis laipsnis nusako visas žmogaus ypatybes, gebėjimus ir jei turi diplomą, tai garantuoja tau darbo vietą. Bet, anot lektorės L. Laurinčiukienės, tai nieko nepasako. Diplomas yra tarsi patvirtinimas, kad tu įgijai ir turi žinių tam tikroje srityje, bet tai neįvardija tavo sugebėjimų, kuriuos tik tu pats gali įvardinti ir nupasakoti savo darbdaviui pokalbio metu.

Dar dažniau, anot L. Laurinčiukienės, mėgstame puikuotis savo diplomais, įgytais garsiuose pasaulio universitetuose. „Dažnai mėgstame pasipuikuoti „Baigiau Kembridžą“. Gerai, kad baigei, bet svarbiau, ką tu moki. Visada priimdama į darbą klausiu: ką tu moki, o ne ką baigei. Ar universiteto baigimu ir viskas užsibaigė? O ką gali jį baigęs? Vienas svarbiausių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, norint save sėkmingai parduoti, – „Ką aš moku?“. Baikit kad ir gatvės universitetą, bet sau aiškiai įvardinkit kompetencijas, kurias įgavote pabaigę“, – sakė L. Laurinčiukienė.

Būtent vardindami savo įgūdžius, apibrėžiame ir parodome darbdaviui, kas ir kokie esame iš tikrųjų. Didžiausia klaida, kurią darome darbo pokalbiuose, kad mėgstame sakyti ir pabrėžti tai, ko nemokame ir nežinome. Tokiu būdu iškart darbdaviui sudarome neigiamą įspūdį apie save.

„Kai ateinate į darbo pokalbį, jame turi likti tai, kas esate, ir būti tik tuo, kuo esate, pamirškite tai, kas nesate“, – teigė lektorė.

Anot jos, darbo pokalbio metu daugiausia perteikiame kūno kalba (gestais, mimika, išvaizda), kuri sudaro 55 procentus mūsų kalbėjimo, 38 procentai tenka mūsų balso tonui, o likusieji 7 procentai mūsų kalbėjimo perteikiama žodžiais. Todėl labai svarbu lavinti ne tik verbalinius įgūdžius, bet ir kūno kalbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"