TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Siūlo diskutuoti: dar daugiau egzaminų

2015 11 11 6:00
Mokymosi ir studijų kokybei gerinti siūloma daugiau egzaminų. joanryan.org nuotrauka

Ieškant sprendimų, kaip gerinti mokymosi ir studijų kokybę Lietuvoje, Kauno technologijos universiteto (KTU) informatikos profesorius Aleksandras Targamadzė pateikia gana radikalų siūlymą, kad mokiniai per pastaruosius ketverius metus po 8 klasių visus mokomus dalykus mokykloje užbaigtų egzaminais. Tokia tvarka galėtų būti įvesta 12 klasėje laikomus egzaminus nuosekliai papildant ankstesnėse klasėse laikomais egzaminais.

Prof. A. Targamadzė dvi kadencijas ėjo KTU prorektoriaus akademiniams reikalams pareigas, dalyvavo kuriant Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), kaip informatikas domisi kokybės sistemomis ir būtent jų pasigenda tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo grandyse.

Aiškūs receptai

„Kalbame apie mokymosi kokybę, studijų kokybę, bet iš tikrųjų nežinome, kas tai yra. Reiškiamos tik nuomonės – gera ji ar bloga. Tačiau mokslas jau pateikia labai aiškius receptus, kaip reikia tos kokybės siekti. Ir tiek vidurinės, tiek aukštosios mokyklos turėtų imtis konkrečių priemonių, kurios duoda rezultatų“, – įsitikinęs prof. A. Targamadzė.

Kaip vieną tokių priemonių mokymosi kokybei garantuoti mokslininkas išskiria valstybinius brandos egzaminus. Jie leidžia pamatuoti mokymosi procesą, tiek mokytojų, tiek mokyklų darbo kokybę, palyginti, kas kaip paruošia mokinius, kiek yra šimtukininkų, koks mokyklos vidurkis per valstybinius egzaminus, pavyzdžiui, iš matematikos ar lietuvių kalbos. Tada per grįžtamąjį ryšį galima tobulinti keliamus reikalavimus.

Kitas kokybės indikatorius būtų tarptautiniai OECD PISA (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinio mokinių vertinimo programos) testai, laikomi penkiolikmečių, atrinktų iš įvairių mokyklų. Iš testų rezultatų sprendžiama apie šalies švietimo sistemą, jos efektyvumą, reikia ar nereikia imtis kokių nors priemonių. Kokybės indikatoriai gali būti ir dalyvavimas olimpiadose, įvairių konkursų rezultatai, mokyklos mastu parodantys, koks yra mokinių paruošimas.

„OECD PISA testais Lietuva tikrai neblizga. Mūsų mokyklos daugelio dalykų rezultatais yra truputį žemiau pasaulio vidurkio. Vadinasi, kažkas pas mus tikrai negerai. Todėl siūlyčiau, kad valstybiniai brandos egzaminai apimtų daugiau dalykų, būtų perkelti taip pat ir į ankstesnes klases. Naudodami juos kaip tam tikrus indikatorius, galėtume orientuotis, kuri mokykla, gimnazija dirba gerai ar blogai, kaip gerinti mokymosi procesą iki pat mokytojo, ruošiančio vaikus egzaminams“, – kalbėjo prof. A. Targamadzė.

Ne streso sąlygomis

Mokslininko manymu, dabar pati didžiausia blogybė yra ta, kad vaikas sužino, jog yra netinkamas išsvajotajai specialybei tik tada, kai baigia 12 klasę ir laiko brandos egzaminus. O turėtų sužinoti kur kas anksčiau, kad reikia imtis kokių nors priemonių įveikti lavinimosi trūkumus. Tai signalizuotų ir į ankstesnes klases išplėtoti egzaminai. Kita vertus, daugėjant egzaminų, jie taptų įprastu dalyku. Mažėtų jų svarba. Mažiau būtų ir streso. Atsirastų galimybė pasitaisyti po nesėkmės – mažesnė būtų klaidos kaina.

Prof. Aleksandras Targamadzė pasigenda konkrečiais ir objektyviais parametrais grįsto mokymosi kokybės vertinimo. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Turėtų truputį keistis ir patys egzaminai. Dabar pastaruosius vienerius dvejus metus mokyklose vyksta, pasak prof. A. Targamadzės, veikiau pasirengimas valstybiniams brandos egzaminams, o ne ugdymas. Patys egzaminai prilyginti vos ne valstybės paslapčiai. „Jokiais būdais nereikėtų tokio išpūsto slaptumo, kad vaikai eitų į egzaminą drebėdami, lyg tai būtų kažin kas baisaus, ir streso sąlygomis laikytų egzaminą. Stresas taip pat veikia rezultatus, – pabrėžė mokslininkas. – Žinoma, egzaminų klausimai turi būti ruošiami pagal specialias metodikas. Tai puikiai moka daryti Nacionalinis egzaminų centras. Darbai koduojami, tikrinami, jų vertinimas – išorinis. Taip vyksta ir šiuo metu, tik galbūt labai užslaptintomis sąlygomis. Pavyzdžiui, estai paruošia egzaminų klausimus, jų gali būti keli šimtai, ir jie yra vieši. Bet kas gali imti ir ruoštis. Jei išspręsi, pavyzdžiui, visas matematikos užduotis, puikiai mokėsi ir per egzaminą. Tam tikras slaptumas turi būti, jei ruošiamas, tarkim, tik vienas užduoties variantas, kurio negalima viešinti. Tačiau nereikia perlenkti.“

Prognozuojant studijų sėkmę

Kaip unikalų mokymosi proceso kokybės indikatorių prof. A. Targamadzė išskyrė grįžtamąjį ryšį, ateinantį iš universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų. Mokslininkas taip pat prisiminė dar anksčiau KTU atliktus tyrimus, kuriais siekta nustatyti, kokie kriterijai yra tiksliausi stojančiųjų atrankai ir kokie rezultatai leidžia prognozuoti studijų sėkmę. Buvo analizuojami mokyklinių metinių įvertinimų ir baigiamųjų bei stojamųjų egzaminų rezultatų – tiek atskirų dalykų, tiek ir jų derinių – sąsajos su studijų sėkme. Siekta sudaryti studijų sėkmę lemiančių parametrų sistemą.

Gauti rezultatai buvo labai netikėti. Nė vienas iš analizuotų parametrų pavieniui nekoreliavo su studijų sėkme taip, kad taptų pagrindu stojančiųjų atrankai. O stojamųjų egzaminų rezultatai kur kas menkiau siejosi su studijų sėkme nei „nepatikimi“ mokykliniai įvertinimai – ilgo laikotarpio mokymosi rezultatai.

„Remiantis tyrimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad tiksliausiai studijų sėkmę leidžia prognozuoti ilgo laikotarpio įvertinimai. Tuo grindžiamas ir siūlymas, kad mokyklose visi dalykai, kurių mokomasi per pastaruosius ketverius metus po 8 klasių būtų užbaigiami egzaminais. Jų rezultatai, viena vertus, būtų atrankos kriterijus stojant į aukštąsias mokyklas, kita vertus, leistų spręsti apie mokyklos kokybę, jos reitingą, mokytojo darbo kokybę. Egzaminų rezultatus taip pat būtų galima panaudoti direktoriaus atestacijai. Dabar pernelyg mažai panaudojame tuos rezultatus, kuriuos turime“, – kalbėjo mokslininkas.

Savo siūlymą prof. A. Targamadzė pristatė pranešime „Valstybiniai brandos egzaminai – vientisos švietimo sistemos dalis“, skaitytame Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete per seminarą „Consilium educationis“. Autorius tiki, kad tokie išplėtoti valstybiniai brandos egzaminai stiprintų vidurinį mokslą, skatintų mokytis be streso, fiksuotų mokymosi etapus ir padėtų atrenkant stojančiuosius į aukštąsias mokyklas. Kartu gerėtų aukštojo mokslo kokybė.

Konkrečiai ir objektyviai

„Pradėkime nuo egzaminų. Kitas žingsnis būtų kokybės sistemų vidurinėse mokyklose diegimas, – kalbėjo informatikas. – Nereikia iš naujo išrasti dviračio. Tiek aukštosiose, tiek vidurinėse mokyklose kokybės principai gula į standartus. Tai yra žinoma ir tuo reikia vadovautis. Kalbėti konkrečiai, o ne nuomonės lygiu: oi, pas mus yra blogai. Pagal standartus tai reikia išreikšti vos ne skaičiais: iš kokių parametrų sprendžiame, kokios turi būti tų parametrų reikšmės. Tada darome išvadas. Kai diegiamos kokybės sistemos, atsiranda objektyvumas. Teisybė, aukštasis mokslas jau turi, pavyzdžiui, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą (MOSTA), kuris skaičiuoja, renka tuos parametrus. Dar nėra grįžtamojo ryšio. Bet vidurinis mokslas dar truputį toliau.“

Prof. A. Targamadzė pabrėžė, kad yra kategoriškai prieš nepagrįstas švietimo reformas. Pasak jo, taip jau „prisireformavome“. Matavimais, analize ir išvadomis grįstos kokybės sistemos garantuoja nuolatinę raidą ir niekada nebus stovima vietoje. Permainos yra nuolatinės, nes gyvenimas nuolat keičiasi ir nuolat iškyla naujų reikalavimų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"