Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Siūlo trumpinti bakalauro studijas

 
2017 06 12 17:27
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai siūlo keisti Lietuvoje egzistuojantį studijų modelį metais sutrumpinant bakalauro studijas.

Kaip teigia KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė, tokie pokyčiai būtini norint konkuruoti su Vakarų Europos universitetais dėl tarptautinių studentų. Ji nurodo, kad Lietuva yra pasirinkusi amerikietiškąjį aukštojo mokslo modelį, kur paprastai bakalauro studijos trunka ketverius, o magistrantūros – dvejus metus. Tuo metu Europoje vyraujantis modelis – treji ir dveji metai.

„Jeigu panagrinėsime kaimynines Europos valstybes, tokias kaip Estija, Danija, Nyderlandai, Suomija, Švedija, ir kitas, pamatysime, kad labiausiai paplitusi studijų trukmė yra treji bakalauro ir dveji magistrantūros studijų metai“, – KTU išplatintame pranešime teigė J.Šiugždinienė.

Tokį siūlymą Prezidentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovams pristatęs KTU siūlo prie naujo modelio pereiti jau nuo 2018-ųjų.

Anot J.Šiugždinienės, prieš dešimtmetį prie 3+2 modelio perėjusios Estijos universitetuose užsienio studentai šiandien sudaro 12 proc., Lietuvoje jų tėras vos 4 procentai.

„Mūsų siūlomas modelis duotų visai kitą studijų kokybę, – pabrėžė J.Šiugždinienė. – Siekiama, kad po plačių bakalauro studijų studentai tęstų studijas labiau specializuotose, gilinamojo pobūdžio magistrantūros programose. Magistrantūros studijos yra neatsiejama universitetinio išsilavinimo dalis, ypač inžinerijos ir technologijų moksluose, kai kvalifikuotu inžinieriumi galima tapti tik pabaigus magistrantūros studijas.“

Seimas šiuo metu svarsto daug diskusijų keliantį universitetų tinklo pertvarkos planą. Palyginti su Vyriausybės pateiktu projektu, šis planas parlamente keičiamas, nors tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtina, kad „valstiečių“ pasiūlymai atitinka pirminį projektą.

Vyriausybės plane buvo konkrečiai nurodoma, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal jį, sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas. Taip pat Kaune turėtų likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų. Klaipėdoje turėtų veikti su jūrine specifika susijusias mokslo sritis vystantis universitetas, o Šiaulių universitetą siūloma jungti prie Vilniaus universiteto, padalinys vadintųsi Šiaulių akademija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai praėjusią savaitę Seime registravo naują pasiūlymą dėl universitetų tinklo optimizavimo. Pagal jį, šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologiniai, Sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"