TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Skaičių teoretikas iš Pajiešmenių

2016 03 02 6:00
Vilniaus universitete, Šv. Jonų bažnyčios varpinėje, 2014 metais. Asmeninio albumo nuotrauka

Nedidelį kaimą Pasvalio rajone neseniai visoje Lietuvoje išgarsino Pajiešmenių pučiamųjų orkestras, kartu su grupe „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ laimėjęs TV projektą „Vario audra“. Iš Pajiešmenių kilęs 31 metų matematikas dr. Jonas Jankauskas savo gimtinę garsina pasaulyje.

„Mūsų žmonės turi parako“, – juokėsi mokslininkas, Pajiešmenius visada nurodantis savo gyvenimo aprašyme. Ar studijavo Vilniaus universitete (VU), ar atliko podaktarinę stažuotę Kanadoje. Ar dabar, kai dirba Leobeno universitete Austrijoje. Dr. J. Jankauskas norėtų grįžti į Lietuvą ir neabejoja, kad turėtų ką čia veikti. Nors susirasti darbą, kuriame įgytas išsilavinimas, į profesinį tobulėjimą įdėtas laikas ir pastangos duotų maksimalų rezultatą, – didelis iššūkis.

Gera pradžia

Dr. Jonas Jankauskas tarptautinėje skaičių teorijos konferencijoje Debrecene.Asmeninio archyvo nuotrauka

„Matematika man visada sekėsi. Turėjau labai gerus mokytojus, – prisiminė skaičių teoretikas. – Pajiešmenių pradinėje mokykloje buvome pirma dar jaunutės mokytojos Jovitos Jurkutės, dabar Kondratavičienės, pradinukų klasė. Man patiko mokykloje būti, spręsti uždavinius. Nuo penktos klasės perėjau į Pasvalio Petro Vileišio mokyklą. Ten mano geriausios matematikos mokytojos buvo Elena Ridlauskienė ir Rita Minkevičienė. Dar tais laikais matematikos programa nebuvo taip baisiai sugadinta dažno kaitaliojimo. Sugebėta paaiškinti viską taip, kad galėdavai iki galo suprasti. Arba perskaityti vadovėlyje ir išsiaiškinti, kodėl formulė veikia taip, o ne kitaip. Kodėl tokia teorema teisinga, o kitoks teiginys gal ir visiškai neteisingas. Man kituose moksluose trūko tokio aiškumo ir loginio baigtumo, todėl matematika visada buvo pats gražiausias mokslas.“

Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos abiturientas šimtukininkas VU Matematikos ir informatikos fakultete baigė matematikos ir jos taikymo bakalauro studijas, matematikos magistrantūrą, o doktorantūrai pasirinko labai specializuotą temą iš skaičių teorijos – polinomų aukščiai. Darbui vadovo prof. Artūras Dubickas, vienas produktyviausių Lietuvos matematikų, savo srityje gerai žinomas ir užsienyje.

2012 metų geriausios disertacijos rinkimuose Lietuvoje dr. J. Jankausko darbas pateko į penketuką ir varžėsi dėl pagrindinio prizo finale. Tais pačiais metais lietuvio disertacija „Polinomų aukščiai“ Stefano Banacho tarptautiniame konkurse Lenkijoje buvo nominuota ir kaip viena iš penkių geriausių Rytų Europos matematikos disertacijų.

Gimtuosiuose Pajiešmenyse ant triratuko.Asmeninio archyvo nuotrauka

Arčiau Lietuvos

Į podaktarinę stažuotę dr. J. Jankauskas išvyko į Kanadą, nes ten, Saimono Freizerio universitete Vankuveryje, pusę metų stažavosi ir per doktorantūros studijas, laimėjęs Lietuvos mokslo tarybos rengiamą stažuočių užsienio mokslo centruose konkursą. Saimono Freizerio universitete dirbo pas prof. Peterį Borweiną; jo senelis kilęs iš Lietuvos. Doktorantui pavyko gauti gerų mokslinių rezultatų, todėl buvo pakviestas metams atvykti ir į podaktarinę stažuotę. Vėliau dr. J. Jankauskas dvejus metus dirbo Vaterlo universitete, įsikūrusiame per 150 km nuo Toronto, Ontarijo provincijoje. Lietuvio darbo vadovai buvo artimoje srityje – skaičių teorija, polinomai, algebriniai skaičiai – dirbantys mokslininkai prof. Kevinas Hare'as ir prof. Cameronas Stewartas.

„Tačiau norėjau arčiau Lietuvos. Be to, susidomėjau kita susijusia sritimi – fraktalais ir skaičiavimo sistemomis, kelių mokslų – skaičių teorijos, geometrijos, dinaminių sistemų – santalka“, – pasakojo matematikas.

Didžiausioje skaičių teorijos konferencijoje „Journées Arithmétiques“, 2015 metais vykusioje Debrecene, dr. J. Jankauskas susipažino su austrų profesoriumi Jörgu Thuswaldneriu, dirbančiu toje srityje, ir sutarė pas jį tęsti podaktarinę stažuotę Leobeno universitete Austrijoje.

„Kol kas dar tik mokymosi stadija, – sakė mokslininkas, dar tik trečią mėnesį dirbantis nedideliame, bet stipriame Leobeno universitete. – Reikia perskaityti daug literatūros, įsigilinti į man naujos srities mokslo laimėjimus, sužinoti pagrindinius metodus. Tada laukia tiriamasis darbas. Specifinių uždavinių iš tos temos sprendimas, įvairių hipotezių, problemų nagrinėjimas. Didžiausias pagalbininkas, aišku, yra kompiuteris, įvairūs matematiniai paketai. Kai dirbi su fraktalais, kartais reikia kai ką suprogramuoti, pačiam nusipiešti brėžinius, išsinagrinėti, kaip viskas atrodo. Bet daugiausia, aišku, – protinis darbas. Tušinukas, lapeliai, šūsnys prirašytų lapų ir kompiuteris – pagrindiniai matematikų įrankiai.“

Sunkesnis laiptelis

Šiuo metu Leobeno universitete lietuvis nedėsto, nes dar silpnai kalba vokiškai, tačiau tikisi, kad per metus padėtis pasikeis. Kiek dirbs Austrijoje, priklausys nuo konkursinio finansavimo, kuriuo grindžiama podaktarinių stažuočių sistema šalyje.

"Rokundos" vasaros stovykloje moksleiviams Pasvalyje, Balsių malūne, 2012 metų birželį su doc. Antanu Apyniu ir kolega Aivaru Noviku.Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasirinkta mokslo sritis tikrai nėra lengva. Teoretikams, tokiems, pasak dr. J. Jankausko, visiškai sausiems matematikams, keliami kitokie reikalavimai nei, pavyzdžiui, praktikams eksperimentuotojams. Jie kartais gali vien iš eksperimento duomenų paskelbti straipsnį, net jei kas nors neišeina, kaip norėjo. O skaičių teoretikui rašant mokslinį straipsnį visada reikia idėjos postūmio, išspręsto naujo uždavinio ar bent jau kurio nors to uždavinio atvejo. Tiesiog sunkesnis laiptelis.

„Teorinis mokslas dažnai lenkia praktinį taikymą. Kartais – net šimtmečiais. Galbūt atsiras kada nors konkrečių pritaikymų tiems dalykams, kuriuos dabar darome. Gal bus sugalvotas koks nors gudrus šifravimas, kodavimas, algoritmas, naudojamas kompiuteriuose, – kas žino, – svarstė skaičių teoretikas. – Tačiau iš visų aukščiausių mokslo galimybių praktiniams taikymams tėra panaudojama labai nedidelė dalis. Teorinis mokslas visada yra šiek tiek elitinis. Pavyzdžiui, neseniai atrastos gravitacinės bangos dar daug metų, gal net šimtmečių, neturės jokio pritaikymo, bet didelės, turtingos valstybės, kurios sau leidžia tokį elitinį mokslą, paskui džiaugiasi Nobelio premijomis ir geriausiais rezultatais.“

Strategijos išgyventi

Lietuva visada garsėjo gerais matematikais, ir lietuviškos mokyklos tradicija, pasak dr. J. Jankausko, tęsiama. Yra nedidelis kolektyvas ir iš skaičių teorijos. VU dirba gana stipri prof. A. Dubicko komanda. Lietuvoje paprastai dėstytojai stengiasi pritraukti studentų, siūlydami tam tikras temas, tačiau tradicija formuoti stiprius mokslinius kolektyvus, koks kadaise buvo Matematikos ir informatikos institutas, dabar apsilaupiusi. Pažangą lemia daugiausia atskirų ryškių asmenybių laimėjimai. Nėra bendros mokslo plėtros sistemos, kad grįžus, pavyzdžiui, būtų galima iš karto įsitraukti į kokią nors tyrimų grupę ar steigti savo.

„VU išleidžia nedaug matematikų teoretikų. Kai baigiau, buvome du prof. A. Dubicko doktorantai. Iš vėlesnės laidos – trys. Kitais metais – visai tuščia. Dabar prof. A. Dubickas turi tik vieną doktorantą. Skaičiai tikrai neįspūdingi, – kalbėjo mokslininkas. – Kai apsigini daktaro disertaciją, kyla klausimas dėl mokslinės karjeros. Ar galėsi dirbti mokslinį darbą ir išgyventi, išlaikyti šeimą.“

Vienas variantas – važiuoti į užsienį, nes turtingos valstybės leidžia sau investuoti į elitinį mokslą. Lietuvoje padėtis sunki – atlyginimai keliais ar net dešimt kartų skiriasi nuo pažengusių Europos šalių, todėl strategijos išgyventi, pasak dr. J. Jankausko, yra kelios. Pavyzdžiui, dirbti per kelias vietas, prisiimti daugybę papildomo dėstymo. Pirmaisiais metais būna tragiškai sunku, kol jaunasis mokslininkas pasiruošia medžiagą, paskaitų konspektus. Vėliau gali kai kuriuos procesus labiau automatizuoti, dėstyti iš to, ką turi pasiruošęs. Kita strategija – be tiesioginių pareigų prisiimti administracines. Nors dirba nemalonų biurokratinį darbą, perėjęs į administraciją yra labiau garantuotas dėl darbo vietos. Žmonės gali nesuprasti, kaip sunku išspręsti lygtį, bet jie supranta, kad reikia žmogaus, kuris sutvarkys popierius, surinks parašus, parengs projekto pasiūlymą, ir sutinka už tai mokėti.

Su tėčiu Rolandu Jankausku ir jaunesniu broliu Juliumi apie 1988 metus.Asmeninio archyvo nuotrauka

Aiškiau, lėčiau, paprasčiau

Nors skaičių teoretiko tyrimų sritis labai specifinė, jis dėstė ne tik sudėtingą, abstrakčią matematiką specializuotiems studentams, bet ir bendruosius matematikos dalykus. Yra dėstęs matematiką ir pradedantiesiems, kurie atėję iš mokyklos į universitetą nesupranta net paprasčiausių dalykų ir turi papildomai mokytis. Net mokyklinius dalykus tekdavo pakartoti ir paaiškinti. Dažniausiai tokiems studentams matematika sunkiai sekėsi mokykloje, jos nemėgo, todėl stebėdavosi, kaip paprastai ir aiškiai viską galima paaiškinti.

„Daugelį metų vis daromos reformos, vos ne kasmet perrašinėjami vadovėliai. Mokslas nemėgsta tokio nestabilumo, – sakė dr. J. Jankauskas. – Man patikdavo, kai matematikos būdavo daugiau, ji kuo nuosekliau, lėčiau ir paprasčiau išaiškinama. Mokiausiu dar iš tokių vadovėlių, kai geometrijos teoremos buvo su visais įrodymais. Varčiau naujesnius vadovėlius: ten pasakoma tiesiog kaip faktas ir nepaaiškinama, kodėl tas dalykas veikia būtent taip, o ne kitaip.“

Kita vertus, mokslininkas patikino galįs suprasti, kodėl taip yra. Pats nemažai metų dėstė VU, ISM ir Saimono Freizerio bei Vaterlo universitetuose Kanadoje. Visiems trūksta valandų ir niekas nežino, kaip sukišti tuos dalykus į tvarkaraštį. Prasideda visokie trumpinimai, programų prastinimai. Prie gero tai niekada nepriveda.

„Ar universitete, ar mokykloje – amžinai tos pačios problemos, kai reikia sudaryti programas, spręsti, kiek valandų gauna tas ar anas dalykas, ką dėstyti, o ko nedėstyti, – kalbėjo matematikas. – Manau, reikėtų mokyti mažiau dalykų. Tegu vaikas pasirenka, kokius mėgsta, ir tuos dalykus išsamiau panagrinėti. Lėčiau, paprasčiau ir per daugiau ištęstų kursų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"