Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Skandalas KTU: kas parašė disertaciją

 
2017 06 15 8:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Grupė šalies mokslininkų suabejojo, ar tikrai profesorius dr. Tadas Šarapovas 2005 metais pats rašė daktaro disertaciją, nes po metų beveik identiška medžiaga buvo išspausdinta jau kaip trijų autorių monografija.

Mokslininkai kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, kad ši išaiškintų, ar jų abejonės pagrįstos. T. Šarapovas bet kokius įtarimus neigia. Jo buvęs disertacijos vadovas, dabartinis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Petras Baršauskas, atsitvėrė tylos siena.

Vietoj vieno autoriaus – trys

Pasak profesoriaus dr. Gedimino Merkio, vieno iš kreipimosi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą autorių, 2005 metais T. Šarapovas KTU apgynė socialinių mokslų disertaciją „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“. Disertacijos mokslinis vadovas buvo tuometis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorius, dabartinis KTU rektorius P. Baršauskas.

Po metų, 2006-aisiais, KTU leidyklos „Technologija“ spaustuvė išspausdino ISM universiteto grifu pažymėtą monografiją, kurios pavadinimas – visiškai toks pat kaip T. Šarapovo gintos disertacijos – „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“.

Tačiau joje, G. Merkio žodžiais, kaip pirmasis autorius užrašytas P. Baršauskas, antrasis – šiuo metu Europos Centriniame Banke dirbantis Aurelijus Cvilikas ir tik paskui – T. Šarapovas.

„Monografijos įvade ir visame 163 puslapių tekste niekur nėra nuorodos, kad veikalas publikuojamas jau apgintos disertacijos pagrindu, kad medžiaga – kartotinė. Literatūros sąraše nuorodos į 2005 metais apgintą disertaciją taip pat nėra“, – aiškino G. Merkys. Anot jo, dar daugiau abejonių dėl knygos ar disertacijos autentiškumo kelia tai, kad 2005-aisiais apgintos disertacijos ir po metų išleistos tokio pat pavadinimo monografijos tekstai identiški. Sutampa ne tik struktūra, bet ir visa žodinė dalis – padaryti vien minimalūs redakciniai pakeitimai. Pavyzdžiui, frazė „disertacijos autoriaus nuomone...“ monografijoje pakeista žodžiais „monografijos autorių nuomone...“

Profesorius teigė, jog, sugretinus kompiuterine programine įranga disertacijos ir monografijos tekstus, buvo užfiksuota apie 80 proc. sutapimų.

Monografija, identiška išleistai Lietuvoje, kaip tikino G. Merkys, 2010 metais pasirodė ir Vokietijoje, o dabar jau sulaukta duomenų, kad ji išspausdinta ir anglų kalba, taip pat nurodant visus tris autorius.

Kas ir ką rašė?

Mokslininkų kreipimesi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą prašoma ištirti bei įvertinti galimą akademinės etikos pažeidimo faktą, išsiaiškinti, ar T. Šarapovas tikrai savarankiškai parengė disertaciją, ar nebuvo pažeisti etiško mokslinio vadovavimo disertacijai principai, kaip pakartotinai išleistas kvalifikacinis darbas gali turėti bendraautorius.

„Nuo pat viduramžių kvalifikaciniam darbui keliamas visiško savarankiškumo reikalavimas. Tai principinė vertybė. Žmogus turi įrodyti savo kvalifikaciją, savo gebėjimą savarankiškai atlikti tyrimus. Tai tarsi vairuotojo egzaminas, kurio niekas kitas už jį negali laikyti“, – tvirtino G. Merkys.

Disertacijos mokslinis vadovas buvo tuometis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorius, dabartinis Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas.

Pasak profesoriaus, jei T. Šarapovo disertacija iš tiesų yra savarankiškas darbas, tuomet kyla klausimas, kaip monografijose šalia jo autorystės atsirado dar dviejų neva autorių pavardės? Ar nebuvo nepelnytai įsirašyta į bendraautorius, pasinaudojant tarnybine padėtimi arba kitais motyvais?

„Vakarų Europoje dėl plagijavimo iš politikų ir kitų žinomų asmenų atimami daktaro laipsniai. Lietuvoje su tuo taip pat neturėtų būti taikstomasi“, – pabrėžė G. Merkys. Anot profesoriaus, išleista monografija suteikia daug mokslinės veiklos apskaitos taškų tiek akademinei institucijai, tiek visiems bendraautoriams. Tai svarbu vertinant jų mokslinę veiklą.

Problemos nemato

Šiuo metu ISM universiteto institucinių ryšių direktoriumi dirbantis profesorius T. Šarapovas kategoriškai neigia įtarimus, kad ne pats galėjo rašyti disertaciją arba kad kiti asmenys pasisavino jo darbą. „Parengiau ir apsigyniau daktaro disertaciją.

Jos pagrindu buvo išleista monografija, vėliau išversta ir į užsienio kalbas. Todėl nematau jokio pagrindo ką nors kuo nors įtarinėti“, – dėstė T. Šarapovas. Tiesa, kaip tarp monografijos autorių šalia jo pavardės atsirado dar dvi pavardės, profesorius nepanoro aiškinti. Pareiškė, kad „jei kam nors kyla kokių įtarimų, tas tegul ir aiškinasi“.

Tadas Šarapovas kategoriškai neigia įtarimus, kad ne pats galėjo rašyti disertaciją arba kad kiti asmenys pasisavino jo darbą.

Vakar „Lietuvos žinios“ bandė pakalbinti ir profesorių P. Baršauską. Tačiau telefonu atsiliepusi KTU rektorato darbuotoja primygtinai siūlė bendrauti su KTU viešųjų ryšių projektų vadovu Mantu Lapinsku. Šis pažadėjo perduoti P. Baršausko nuomonę. Tačiau redakcija sulaukė tik KTU korporatyvinių ryšių direktorės Ornelos Ramašauskaitės patikinimo, kad „paskleista informacija tėra jau kelerius metus vykstantis kelių asmenų grupės bandymas diskredituoti universiteto vardą“.

„Šie asmenys, vadovaujami kontroversiškai vertinamo G. Merkio ir profsąjungų, visoms įmanomoms institucijoms skundžia universitetą. Atsakymams į skundus sugaištame daug laiko, o galėtume jį skirti tiesioginiams darbams. Nė vienas kaltinimas nė karto nepasitvirtino“, – dėstė ji.

Pasak O. Ramašauskaitės, disertacijos pagrindu rengiamos monografijos – įprasta užsienio akademinių leidyklų praktika, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų dar labiau prieinami. Minima monografija esą parengta laikantis visų moksliniams leidiniams taikomų reikalavimų. Joje nurodytos pavardės – tos pačios, kurias galima rasti ir disertacijoje. Tuo metu užsienio leidykla pati kreipėsi į KTU ir paprašė suteikti galimybę savo lėšomis išleisti kokybiškos disertacijos pagrindu parengtą monografiją.

Pasitvirtina ne visi įtarimai

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba „Lietuvos žinias“ informavo, kad grupės mokslininkų kreipimosi dėl galimo plagiato sulaukta trečiadienį po pietų. Informacija apie tai netrukus bus viešai skelbiama tarnybos svetainėje.

Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta, kad pranešimo nagrinėjimas gali užtrukti iki trijų mėnesių, o tam tikrais atvejais ir ilgiau

Tadas Šarapovas, ism.lt nuotrauka
Tadas Šarapovas, ism.lt nuotrauka
Viskas priklauso nuo tyrimo sudėtingumo, medžiagos apimties ir kitų aplinkybių.

Mat Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje skundus nagrinėja ir tyrimus atlieka tik trys darbuotojai. Jiems tenka didžiulis krūvis analizuojant gaunamą medžiagą, susijusią su tyrimu ar skundo nagrinėjimu.

Grupės mokslininkų kreipimasis dėl T. Šarapovo disertacijos – tik antras Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos gyvavimo istorijoje atvejis nuo 2013 metų, kai teks tirti galimą plagijavimą mokslinėje disertacijoje. Pirmasis nepasitvirtino.

Kaip pažymima Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos „Lietuvos žinioms“ pateiktame komentare, dauguma autorystės pasisavinimo atvejų susiję su moksline-metodine literatūra – mokslo darbais, vadovėliais, straipsniais.

Grupės mokslininkų kreipimasis dėl Tado Šarapovo disertacijos gali būti nagrinėjamas ir tris mėnesius, ir ilgiau, mat Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje skundus narplioja ir tyrimus atlieka tik trys darbuotojai.

Baigiamuosiuose bakalauro, magistro darbuose, daktaro disertacijose plagijavimo pasitaiko retai. Pernai dėl to tarnyba sulaukė tik vieno skundo. Buvo įtariama, kad anglų kalba publikuotame straipsnyje panaudota studento bakalauro darbo medžiaga ir nenurodyta pažodžiui išverstų darbo dalių autoriaus pavardė. Skundas pripažintas pagrįstu.

Užpernai dėl galimo plagiato kreiptasi du kartus, bet abu sykius nenustatyta pažeidimo. 2014 metais iš dviejų galimų plagijavimo atvejų pasitvirtino abu – moksliniuose straipsniuose buvo pasinaudota studentų magistro darbų medžiaga, tačiau to nenurodyta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"