Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Skirtingų atstovybių jungimąsi išgyvenusių KTU studentų patarimai rektoriams

 
2017 05 20 13:00
KTU nuotraukos

Deklaruojantiems, kad už švietimo reformą ir kokybinius pokyčius svarbesnė yra istorinė raida, pavadinimas ar akademinės tradicijos, Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės (KTU SA) prezidentas Lukas Kijauskas atkerta: „Senosios tradicijos išliks pačios, jeigu jos yra geros ir stiprios – forsuoti tokių dalykų negalima“.

Jungimosi procesus KTU studentai kartą jau išgyveno. 2013 metais KTU inicijavus vidinę pertvarką, 13 fakultetų buvo sėkmingai pertvarkyti į 9, 13 fakultetinių studentų atstovybių į 9, 14 mokslo institutų – taip pat į 9, o 114 katedrų ir centrų skaičius sumažėjo iki 73.

L. Kijausko teigimu, Kaune sukūrus plačios aprėpties universitetą, naujai įstoję studentai papildys jau nebe KTU, VDU, ASU, SU, LEU, o Kauno universiteto gretas, kuris pirmakursiams neturės per tam tikrą laiką subrandinto emocinio ryšio, sentimentų ar istorinio konteksto. „Naujoji Alma mater ir taps jų istorija“, – sako L. Kijauskas.

Pasidalino į priešininkų stovyklas

Dabartinis KTU SA prezidentas į KTU įstojo prieš ketverius metus, 2013-aisais, nieko nežinodamas apie Universiteto pertvarką ir tais pačiais metais numatytą fakultetų, fakultetinių studentų atstovybių (FSA) ir kitų padalinių jungimąsi.

Pradėjęs studijuoti Pramoninio dizaino inžineriją tuometiniame Dizaino ir technologijų fakultete, L. Kijauskas prisijungė prie studentų atstovybės, kuri tada vadinosi „DiDi“. Praėjus pirmajam semestrui, Dizaino ir technologijų fakultetas buvo sujungtas su Mechanikos ir mechatronikos fakultetu, kuris taip pat turėjo savo studentų atstovybę MESA.

Tuometinis FSA atstovybės pirmininkas pranešė „DiDi“ nariams, kad jungiantis fakultetams, turės jungtis ir fakultetinės studentų atstovybės.

„Tuo metu buvome įsitikinę, kad esame stipresnė studentų atstovybė, turinti tvirtesnes tradicijas, – pasakojo L. Kijauskas. – Buvome prisirišę prie savo logotipo, pavadinimo, organizuojamų renginių, įvaizdžio. Iš pradžių pykome ant MESA narių ir žiūrėjome į juos kaip į priešininkų stovyklą.“

Nors MESA buvo mažesnė organizacija, mažiau aktyvi, tačiau taip pat stipriai prisirišusi prie tų pačių dalykų, kaip ir „DiDi“. L. Kijauskas prisimena, kad jungtis į naują studentų atstovybę nenorėjo nei MESA, nei „DiDi“ – viskas prasidėjo pykčiais, nesutarimais, tuščiais ginčais ir ambicijų karais.

Į pokyčius vedė stiprus lyderis

Tuometinis „DiDi“ pirmininkas Edvardas Padegimas, studentų atstovybėse vykstant sąmyšiui, buvo bene vienintelis ramiai vertinęs situaciją ir sugebėjęs matyti aukščiau skirtingų interesų. „Jis nesileisdavo į diskusijas, kur argumentai būdavo nesvarūs, o viršų imdavo ne bendras tikslas, argumentuota nuomonė, o ambicijos ir savi interesai“, – sakė L. Kijauskas.

Jo teigimu, laikotarpiu, kai veikla studentų atstovybėse buvo sutrikusi dėl kilusio neužtikrintumo, nesutarimų tarp jų narių, atsirado tokių lyderių, kaip E. Padegimas, kurie savo komandas vedė į pokyčius.

2014-iais, susijungus fakultetams, buvo nuspręsta atsinaujinti ir konsoliduotai studentų atstovybei sukurti visiškai naują pavadinimą, neapraizgytą praeities sentimentais ir istorijomis – taip „DiDi“ ir MESA tapo „InDi“.

„Susijungus ir pradėjus dirbti kartu, dalis mažesniosios atstovybės MESA narių laikui bėgant prisitaikė ir įsiliejo į naujosios organizacijos branduolį, o kita dalis – nors ir liko, bet viskam priešinosi ir visuomet palaikydavo opoziciją, – apie jungimosi iššūkius pasakojo L. Kijauskas. – Pasibaigus mokslo metams, atėjus vasarai, darbas „InDi“ atstovybėje pagaliau nusistovėjo.“

Situacijos gelbėtojai – pirmakursiai

Po vasaros atostogų į Universitetą įstojus naujų pirmakursių bangai, pasipildė ir „InDi“ gretos: „Pirmakursiai neturėjo išankstinio nusistatymo apie atstovybę, prisirišimo prie MESA ar „DiDi“ istorijos, tradicijų, logotipo ar pavadinimo – patys to nežinodami, jie mus labiausiai apjungė.“

Pasak L. Kijausko, atsiradęs ryšys su naujaisiais nariais, pradėjo ugdyti naują atstovybę „InDi“ su kitokiomis tradicijomis, naujais darbais ir šviežiu požiūriu.

L. Kijauskas yra vienas paskutinių DiDžių kartos atstovų, praėjusiais metais baigęs veiklą FSA „InDi“. „Šiandien organizacija yra iš pamatų atsinaujinusi – joje nebelikę senų narių iš „DiDi“ ir MESA. Ji yra stipri, stipresnė negu bet kada iki šiol“, – sakė pašnekovas, pažymėdamas, kad tik apie 10–15 proc. visų tuometinių atstovybių narių, nepritarę konsolidacijai, nutraukė veiklą organizacijose.

Šiandien „InDi“ organizuojamų renginių, projektų mastas yra stipriai išaugęs: „Pavyzdžiui, didžiausias studentų atstovybės renginys „Naktinis krepšinis“, anksčiau organizuotas „DiDi“ ir sutraukdavęs iki 1000 dalyvių, šiandien skaičiuoja 10 000 susidomėjusių žmonių“, – kalbėjo L. Kijauskas.

Likusiems „opozicijoje“ – vargai dėl išlikimo

Dabartinis KTU SA vadovas prisimena ir dar vieną, tik mažiau sėkmingą struktūrinių pokyčių įgyvendinimo atvejį Universitete.

„Kai jungėsi tuometinio Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto atstovybės „Endi“ ir RAFES taip pat buvo labai daug nesutarimų ir suremtų iečių, – sakė L. Kijauskas. – Vyko labai stipri politinė kova tarp organizacijų pirmininkų. Naujai išrinktas fakultetinės studentų atstovybės vadovas turėjo nulemti, kuri iš pusių liks dominuojanti.“

Laimėjus „Endi“ atstovui, buvo sutarta keisti organizacijos pavadinimą į ESA, tačiau naujosios atstovybės valdžia iš karto susidūrė su pasipriešinimu – RAFES nariai nesutiko būti ESA dalimi, atsitraukė ir pakeitė statusą iš FSA į organizaciją. RAFES darė viską, kad tik išlaikytų savo pavadinimą, logotipą, tradicijas ir renginius.

„Kol RAFES veikė jos senbuviai, tol organizacija gyvavo ir toliau organizavo įvairius pramoginius renginius, tačiau praėjus keliems metams ir senuosius narius pakeitus naujiems, veiklos mastai pradėjo mažėti, – sakė L. Kijauskas. – Šiuo metu RAFES svarsto apie veiklos sustabdymą, nes praradus pagrindinį tikslą – studentų interesų atstovavimą – organizacijai neužtenka „svorio“ ir veikla stoja savaime.“

Apibendrindamas 2013–2014 m. Universitete vykusią padalinių optimizaciją, L. Kijauskas sako, kad didžiausias trukdis buvo FSA narių prisirišimas prie savo tradicijų ir renginių, nes studentams atrodė, kad tai, ką daro jie, o ne kiti, yra geriausia ir prasmingiausia, todėl tai – privalo išlikti.

„Fakultetinės studentų atstovybės nenorėjo „paleisti“ savo vidinės organizacijos kultūros: kaip vedami susirinkimai, kaip bendraujama, kaip priimami nauji nariai, kokia yra darbo metodika, netgi kaip juokaujama – vardijo KTU SA prezidentas. – Pokyčiai reiškia, kad bus dirbama kitaip, o žmonės to nenori.“

Kas gerai – perėmė, kas blogai – atsisakė

L. Kijausko nuomone, raktas į sklandų pokyčių procesą yra aktyvi ir atvira komunikacija, gerosios praktikos pavyzdžių pateikimas: „Kuo aiškesnį vaizdą to, kaip organizaciją ir jos narius paveiks pokyčiai, turės žmonės, tuo mažiau jie priešinsis naujovėms. Visi esame linkę priešintis nežinomybei.“

Pasak pašnekovo, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, nesibaigiantys svarstymai dėl naujų atstovybių pavadinimų, logotipų, atrodo mažareikšmiai: „Dabar susitikę su buvusių atstovybių alumnais, su kuriais prieš 3–4 metus pykomės, nesutarėme, šiandien juokiamės iš savo trumparegiškumo. Prisiminus buvusias rietenas, joms iššvaistytą laiką, sunku patikėti, kad nesugebėjome matyti toliau savo nosies.“

Anot L. Kijausko, kiekviena KTU FSA turėjo savo stipriųjų pusių tiek darbo metodikoje, tiek renginių organizavime: „Po pertvarkos išliko tik organizacijų stiprybės – visa kita, kas ir prieš optimizaciją neveikė, nebuvo tęsiama toliau.“

Pertvarką palaikė dauguma studentų

2013–2014 m. KTU SA prezidentės pareigas ėjo ketvirtakursė Monika Simaškaitė, KTU Tarptautinių studijų centre (TSC), kuris jungėsi su Mechanikos ir mechatronikos fakultetu, studijavusi Eksporto inžineriją.

Tuo metu centrinė KTU SA iniciavo studentų apklausą, kuria siekė sužinoti, kaip studentai vertina Universitete vykusius pokyčius. Apklausos, kurioje dalyvavo 688 studentai, rezultatai parodė, kad 61 proc. studentų jautė aukštojoje mokykloje vykstančią pertvarką. Pokyčius teigiamai vertino 51 proc. studentų, neigiamai – 18 proc.

„Studijos tęsėsi sava vaga, paskaitos ir atsiskaitymai vyko, kaip vykę iki tol, todėl struktūriniai pokyčiai studentus palietė mažiau, bet fakultetų administracijoms, dėstytojams ir fakultetinėms studentų atstovybėms tas laikotarpis buvo nelengvas“, – sakė buvusi KTU SA prezidentė, šiuo metu dirbanti asociacijos „Infobalt“ švietimo eksperte.

Pašnekovė prisimena, kad pokyčiai kėlė pasipriešinimą, nežinomybės, neužtikrintumo jausmą, naujus iššūkius. „Sprendimai dėl pokyčių niekada nebūna populiarūs“, – pripažino pašnekovė.

„Prisimenu, kad tuomet man buvo gana keista, kad žmonės buvo taip stipriai prisirišę prie fakulteto pavadinimo, logotipo, senosios, nusistovėjusios kultūros, – sakė M. Simaškaitė. – Universitetui reikėjo judėti į priekį, o ne stovėti vienoje vietoje.“

Po integracijos – naujos galimybės

Žvelgdama iš šios dienos perspektyvos, M. Simaškaitė mano, kad Universitete inicijuoti pokyčiai pasiteisino: „Tuo metu KTU struktūra buvo gana fragmentuota, išsibarsčiusi, todėl įgyvendinus Atsinaujinimo programą, buvo sutaupyta lėšų, atsirado naujų dėstytojų, naujų ryšių ir didesnės sinergijos su kitais fakultetais.“

Po fakultetų konsolidacijos buvusi KTU SA vadovė magistrantūroje studijavo pavadinimą pakeitusiame Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete. „Rašydama magistro baigiamąjį darbą, turėjau galimybę dirbti su kitos katedros dėstytoju, kurio pagalba ir konsultacijos anksčiau būtų sunkiai prieinamos“, – kalbėjo „Infobalt“ švietimo ekspertė.

Jos įsitikinimu, darbuotojams matant, jog pokyčiai inicijuojami ne šiaip sau, o dėl visų gerovės ir Universiteto veiklos gerinimo, žmonės lengviau priima naujoves, keičiasi jų požiūris.

Prieš 4 metus fakultetų atstovai organizavo susitikimus su fakultetų bendruomenėmis, vyko aktyvi komunikacija. M. Simaškaitės teigimu, įgyvendinant KTU Atsinaujinimo programą, labai padėjo aiški žinutė, kodėl vykdomi pokyčiai.

Siūlo telkti geriausias patirtis ir protus

Buvusi KTU SA vadovė pažymi, kad pertvarkos metu, labai padėjo tai, kad rektorius Petras Baršauskas ir rektorato nariai aktyviai įsitraukė į vykusius procesus, susitikdavo ir aktyviai kalbėdavosi su akademine bendruomene, studentais, rodė rūpestį ir tam skyrė daug dėmesio.

„Manau, kad KTU patirtis, vykdant Universiteto pertvarką 2013–2014 m., galėtų pasitarnauti kaip atvejo analizė (angl. case study), – teigė M. Simaškaitė. – Svarbiausias darbas yra atvira bei aktyvi komunikacija, nukreipta į darbuotojus, ne tik iš padalinių, bet ir iš aukščiausių vadovų.“

„Infobalt“ ekspertės teigimu, turėdamas vieną stiprų universitetą, Kauno miestas įgytų pranašumą ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu: „Žvelgiant į užsienio patirtis, esame per maži, kad turėtume tiek daug atskirų, fragmentuotų aukštųjų mokyklų. Reiktų koncentruoti geriausias patirtis ir geriausius protus.“

M. Simaškaitei vieno universiteto Kaune idėja patiko nuo pat pradžių: „Ją reikia vystyti toliau, konkuruoti su kitomis aukštosiomis mokyklomis bent jau Europos regione, o ne tarpusavyje. Tik siekiant būti geriausiais pasaulyje, turėti tarptautinio lygio dėstytojus ir mokslininkus, galėsime siekti švietimo pažangos.“

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"