Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

ŠMM: reikia didinti slenkstį į aukštąsias mokyklas

 
2016 02 17 16:30
Reuters/Scanpix nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, kad reikia didinti slenkstį į aukštąsias mokyklas. Ministerija trečiadienį informavo Valstybės pažangos tarybai pateikusi siūlymus, kad stojamasis balas į universitetus būtų ne mažesnis kaip 3, į kolegijas – ne mažesnis kaip 2.

Aukštųjų mokyklų vadovai yra sutarę, kad šiemet į universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo.

Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame plane dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių, be kita ko, siūloma įvesti minimalius reikalavimus aukštosioms mokykloms, keisti studijų akreditavimo ir finansavimo tvarką.

Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos, parduodant mokslinės veiklos rezultatus, sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 3. Dėstytojų, dirbančių antraeilėse pareigose, dalis siektų ne daugiau nei 50 procentų. Studijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti vykdomi ne mažiau kaip keturiose studijų srityse iš šešių.

Kolegijoms siūlomi minimalūs reikalavimai numato, kad 30 proc. dėstytojų turi turėti praktinio darbo patirtį. Studijų programos turi atitikti regiono poreikius – darbdaviai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. studijų programų komitetų narių, dėl studentų praktikų būtų privalomos sutartys su regiono darbdaviais. Stojamasis balas būtų ne mažesnis nei 2. Teorinius kursus skaitantys dėstytojai turėtų būti mokslininkai, dirbantys kartu su universitetais ar mokslo institutais. Dėstytojai turėtų gebėti konsultuoti regiono valdžią ir verslininkus jiems aktualiais inovacijų diegimo klausimais. Dirbančių antraeilėse pareigose dėstytojų skaičius turėtų siekti ne daugiau nei 60 proc.

Tiek universitetuose, tiek kolegijose bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes, studentų mobilumas turėtų būti bent 5 procentai.

Siekiant išvengti studijų programų smulkinimo, plane numatoma studijų akreditavimo pertvarka – pereiti nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo.

Siūloma, kad finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.

Pertvarkų poreikį, anot ministerijos, rodo tai, kad studentų skaičiui stipriai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus ir studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji.

„Tik pusė 2013 metų absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo“, – konstatuoja ministerija.

Kartu pažymima, jog Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas tarp institucijų, todėl mažai konkurencingas tarptautiniu mastu.

„Nors Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis viršija ES vidurkį, neefektyvus lėšų naudojimas finansuojant išskaidytą potencialą neleidžia pagerinti studijų kokybės, pasiekti tarptautinėje erdvėje konkurencingo mokslo, padidinti akademinio personalo atlyginimų“, – permainų poreikį aiškina ministerija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"