Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

ŠMM vadovė Jurgita Petrauskienė universitetų optimizavimo planą žada pateikti kovą

 
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė  Alinos Ožič (LŽ) archyvo nuotrauka

Prieš porą savaičių Seimas paragino Vyriausybę parengti siūlymus, kaip reikėtų optimizuoti valstybinių universitetų tinklą, tačiau Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė vis dar neįvardija konkrečių, praktiškai įgyvendinamų planų, kaip vyks optimizacija. Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukaukas teigia, kad Lietuva sau gali leisti turėti tik 5 universitetus.

„Tinklo pertvarka nėra tikslas savaime užtikrinti tam ką esame pažymėję strategijoje „Lietuva 2020–2030“ turėti stiprų tarptautiškai konkurencingą aukštąjį mokslą, o tai reiškia, kad turime turėti stiprias, tarptautiškai konkurencingas aukštąsias mokyklas. Siekiant užtikrinti, kad aukštojo mokslo diplomas turėtų vertę tiek absolventų, tiek darbdavių akyse, tiek turėti stiprius mokslinius tyrimus, kas yra antroji universitetų priedermė, struktūrinė pertvarka aukštajame moksle yra būtina“, – laidoje „LRT aktualijų studija“ sakė Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministrė Jurgita Petrauskienė.

Tačiau ministrė neįvardija kokio aukštųjų mokyklų skaičiaus Lietuvai reikėtų ir kaip praktiškai bus optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinklas. J. Petrauskienė tik vardijo kas jau yra atlikta, o ne kaip bus mažinamas aukštųjų mokyklų skaičius.

„Yra atliktos krūva analizių, kurios kokybiškai ir kiekybiškai vertina potencialą, išsiskaidymą, mažėjantį studentų skaičių, priėmimo pokyčius į atskiras aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų lygį. Tai rodo, kad siekiant kokybės tinklas turi būti optimizuotas“, – abstrakčius argumentus vardino J. Petrauskienė.

ŠMM vadovė tvirtino, kad per 3 mėnesius Vyriausybė turi parengti tinklo pertvarkos planą grįstą ne emocijomis, o įrodymais ir „tam kaip ir kas su kuo turi jungtis, reikia atrasti ne mechaninius įrankius, bet labai aiškias sinergijas, kurias būtų galima įrodyti“.

J. Petrauskienė tvirtino, kad šiuo metu dėl konkrečių aukštojo mokslo optimizacijos veiksmų yra diskutuojama, tariamasi su keturiais universitetiniais miestais Vilniumi, Kaunu, Klaipėda ir Šiauliais, tarybų atstovais, akademinėmis bendruomenėmis, verslo atstovais, dalininkais, „nes universitetų skaičius ir likimas nėra vien pačių universitetų reikalas, tai yra taip pat valstybės reikalas, nes valstybė steigia aukštąsias mokyklas“.

„Remiantis faktais, pakviesime miestus ir universitetus teikti siūlymus dėl jungimosi ir manau, kad kovo mėnesį turėsime labai aiškius siūlymus, kas turėtų būti“, – sakė J. Petrauskienė.

Anot jos, norint optimizuoti universitetų tinklą, Lietuvai būtina turėti aukštojo mokslo viziją, valstybė turi užtikrinti pakankamą finansavimą, sukurti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemą.

„Valstybė turi aiškiai įvardyti ir pasakyti kokio aukštojo mokslo siekiame, kokius reikalavimus mes keliame universitetams, kas yra universitetas ir kaip mes matuojame sėkmingus universitetų veiklos rezultatus. Finansavimo sistema turi užtikrinti, kad universitetai turėtų galimybes realizuoti šią viziją, prisidėti prie jos įgyvendinimo. Mes taip pat turime turėti kokybės užtikrinimo sistemą, kuri leidžia žiūrėti, matuoti kaip yra einama link aukštojo mokslo vizijos įgyvendinimo, kokios kokybės veikla yra įgyvendinama aukštojo mokslo institucijose“, – pridūrė ŠMM vadovė.

Užteks 5 universitetų

Lietuvoje veikia 22 valstybiniai, ir 18 privačių universitetų. Pasak Vilniaus universiteto rektoriaus profesoriaus Artūro Žukausko, Lietuvai reikia tiek universitetų, kiek ji gali parengti aukšto lygio specialistų ir kiek mes galime išugdyti talentų pagal aukščiausius standartus.

„Yra posakis, kad žuvis negali būti antro žviežumo lygio, ar gali būti antrarūšis ar trečiarūšis universitetas? Gal geriau jau pirmarūšė kolegija. Mes negalime sau leisti pigaus aukštojo mokslo, buvo kažkada idėja turėti masinį aukštąjį mokslą. Jei norime turėti aukštus tarptautinius standartus atitinkančius universitetus, tokių universitetų mes sau galime leisti turėti 5, turiu omeny visapusiškus ir technologijų universitetus tokius kokie vyrauja pasaulyje, neskaitau specializuotų universitetų, tokių kaip karo akademija ir menų universitetai“, – laidoje „LRT aktualijų studija“ sakė VU rektorius A. Žukauskas.

Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas/Alinos Ožič (LŽ) archyvo nuotrauka

Jis priduria, kad mūsų valstybė tikrai nesuras tiek išteklių, kad turėtų daugiau nei 5 universitetus atitinkančius aukštus standartus. Be to, A. Žukausko manymu, ir Europos patirtis puikiai rodo, jog turtingose šalyse yra per daug universitetų ir absolventų ir jie neturi darbo, todėl Lietuvai tuo labiau reikėtų turėti mažiau universitetų.

Valstybė neremia lyderiaujančių

A. Žukauskas pridūrė, kad norint būti tarptautiškai konkurencingu universitetu labai reikalinga finansinė valstybės parama.

„Mes turime aiškią viziją stoti į gretas su pirmaujančiais Europos universitetais, turime tos vizijos įgyvendinimo planą ir tam sutelkiame visus išteklius. Kai manęs hipotetiškai paklausė, kuo galėsiu pasigirti baigęs savo, kaip rektoriaus, kadenciją, atsakyčiau, jog mes vienerius metus sugebėjome išsilaikyti pasaulio universitetų 500-šimtuke, po to, nematydami jokio palaikymo ir paramos iš valdžios, iškritome. Tai kas dabar yra pasiekta, pasiekta vidinių išteklių dėka. Mūsų universitetas yra visiškai kitokiame finansiniame statuse negu konkurentai, net tokie artimi kaip Tartu universitetas, kuris yra pusantro karto mažesnis už Vilniaus universitetą, o gauna triskart daugiau asignavimų nei mes“, – teigė VU rektorius.

Jo manymu, valstybė dalį išteklių, ypač struktūrinių fondų ne visuomet naudoja racionaliai ir ne Lietuvos aukštojo mokslo siekiui būti lygiagrečiai su Europos universitetais, o „užlopo tam tikras skyles instituciniame finansavime“. Jis viliasi, kad dabartinėje Vyriausybėje pavyks rasti partnerį, kuris padės VU universitetui realizuoti savo viziją, nes VU, anot A. Žukausko, jau puikiai įrodė, kad sugeba būti tarp lyderiaujančių Europos universitetų.

„Nesinorėtų toliau matyti tokius dalykus, kai tarptautiniai ekspertai pasako, kad jums reikia finansuoti tą ir tą, nes tai duoda didelę vertę. O valdžia pasako, kad „ne, mes visiems padalinsime po lygiai“. Įdomiausią posakį kokį esu girdėjęs iš vienos valstybės pareigūnės, tai kai Vilniaus universitetas pasiekė 500-ąją vietą, pareigūnė pasakė, kad ji nesveikins mūsų universiteto su tokiu pasiekimu, o lauks kada visos 44 Lietuvos aukštosios mokyklos paklius tarp 500 ir tada sveikins“, – savo mintimis dalinosi VU rektorius.

„Studijų kokybė užtikrinti didžiuliame universitetų tinkle, ne tik tinklo pertvarkos reikia, bet reikia pertvarkyti pačia finansavimo sistemą. Pertvarkant finansavimo sistemą didysis akcentas turi būti dedamas orientacijai į rezultatus, o universiteto rezultatas yra labai paprastas – tai yra žmogus, kuris įgijęs diplomą turi visas kompetenciijas ir reikalingas žinias save realizuoti dabartiniame pasaulyje, visuomenėje, darbo rinkoje. Kitas universiteto rezultatas yra mokslinių tyrimų kokybė ir bendradarbiavimo apimtys su verslu“ , – teigė J. Petrauskienė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"