TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šnaukštų karjere – sensacingas radinys

2016 06 29 6:00
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai Gvidas Slah (kairėje) ir Tomas Rimkus. Klaipėdos universiteto archyvo nuotraukos

Klaipėdos universiteto (KU) archeologai tyrinėja sensacingą radinį – maždaug 43 tūkst. metų pr. Kr. datuojamą dirbinį. Tokio amžiaus įnagis – pirmasis ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir visoje rytinėje Baltijos pakrantėje – rodo, kad čia galėjo gyventi žmonės dar prieš paskutinį apledėjimą.

Tačiau sensacija, kaip apgailestavo KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) vyriausiasis mokslo darbuotojas, Istorijos ir archeologijos katedros profesorius habil dr. Algirdas Girininkas, galėjo būti dar didesnė. Šnaukštų karjere netoli Gargždų būta ir daugiau radinių: žmogaus kaukolė ir arklio kaulas šalia. Tačiau kaukolę sunaikino darbų karjeruose vadovas. O ji galėjo būti neandertaliečio. Tokių radinių visoje Europoje pasitaiko vos vienetai.

Iškasė ekskavatoriumi

Prof. A. Girininkas pasakojo, kad unikalų dirbinį Šnaukštų trečiajame karjere pernai pavasarį iškasė ekskavatoriumi iš apatinių sluoksnių vienas darbininkas ir pristatė į KU BRIAI Osteologinės medžiagos tyrimų laboratoriją. Radinį mokslininkai iš karto datavo. Pirmiausia nuvežė į vieną Anglijos laboratoriją Londone. Ten nustatyta data – 42 tūkst.metų pr. Kr. Duomenys dar patikslinti Vokietijoje. Data nustatyta panaši – tik kelių šimtų metų skirtumas.

Dirbinys, siekiantis laikus prieš paskutinį apledėjimą, leidžia manyti, kad jau tada rytinėje Baltijos pakrantėje galėjo gyventi žmonės. Vėsokoje, labiau tundrinėje aplinkoje veisėsi šiauriniai elniai, žmonės juos medžiojo, o iš ragų darė tokius įnagius kaip rastasis, archeologų vadinamas kūjeliu.

Prof. Algirdas Girininkas apžiūri per archeologinę ekspediciją aptiktus radinius.

Suvokiant vertę

Mokslininkas prisiminė ir kitas radinio aplinkybes. Kai su kolegomis nuvažiavo į Šnaukštų karjerus pasižiūrėti radinio vietos, ten nebuvo prileisti. Galbūt palaikė gamtosaugininkais, nes kalbėta, kad kaip tik tada į kasamą karjerą buvo įsiveržęs šalia tekantis upelis. O gal ir dėl kitų radinių, apie kuriuos archeologams papasakojo senovinį dirbinį perdavęs darbininkas.

„Toks pas mus paminklosaugos ir gamybinių-ūkinių struktūrų santykis, – piktinosi prof. A. Girininkas. – Jei aptinkama kokių nors radinių, geriau, kad jų nebūtų, nes sustabdys darbus ar lems ką nors panašaus. Šiuo atveju rastą žmogaus kaukolę karjerų viršininkas sunaikino. Lietuvoje toks atvejis ne pirmas ir ne paskutinis. Galėčiau dešimtimis išvardyti, kai ūkio struktūros geriau sunaikina, ką randa, sumoka kokią nors baudą, kad tik netrukdytų darbo ir nereikėtų papildomų išlaidų archeologiniams tyrimams.“

Darbininkas, kuriam pakliuvo dirbinys, suvokė radinio vertę. Kaip parodė tolesni dirbinio tyrimai, jo radiokarboninis datavimas, kaukolė galėjo būti neandertaliečio. Jis galėjo palikti dirbinį. Būtent tuo laikotarpiu, maždaug 42–44 tūkst. metų pr. Kr., į Europą įsiveržė vadinamasis kromanjotiečių tipas – šiuolaikinių žmonių protėviai, tačiau dar gyveno ir neandertaliečių.

„Žala padaryta didelė, nes galėjo būti ne tik tokia sensacija, kad Lietuvos teritorijoje dar prieš paskutinį ledynmetį gyveno žmonės, bet aptiktas ir kitas – kadaise išnykusių neandertaliečių – antropologinis tipas. Tokių atvejų Europoje – vienetai“, – sakė prof. A. Girininkas.

Dirbinio trasologiniai tyrimai parodė, kad Liungbiu tipo dirbinys lietėsi su oda ir kailiu.

.

Senesni nei žinomi Europoje

Rastasis dirbinys, pasak mokslininko, priklauso vadinamojo Liungbiu (Bromės) tipo kirviams, kapliams ir kūjeliams. Įdomu, kad jie Europoje buvo žinomi tik iš poledyninio laikotarpio, maždaug 11–12 tūkst. metų pr. Kr.. Aptikta Danijoje, Vokietijoje, kiek mažiau Lenkijoje, buvusioje Prūsijos teritorijoje, pastaruoju metu – ir Latvijoje, ir Lietuvoje.

KU Osteologinės medžiagos tyrimų laboratorijos bei Eksperimentinės archeologijos ir trasologijos laboratorijos mokslininkai tokio tipo dirbinių, be Šnaukštų kūjelio, dar aptiko karjere prie Tauragės, vieną – netoli Biržų. Jie taip pat gerokai ankstesnio laikotarpio, nei buvo žinomi Europoje.

„Vokietijos ir kitų šalių mokslininkai gūžčioja pečiais: reikia keisti tipologiją, – juokėsi prof. A. Girininkas. – Tokio tipo dirbiniai egzistavo jau labai seniai, prieš 40 tūkst. metų, ir juos modernieji žmonės galėjo perimti iš neanderdaliečių.“

Šias įžvalgas KU tyrėjai rengiasi pristatyti Europos archeologų asociacijos konferencijoje, vasaros pabaigoje vyksiančioje Vilniuje. Keli straipsniai atiduoti publikuoti tarptautiniuose archeologijos žurnaluose.

Šnaukštų kūjelis

Kaip parodė KU archeologų atlikti trasologiniai tyrimai, Šnaukštų karjere rastas dirbinys yra stipriai kontaktavęs su oda ir kailiu. Tokie pėdsakai nesunkiai aptinkami ir Lietuvos laboratorijose.

Dėl genetinių tyrimų susitarta su vokiečių mokslininkais. KU archeologai tikisi, kad galės apie dirbinį daugiau pasakyti genetiniu požiūriu. Ne tik šiaurinio elnio genetinius duomenis pateikti, bet galbūt ir koks žmogus kūjelį lietė, čiupinėjo, kai jį gamino. Kas nors gal bus išlikę.

Rudenį, kai Šnaukštų kūjelio tyrimai bus baigti, planuojama dirbinį atiduoti Mažosios Lietuvos muziejui Klaipėdoje, nes jis, kaip sakė prof. A. Girininkas, ir yra šio krašto.

Šnaukštų kūjeliui, dirbiniui iš elnio ragų, - maždaug 43 tūkst. metų.

Kur užslinko ledynas

Šnaukštų radinys leidžia tvirtinti, kad žmonių gyvenimo istorija rytinėje Baltijos jūros pakrantėje yra gerokai senesnė, negu manyta anksčiau. Pasak archeologo, patį paleolito laikotarpį Lietuvos teritorijoje galima nukelti į kur kas senesnius laikus. Anksčiau kalbėta apie pirmuosius dirbinius iš 13 tūkst. metų pr. Kr. Dabar galima drąsiai sakyti, kad čia paleolito laikotarpio žmonių būta ir apie 40 tūkst. metų pr. Kristų.

„Turime artefaktą. Pirmąjį artefaktą visoje zonoje, kur buvo užslinkęs ledynas. Nuo Lietuvos ir Prūsijos iki Latvijos, Estijos, Suomijos – pats ankstyviausias dirbinys“, – kalbėjo prof. A. Girininkas.

Dar įspūdingiau, kad tokį dirbinį galėjo naudoti ir neandertalietis. Pasidaryti jį buvo nesudėtinga – užteko keliose vietose nupjauti šiaurinio elnio rago atsišakojimus. Šiuolaikinių žmonių protėviai tokius dirbinius naudojo iki pat mezolito pradžios, kol mūsų platumose išnyko šiauriniai elniai.

Klaipėdos universiteto bioarcheologas prof. Linas Daugnora per Liungbiu tipo dirbinio tyrimą.

Neandertaliečiai ir mes

Koks buvo neandertaliečių (lot. Homo sapiens neanderthalensis) ir moderniųjų žmonių (Homo sapiens sapiens) santykis, tyrinėtojams sunku pasakyti, nes tiesioginių davinių neturi. Kaip nurodo antropologai, neandertaliečiai šiek tiek skyrėsi nuo mūsų protėvių išvaizda. Buvo stambesni. Galūnės – tiek rankos, tiek kojos – trumpesnės. Taip prisitaikyta gyventi šalto klimato sąlygomis. Neandertaliečiai taip pat turėjo masyvesnę galvą ir smegenų tūris buvo didesnis, nors moderniuosius žmones įprasta laikyti sumanesniais už juos.

Pasak prof. A. Girininko, populiariojoje ir net mokslinėje literatūroje ilgai teigta, kad protinių gebėjimų požiūriu tarp neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių protėvių būta labai žymių skirtumų. Tačiau naujausi tyrimai pažangiausiose pasaulio laboratorijose, pavyzdžiui, Maxo Plancko evoliucinės antropologijos institute Leipcige, Vokietijoje, atskleidė, kad neandertaliečiai sumanumu mažai kuo skyrėsi nuo moderniųjų žmonių. Ilgai diskutuota, ar neandertaliečiai ir modernieji žmonės galėjo susilaukti bendrų palikuonių. Pasirodo, galėjo. Skirtumai nėra tokie dideli. Mūsų genome yra išlikę 0,5 – 1,5 proc. neandertaliečių genų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"