TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Socialinė dimensija: pradėkime nuo savęs

2014 02 25 12:36
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Siekiantieji išsilavinimo dažnai atsitrenkia į įvairius barjerus, užstojančius galimybes. Socialinė dimensija visų pirma siejama su aukštojo mokslo prieinamumu. Europiniuose politiniuose dokumentuose fiksuojama socialinės dimensijos esmė – garantuoti, kad aukštojo mokslo siekiantys asmenys be kliūčių, susijusių su jų ekonomine ar socialine padėtimi ar kitomis priežastimis, galėtų įstoti, studijuoti, laiku užbaigti studijas bei efektyviai pasinaudoti aukštojo mokslo rezultatais.

Aukštojo mokslo prieinamumas suvokiamas kaip visuma sąlygų, lemiančių patekimą studijuoti aukštojo mokslo institucijoje, efektyvias ir kokybiškas studijas bei mokymąsi ir individualiai bei socialiai reikšmingus studijų rezultatus bei efektyvų jų panaudojimą. Anot Vilniaus universiteto Kokybės vadybos centro direktorės Ingos Milišiūnaitės, viena didžiausių kliūčių - nėra alternatyvių kelių patekti į aukštąsias mokyklas. Kai šalies pradinio ir vidurinio ugdymo sistemos yra selektyvios ir nėra atitinkamų kompensavimo ar paramos sistemų, vieną kartą „iškritusiam iš sistemos“ beveik nėra galimybės, nepaisant atviro priėmimo į aukštąjį mokslą, įgyti reikiamą kvalifikaciją, suteikiančią teisę įstoti.

„Kol kas mes nekreipiame užtektinai dėmesio į socialinės dimensijos svarbą, kas tai yra ir kokią įtaką turi kiekvienam iš mūsų. Būtent tokia yra šiuo metu svarbiausia problema,“ – teigė I.Milišiūnaitė, Nacionalinės Bolonijos ekspertų grupės narė. Verta atkreipti dėmesį, jog šios problemos aktualios ne tik Lietuvoje. 2012 metais paskelbtame Bukarešto komunikate deklaruojama, kad Europos Sąjungos (ES) studentijos struktūra (tiek studijuojančiųjų, tiek ir baigusiųjų) turi atspindėti ES gyventojų įvairovę. Taip pat komunikate raginama šalyse narėse didinti bendrąjį aukštojo mokslo prieinamumą (įstojimas, studijos, baigimas) garantuojant socialinių grupių įvairovės atstovavimą. Ypač svarbu mažinti nelygybę ir teikti reikiamą paramą/paslaugas atsižvelgiant į studentų įvairovę bei kurti alternatyvius patekimo į aukštąjį mokslą kelius (įskaitant neformalaus mokymosi rezultatų pripažinimą) bei lanksčią mokymosi aplinką.

Nors mokymasis visą gyvenimą ir prieinamumo didinimas socialinių grupių įvairovės požiūriu yra ryškūs Europos aukštojo mokslo politikos prioritetai, netradicinių studentų dalis bendrajame studijuojančiųjų skaičiuje vis dar neleidžia teigti, kad Bolonijos reforma padarė reikšmingą įtaką jų didėjimui.

„Šiuo atveju svarbu tai, kad socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimas susijęs ne tiek su instituciniu, kiek su bendru socialiniu ekonominiu šalies kontekstu ir nacionalinės politikos ar strategijos dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo bei mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimu“, – dėstė I.Milišiūnaitė.

Kaip vienus svarbiausių būdų, direktorė išskyrė paramą studentams ir dėstytojams. Kai auditorijoje ar grupėje vyrauja įvairaus amžiaus studentai (pavyzdžiui, kartu mokosi ką tik mokyklą baigę ir vyresnio amžiaus studentai), skirtingų tautybių (lietuviai, lenkai, kinai, romai ir pan.) ar studentai su specialiaisiais poreikiais, dėstytojui būtina atitinkama kompetencija, kad galėtų integruoti visus į mokymosi procesą bei garantuoti jo kokybę.

Kaip teigiama Europos universitetų asociacijos 2010 metų atskaitoje, lig šiol parama ir paslaugos studentams nebuvo tarp politinių prioritetų, nors yra esminės svarbos pereinant prie studijų, orientuotų į studentus, sistemos. Aukštosios mokyklos privalo garantuoti, kad studentai gautų paramą, kurios jiems reikia.

Dauguma institucijų gana sparčiai plėtoja akademinių ir socialinių paslaugų bei paramos spektrą, tačiau dažniausiai visa tai daroma nepakankamai atsižvelgiant į nuolat didėjančią ne tik poreikių, bet ir pačių studijuojančiųjų įvairovę.

„Šių paslaugų/paramos teikimu turi rūpintis ne tik institucijos bet ir nacionalinės vyriausybės, nes kokybiškoms paslaugoms garantuoti būtini profesionalūs darbuotojai ir pakankami finansiniai ištekliai. O institucijoms patartina sujungti turimus išteklius ir bendradarbiauti nacionaliniu ir regioniniu lygiu bei su studentų organizacijomis“, – kelią į sėkmę pristatė VU Kokybės centro direktorė.

Vis dėlto socialinių skirtumų barjeras, ar tai būtų Lietuvoje, ar bet kurioje kitoje šalyje, negali sumažėti per akimirką. Tai ilgo ir atkaklaus darbo rezultatas. „Mes ir patys visi esame skirtingi. Taigi prieš imdamiesi spęsti problemas šalies mastu, galėtume ir turėtume integruoti savo skirtumus ir įvairovę tiek asmenybės, tiek institucijos lygiu“, – skambiai savo pranešimą baigė I.Milišiūnaitė.

Tarptautinė konferencija „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“ – pirmoji konferencija Lietuvoje, kuri buvo skirta išimtinai socialinės dimensijos aukštajame moksle problematikai aptarti. Konferencija yra projekto „VU SA institucinis stiprinimas“, remiamo Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, dalis.

Ingos Milišiūnaitės pranešimo įrašas:

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"