Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Socialiniuose tinkluose kaip politiniai ginklai naudojamos klastotės

 
2017 09 20 19:31
pixabay.com nuotrauka

Pagal pastaruoju metu pasirodančias žinias, vis labiau aiškėja, kad socialiniai tinklai tapo kovos dėl politinių pažiūrų. Neseniai „Facebook“ vadovybė pranešė apie tai, kad Rusija galėjo finansuoti rinkiminę kampaniją socialiniame tinkle. Apie 470 suklastotų paskyrų ir puslapių platino politinius pranešimus per JAV prezidento rinkimų kampaniją. Socialiniai tinklai buvo aktyviai naudojami ir per neramumus JAV Šarlotsvilio mieste.

JAV Akranzaso universiteto profesorius Nitinas Agarwalas ir „Atlantic Council“ Vašingtone informacijos saugos specialistas Benas Nimmo VOA korespondentui pasakojo, kaip socialiniuose tinkluose rengiamos kampanijos bei kokią reikšmę jos turi formuojant visuomenės politines pažiūras.

– Kokios pagrindinės informacinių kampanijų strategijos naudojamos socialiniuose tinkluose?

N. Agarwalas: – Proceso esmė – kai reikiamą informaciją platina ne tik realūs žmonės, bet ir automatizuoti botai. Dabar socialiniuose tinkluose būna daug netikrų paskyrų, kadangi vieno žmogaus galimybės ribotos, botai gali publikuoti šimtus pranešimų per minutę. Mes pastebėjome keletą strategijų, viena jų – „Frenemy Bots“ („Botai pseudodraugai“).

Pagal šią strategiją vienu metu jus socialiniuose tinkluose jūsų sekėjais tampa daugybė botų, per kiekvieną iš jų prie jūsų prisijungia ištisas tinklas kitų botų, ir jie jus atakuoja. Tokios naujienų organizacijos, kaip „ProPublica“, NATO spaudos sentras, „DFR Lab“, „Atlantic“ susidūrė su panašiomis atakomis, begalė botų vienu metu tapo sekėjais, pradėjo dalytis jų pranešimais, palikdavo kritiškus ir sarkastiškus komentarus.

Taip pat mes išaiškinome strategiją „Hashtag Latching“ („Grotažymių spąstai“), kai populiarių grotažymių pagalba socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija, ir visi, kurie seka grotažymė, tai mato savo sraute.

Tai labai paprastos schemos, bet anksčiau jos niekada nebuvo tiriamos. Mes taip pat išsiaiškinome daugybę botų tinklų, kuriuose pagrindinės paskyros piramidės idėjos pasigaunamos ir platinamos kartu su šimtais prie jų prisegtų puslapių.

Tai visos armijos, padedančios platinti tam tikras idėjas. Atsirado net interneto paslaugos, tokios, kaip „Hansa“, kai galima pirkti botus. Už 5–10 dolerių per mėnesį galima nusipirkti šimtus botų ir juos naudoti savo tikslams. Jų veikla neapsiriboja „Twitter“ ir „Facebook“, bet apima ir kitas platformas.

Tokiose informacinėse kampanijose būna puiki medijos integracija. Dabar didėja naujų platformų vaidmuo, įsisavinami nauji komunikacijos būdai. Tarkime, yra toks „Discord“, naudojamas bendrauti kompiuterinių žaidimų mėgėjams.

Tačiau per neramumus Šarlotsvilyje „Discord“ buvo vos ne pagrindinė priemonė bendrauti ten dalyvavusioms grupėms, tokioms, kaip Antifa, neonaciai ir taip toliau, tai buvo pagrindinė priemonė organizuoti ir koordinuoti protestus.

Dabar mes dirbame prie kryžminės integruotos platformos, kuri leistų mums tyrinėti visus šiuos procesus bendrame kontekste ir matyti informacinius srautus.

„Trolių fabrikas“ socialiniuose tinkluose

– Kalbant apie Rusijos dalyvavimą per amerikiečių rinkiminę kampaniją finansuojant reklamą, ar pastebėjote kokius nors specialius būdus?

B. Nimmo: – Pagrindinis klausimas, kuris liko be atsakymo, – kaip „Facebook“ nustatė, kad tos paskyros buvo valdomos Sankt Peterburgo „trolių fabriko“. „Facebook“ pareiškė, jog rado 470 paskyrų, tvarkomų realių žmonių, ir kad jie buvo susiję su Interneto tyrimų agentūra, kuri žinoma kaip „trolių fabrikas“.

Mes nežinome, kaip „Facebook“ nustatė šį ryšį. „The New York Times“ atliko tyrimą ir aptiko, kad visos tos paskyros panašios, buvo dalijamasi tik naujienomis. Vienos paskyros naudotojas tvirtino, kad jis yra Ilinojaus, bet nuotraukos buvo naudotojo iš Brazilijos. „The New York Times“ susisiekė su „Facebook“, o šis, tikrindamas autentiškumą, atliko testą.

Buvo siunčiamos užklausos, o pagal atsakymus sprendžiama, ar paskyros suklastotos. Paprastai tai nustatyti būna lengva, tarkime, atliekant paiešką pagal nuotrauką. Dažniausiai žmonės socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi asmeninio gyvenimo istorijomis, jūs matote naujienas apie draugus ir giminaičius, tad labai keista, jei žmonių paskyrose būna tik politinės naujienos. Tokia klasikinė netikrų naudotojų elgsena.

Paprastai reikia vadovautis trimis principais: anonimiškumu, aktyvumu ir stiprinimu. Jei negalite nustatyti žmogaus tapatybės, o paskyroje platinami šimtai pranešimų per dieną, „stumiamos“ tam tikros idėjos ir naujienos, vadinasi, ši paskyra yra botas.

– Ar galima tiksliai nustatyti geografinę paskyros vietą?

N. Agarwalas: – Labai sunku absoliučiu tikslumu nustatyti paskyros geolokaciją. Pagal tyrimus, mažiau, negu 1 proc. žmonių atskleidžia savo geografinę vietą, naudodami serverius ir telefonus. Tačiau yra būdų nustatyti buvimo vietą, atliekant kompiuterinę techninę ekspertizę. Tuo pačiu galima suklastoti savo buvimo vietą, naudojant proksi-serverius. Pavyzdžiui, Kinijoje prieina prie užblokuotų svetainių, nes savo keičia savo kompiuterio geolokaciją. Beje, geografinė žyma gali atskleisti, kad paskyra suklastota, jei nurodoma vieta kur nors vidury vandenyno.

Vien kontrolė problemos neišpręs

– Ką daro socialiniai tinklai, kad išvengtų tokių kampanijų, kurioms naudojami botai ir suklastotos paskyros?

B. Nimmo: – Jie ėmėsi atitinkamų priemonių. Dabar sukurti „Twitter“ ar „Facebook“ paskyrą sunkiau, negu prieš 5–6 metus. Kai „Twitter“ tik atsirado, jums tereikėjo elektroninio pašto. Dabar procedūra sudėtingesnė, nes socialiniuose tinkluose reikia sukurti profilį.

Mes pastebėjome, kad daug botų sukurta 2010 metais. Paskyrų šeimininkai nustojo jomis naudotis, į jas buvo įsilaužta. Tokiu atveju yra lengviau rasti seną paskyrą ir į ją įsilaužti, negu sukurti naują. Ir „Twitter“, ir „Facebook“ reikalauja, kad naudotojai patvirtintų savo paskyras.

N. Agarwalas: – Dabar tyrėjai ginčijasi, ar socialiniuose tinkluose reikia daugiau kontrolės. Tačiau kontrolė problemos neišspręs. Sprendimas gali būti efektyvių algoritmų sukūrimas ir apskaičiavimo analizės naudojimas, padėsiančios patiems naudotojams nustatyti, ar profilis yra botas.

Toks tam tikras metodas, kaip patys žmonės išsiaiškina klastotes. Nors negalime pasakyti, kiek tai bus efektyvu, kai botų ir klastočių skaičius didėja. Socialiniai tinklai ir tyrėjai turi kuo daugiau diskutuoti, kad suprastų, kur judėti ir kaip su tuo kovoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"