TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Šokantis filosofas reikalingas Norvegijai

2011 08 18 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Filosofas Gediminas Karoblis - bene vienintelis pasaulyje, pamėginęs abstrakčią judėjimo filosofiją susieti su asmenine šokėjo patirtimi.

Šokio filosofijos mokslinių darbų labai mažai visame pasaulyje, o tokios srities mokslininkų kaip kaunietis dr. G.Karoblis - turbūt užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Norvegija jau spėjo įvertinti jo kompetenciją. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dar pernai derino akademinį darbą Lietuvoje ir anapus Baltijos jūros, o nuo šio rudens dėstys tik Norvegijos mokslo ir technologijos universitete Trondheime. Vis dėlto su Lietuva neatsisveikina. Čia lieka gausi mokslininko šeima. Su žmona Gitana jis augina šešis vaikus: Justinai - devyniolika, Džiugui - septyniolika, Adelei - penkiolika, Magdelenai - vienuolika, Titui - šešeri, Izabelei - dveji metai. Juos, kaip ir pernai, lankys kas antrą savaitgalį.

Nuo Lietuvos G.Karoblis nenutolo ir mokslinių interesų požiūriu. Per pastaruosius metus filosofas parašė net daugiau straipsnių lietuviškomis temomis. Bent kelis naujausius - dirbdamas su nepaprastai gausia duomenų baze e-paveldas.lt. Tiesa, mažiau rašo lietuviškai, daugiau - angliškai, tačiau straipsniai spausdinami ne vien užsienio žurnaluose, bet ir Lietuvoje.

Iš šokėjo patirties

Trisdešimt devynerių Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Muzikos instituto docentas G.Karoblis prisiminė, kad jau nuo šešerių šoko pramoginius šokius. Nuo dešimties - poroje su žmona Gitana. Vėliau kartu šoko Jūratės ir Česlovo Norvaišų vadovaujamame "Sūkurio" kolektyve.

Netrukus, rugpjūčio 31 dieną, sueis dvidešimt metų, kai Gediminas ir Gitana susituokę. Juodu drauge stojo ir į ką tik VDU įsteigtą Teologijos ir filosofijos fakultetą, po kelerių metų pertvarkytą į Katalikų teologijos fakultetą, todėl įgijo teologijos bakalauro laipsnį. Vėliau VDU Humanitarinių mokslų fakultete G.Karoblis baigė filosofijos magistro ir doktorantūros studijas. Disertacijos tema - "Modernaus pramoginio šokio fenomenologija".

"Jau magistro darbas buvo iš judėjimo filosofijos, - pasakojo mokslininkas. - Tokią labai abstrakčią temą pasirinkau ir daktaro darbui. Nors nebedalyvavome varžybose, dirbome mokytojais, Filosofijos katedros vedėjas Tomas Sodeika žinojo, kad šoku, ir apie vidurį disertacijos patarė pamėginti tyrinėti truputį konkretesnę, siauresnę temą. Juo labiau kad VDU Filosofijos katedroje buvo labai stipri fenomenologijos mokykla."

Fenomenologija, paprasčiau sakant, susijusi su patyrimo filosofija. Konkrečiai žmogaus patirčiai teikiama itin didelė reikšmė, tad G.Karoblio disertacijoje abstrakti judėjimo filosofija buvo susieta su labai konkrečiu šokėjo patyrimu. Tokios srities disertacija, ko gero, vienintelė pasaulyje.

Su Tomu Akviniečiu

Labai mažai yra ir apskritai šokio fenomenologijos darbų. Be to, daugelis jų susiję su teatro, baleto šokiu. Pramoginiai šokiai, galima sakyti, beveik niekada nepatenka į filosofų akiratį, nes laikomi nerimtu užsiėmimu ir abejojama, ar iš viso dera su filosofija. Tokiam požiūriui G.Karoblis priešpriešina, pavyzdžiui, kad ir Tomą Akvinietį. Jis buvo labai plačių pažiūrų. Gynė ir viduramžių cirko artistus, kai karaliai bandė šiuos išvyti iš miestų, išstumti iš visuomenės. Filosofas buvo įsitikinęs, kad jai reikalingi ir cirkininkai, fokusininkai ar juokdariai.

Kaip parodė šokių atlikimo fenomenologinis tyrimas, dabartiniuose pramoginiuose šokiuose galima aptikti įvairių kultūrinių sluoksnių. Populiariai kalbant, yra europietiška ir afroamerikietiška tradicija - iš įvairių Afrikos genčių per vergų prekybą patekusi į Šiaurės ar

Lotynų Ameriką ir tokiais aplinkiniais keliais pasiekusi Europą. Pavyzdžiui, fokstrotas, tango ar rumba, ča ča, samba. Ar galime pasakyti, kad tam tikra judesio kokybė yra afroamerikietiška, o tam tikra - europietiška? Kaip jos susijusios tarpusavyje? G.Karobliui buvo įdomu palyginti ir atskleisti tuos bruožus.

"Net ir žvelgiant į europietišką tradiciją, nes pramoginiai šokiai per tuos penkis šimtus metų nuo Italijos Renesanso laikų buvo nuosekliai prižiūrimi šokių mokytojų, ir į įvairias dabartines šių šokių formas, galima pastebėti dar religinio pasaulėvaizdžio likučių ir jau pasaulietinių bruožų, - kalbėjo filosofas. - Iš tikrųjų ir pačioje Europoje pasilinksminimo šokiai atsirado ne tuščioje vietoje, o per tam tikrą ryšį su sakraliniu šokiu. Kitas dalykas, kad Bažnyčia ar valdžia ne viską leido tuose šokiuose."

Filosofo tyrimų temos - nuo "Judėjimo per prievartą Aristotelio filosofijoje" ar "Veiksmo ir judėjimo Šv. Tomo Akviniečio filosofijoje" iki, tarkime, "Šokio kaip fenomeno kasdienybės kontekste" ar "Dancing with the Star: Global Mobility and Local Mobilization", kai analizuojamas Amerikos televizijos projektas. Panašios laidos, kaip ir lietuviška "Šok su žvaigžde", dabar labai populiarios daugelyje kraštų.

Šia tema G.Karoblis skaitė pranešimą keliose tarptautinėse konferencijose. Pasak filosofo, toks televizinis reiškinys iškelia daug klausimų ir pasako labai daug įdomių dalykų apie visuomenę. Pavyzdžiui, kaip vertinamos mėgėjų pastangos reikštis įvairiose meno srityse, koks yra profesionalo statusas visuomenėje ar kokie bruožai yra svarbesni kaip asmenybės išraiška. Ieškota, kas bendra su kitomis šalimis, kaip apskritai tokie projektai atskleidžia tam tikras šiuolaikinės visuomenės tendencijas.

Mazurkai - ne?!

Pastaraisiais metais G.Karoblis daugiau dėmesio skyrė lietuviškai pramoginių šokių istorijai ir paskelbė bent kelis straipsnius anglų kalba. Mokslininkas tyrinėjo, kaip per šokius atsiskleidžia lietuviška tapatybė, kokios yra šokio sąsajos su kalba, tiksliau - tokiomis stiliaus ypatybėmis kaip, sakykime, malonybinės, mažybinės formos, taip pat bendruomeninius aspektus.

"Muziką lengviau rekonstruoti arba pasiekti istoriškai negu judesius, - teigė tyrinėtojas. - Kinas ar vaizdo įrašai tik neseniai atšventė šimtmetį, todėl apie tą laikotarpį ir tegalime tvirtai kalbėti. Kas buvo anksčiau - spėlionės. Istoriniai įrašai labai trumpi, spragos tokios didelės, kad labai sunku ką nors pasakyti."

Lietuvių etninei kultūrai, jos raidai labai svarbu, G.Karoblio manymu, kaip ji buvo veikiama kaimynų ir madų. Net prieš kelis tūkstančius metų, kaip rodo istoriniai tekstai, vyko prekyba gintaru ir gana intensyvus bendravimas. Vadinasi, keistasi ne tik prekėmis, bet ir išraiškos formomis. Mokslininkas beveik netyrinėjo senųjų istorinių šokių. Jam labiau rūpėjo poriniai, ateinantys iš XIX amžiaus, pavyzdžiui, polka, valsas, mazurka.

Naujausi tyrimai atskleidė labai įdomių poslinkių. Tarkime, mazurka XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje buvo visiškai išstumta kaip nepageidautinas šokis dėl lietuvių ir lenkų santykių. Prestižiniu aukštuomenės šokiu Kaune tapo valsas. Tuo metu nepaprastai madingos pasidarė operetės. Pavyzdžiui, Franzo Leharo "Linksmoji našlė".

"Operetėse valsas buvo svarbiausias motyvas. Aukštuomenė susitapatino su valso kultūra, o polką išstūmė labiau į kaimą. Maždaug nuo XX amžiaus pradžios taip ir būdavo sakoma: lietuviškas šokis, lietuviška polkutė, nors iš tikrųjų ta pati polka Čekijoje ar kitose Europos šalyse buvo aukštuomenės šokis, - pasakojo G.Karoblis. - Valso, polkos, mazurkos istorija labai skirtinga. Lietuvoje šie panašūs šokiai irgi įgijo visiškai skirtingas funkcijas. Pavyzdžiui, Rygoje ir Taline mazurką žmonės šoko tiesiog mieste. Kursai buvo rengiami iki pat Antrojo pasaulinio karo."

Kas panašu ir unikalu

Lietuviška tapatybė tokiuose šokiuose atsiskleidė tam tikru stiliumi, tačiau tik labai bendri bruožai gali būti matomi. Kai įvairūs šokiai prigyja viename ar kitame krašte, jie perima ir tam tikrą išraišką. Taip ir lietuviškumas ryškėja priimant vienokius ar kitokius šokius.

G.Karobliui įdomūs visi vadinamieji pasilinksminimo, pramoginiai ar socialiniai šokiai, kad ir kokie jie būtų, iš kokių laikų - ar labai seni, ar šeštojo-septintojo dešimtmečio svingas, džiazas, rokenrolas ir jau vėlesnė lambada, ar visiškai nauji. Pavyzdžiui, pastaruoju metu Lietuvoje atsiranda argentinietiškojo tango, lindyhopo, salsos bendruomenės. Kai Kaune maždaug prieš dešimtmetį Eduardo Chimenesas subūrė pirmąsias argentinietiškojo tango grupes, G.Karoblis su žmona pas jį nesimokė, tačiau lygia greta pradėjo domėtis šiuo šokiu. Kai E.Chimenesas persikraustė į Vilnių, kauniečių pora sukvietė visus, kuriems rūpėjo tango.

Šokių tyrinėtojas nesiryžta išskirti, kas būdinga lietuviams, kuo esame unikalūs. Priešingai, kuo daugiau sužino, tuo labiau įsitikina, kad visame pasaulyje žmonės yra labai panašūs, nors visada stengiamasi parodyti kokį nors išskirtinumą.

"Iš tikrųjų labai unikaliai per dainų ir šokių šventes išplėtota masinio arba aikštės šokio samprata bendra lietuviams, latviams ir estams, - sakė G.Karoblis. - Analogiško tokio masto fenomeno dabar niekur nėra, todėl UNESCO ir paskelbė nematerialiu paveldu. Tačiau noras išreikšti save per masinius šokius, be abejo, buvo būdingas visoms tautoms XIX amžiaus pabaigoje. Norvegai taip pat kalbėjo apie tokį poreikį surinkti kelių tūkstančių žmonių minias tiesiog į stadioną ar didelę aikštę, kad pajustų vienybę. Įdomiai susiklostė, kad būtent trijose Baltijos valstybėse išliko, galima sakyti, labai stipri tradicija."

Meilė labai įvairi

Intriguoja ir kitos tyrinėjimų temos, pavyzdžiui, filantropija kaip erotika, malonė, filosofija ir atsižadėjimas. Pasak G.Karoblio, socialinėje, filosofinėje ar psichologinėje literatūroje nusistovėjęs bent kelių meilės sąvokų vartojimas, dėl to ir atsirado toks išskirstymas. Tarkime, graikų kalboje yra skirtingi žodžiai erotinei meilei, tėvų ir vaikų meilei kaip rūpinimuisi vieni kitais, meilei tarp draugų (būtent "philos", kaip ir filantropijoje) apibūdinti ir galiausiai krikščioniškoji agapė - dar viena sąvoka, reiškianti meilę.

"Šiuo aspektu ir pažvelgiau į filantropiją. Ar ji visada tokia pat? Kokie motyvai arba kokios struktūros atpažįstamos? Juk yra filantropija kaip tam tikras solidarumas, bet yra ir kaip socialinis darbas, kai stipresnieji rūpinasi silpnaisiais. Yra ir visiškas atsižadėjimas, kai veikiau krikščioniška meilė lemia ir apibūdina tokią filantropiją, - pasakojo tyrinėtojas. - Graikų filosofijoje, pavyzdžiui, Platono raštuose, erotika turi labai plačią prasmę. Juk yra ir Erotas, kuris iš tikrųjų veikia kaip variklis. Jei persikelsime į šiuolaikinį pasaulį, aišku, šiek tiek kitaip, tačiau panašiai plačiai apima, sakykim, Sigmundo Freudo libido samprata. Nesakau, kad pritariu visiems S.Freudo samprotavimams ar tezėms, bet iš tikrųjų jam pavyko įtikinti nemažai žmonių, kad erotika yra daugybės procesų variklis."

Katalikų mokslo akademijos Kauno skyriaus pirmininkas G.Karoblis palaiko glaudžius ryšius su katalikiškomis organizacijomis. Pasak mokslininko, krikščionybė yra nukentėjusi nuo kai kurių filosofijų ir toks supratimas, kad ji neturi nieko bendra su erotika, o kūnas apskritai esąs šėtono buveinė, - neteisingas. Tiesiog klaidingas krikščionybės įvaizdis.

Tinkami sprendimai

"Laimingas studijų laikas, nes filosofams ir teologams buvo keliami dideli reikalavimai, todėl išmokau skaityti lotyniškai ir senovės graikų kalbą. Angliškai dabar moka daugelis, o filosofams buvo reikalinga dar ir vokiečių kalba", - vardijo pašnekovas.

Norvegiškai G.Karoblis išmoko nuo 2005 metų važinėdamas dėstyti į Norvegijos mokslo ir technologijos universitetą, ERASMUS programos VDU partnerį. Mokslininkas buvo pakviestas perskaityti ir atskirą kursą disertacijos pagrindu.

"Norvegai daug plačiau žvelgia į tai, ką mes vadiname liaudies šokiais, - patikslino tyrinėtojas. - Mes iš karto įsivaizduojame kaimą, kokią nors senovinę armoniką, senovinį stilių, o norvegams liaudies šokiai, paprastai tariant, yra tai, ką šoka liaudis. Jei žmonės pradėjo šokti svingą, rokenrolą, salsą ar Argentinos tango, jie ir turi rūpėti šokių tyrinėtojui."

Didžiausias Skandinavijoje šokių tyrimų centras yra sukaupęs milžinišką archyvą ir gausybę filmuotos medžiagos. Pradedant maždaug septintuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu nufilmuota labai daug bendruomenių tiek kaimuose, tiek miestuose, todėl galima susidaryti išsamų vaizdą, kaip ir ką žmonės šoko, koks apskritai buvo repertuaras. Norvegijos mokslo ir technologijos universitetui pasirodė reikalingas Lietuvos įdirbis ir su pramoginiais šokiais susijusio filosofo kompetencija.

"Norvegai mąsto apie ateitį, todėl daug investuoja į mokslą. Ne kartą žavėjausi, kaip jie sugeba priimti tinkamus ir daug lemiančius sprendimus, - kalbėjo mokslininkas. - Jei kas mano, kad viskas priklauso nuo naftos, iš tikrųjų nieko panašaus nėra. Lygiai tokiomis pat sąlygomis ir dalis arabų pasaulio gyvena ar, sakykim, Rusija, bet akivaizdu, kad tos gamtos dovanos padariniai visiškai kiti."

Kai Norvegiją sukrėtė Oslo tragedija, G.Karoblis buvo Lietuvoje, tačiau su siaubu prisiminė per žinias matytus vaizdus. Pasak filosofo, ši tragedija norvegams reiškia labai daug. Visas jų pasaulis jau dalijamas iki ir po Oslo įvykių.

"Pastebėjau, kokie norvegai vieningi, tad didžiulė tragedija, ištikusi visą tautą, gali taip pat būti atskaitos taškas ir gal net pavyzdys kitoms Europos valstybėms, ką daryti tomis multikultūriškumo sąlygomis, - sakė Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto docentas. - Nemanau, kad padaugės kurios nors formos neapykantos. Tikiu, jog bus priimti teisingi sprendimai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"