TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

SOS kaimų vaikai mokyklai ruošiasi kitaip

2016 08 31 15:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Artėjant mokslo metams SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija suka galvas ne dėl tėveliams įprastų rūpesčių – mokyklinių prekių supirkimo ar puošnių drabužių paieškų rugsėjo 1-osios šventei, bet rūpinasi tinkamai paruošti SOS vaikų kaime gyvenančius, tėvų globos netekusius vaikus ir našlaičius mokyklai – jiems tai didelis iššūkis.

Pasak SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorės Liudovikos Pakalkaitės, dažnai į jų organizaciją patenka vaikai, kurie buvo labai apleisti savo biologinėse šeimose. Dažnas iš jų bijo garsiai kalbėti, bendrauti ar atvirkščiai – negali nusėdėti vienoje vietoje ir sutelkti dėmesio bent 15 minučių. O tai tampa dideliu iššūkiu norint, kad vaikas kuo geriau integruotųsi mokykloje ar apskritai gebėtų mokytis.

„Mokykla tikrai yra sudėtingas etapas mūsų SOS vaikų kaimo gyventojams. Dažnai vaikams, kurie patenka pas mus labai apleisti, neįmanoma eiti į paprastą mokyklą ir būti vienu iš trisdešimties mokinių klasėje. Kai kurie vaikai sunkiai kalba, kitiems labai sunku orientuotis dienotvarkėje, suvokti laiko tėkmę, kiti visiškai nesugeba sukoncentruoti dėmesio. Todėl daugeliui iš jų reikia individualaus mokytojo dėmesio ar net individualios mokymosi programos“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo SOS vaikų kaimų draugijos direktorė L. Pakalkaitė.

Anot jos, būsimus pirmokus, kurie SOS vaikų kaime apgyvendinami likus pusmečiui iki mokslo metų pradžios ar net vėliau, vargiai galima leisti į paprastas mokyklas. Todėl organizacija kasmet intensyviai ieško rėmėjų, kurių pagalba padeda pirmokus išleisti į privačias mokyklas.

„Jau pernai teko leisti kelis pirmokus į privačias mokyklas, neturėjome kito pasirinkimo, nes vaikų būklė buvo tikrai labai sudėtinga. Privačiose mokyklose jie gauna daug pastovios, įvairiapusės pagalbos, nes ten su jais papildomai dirba specialieji pedagogai, asistentai, be to, vaikas mokosi klasėje, kurioje yra tik 9 vaikai, tad jam suteikiama labai daug dėmesio“, – sakė L. Pakalkaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad ne tik būsimiems pirmokams reikia ieškoti kitokių mokymosi sąlygų, nei teikiamos valstybinėje mokykloje, bet ir kai kuriems SOS vaikų kaimo paaugliams. Šiems dažniausiai samdomi papildomi korepetitoriai ar privatūs mokytojai, kurie pamokas paaugliams veda pačiame SOS vaikų kaime. Didelę pagalbą individualiai mokant vaikus, ruošiant namų darbus teikia savanoriai.

„Didžioji dalis mūsų SOS kaimo vaikų, kurie jau yra nebe pirmokai, taip pat turi specialius pedagogus, daugeliui reikia logopedų pagalbos, nes dėl sunkių vaikystės traumų kai kuriems vaikams dar būna ne pilnai išsivysčiusi kalba. Taip pat turime 30 savanorių, kurie kasdien padeda vaikams ruošti pamokas. Kiekvienas savanoris specializuojasi tam tikroje mokslo srityje ir dirba su vaikais individualiai pas mus kaime po pamokų“, – sakė L. Pakalkaitė.

Specialistų pagalbos reikia visiems

SOS vaikų kaimų draugijos direktorės teigimu, yra daug šeimų, kurių vaikams sunku prisitaikyti mokykloje. Bet SOS vaikų kaimui tai didesnis iššūkis, nes anot L. Pakalkaitės, šioje organizacijoje „tokių vaikų koncentracija yra didesnė, kadangi apie 90 proc. čia gyvenančiųjų reikia nuolatinės papildomos specialistų pagalbos, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje ir eitu į ją nejausdami jokios įtampos ar baimės.“

SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorė Liudovika Pakalkaitė/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

L. Pakalkaitė taip pat priduria, kad tam reikia ne tik intensyvaus specialistų įdirbio, vaiko pastangų bet ir mokytojų, bendraklasių supratimo bei palaikymo. „Kartais prireikia papildomai padirbėti, pasikalbėti ir su jais. Todėl mūsų psichologai, kurie dirba individualiai su kiekviena SOS kaimų šeima, eina į mokyklas ir stebi kaip joje mūsų vaikas elgiasi, kaip elgiasi mokytoja, klasiokai, pasiūlo mokytojai rekomendacijas. Dažnai organizuojame ir bendrus susitikimus su mokyklos atstovais, psichologe ir SOS kaimų šeima, kurioje gyvena vaikas, kalbamės ir bandome ieškoti geriausio varianto, kad vaikui būtų gerai mokykloje ir, kad mokykla jį priimtų“, – sakė L. Pakalkaitė.

Ji taip pat pridūrė, kad kai kuriems vaikams sunku pritapti mokykloje ar joje tiesiog išbūti, nes vaikai dažnai turi ne tik raidos sutrikimų, bet jau nuo pat vaikystės nepasitiki savimi, nesupranta savęs, gyvenimo, jų supančios aplinkos.

„Labai norime kitų metų pavasarį pasikviesti mokytoją, kuri dirbtų ir visą pavasarį bei vasarą ruoštų ikimokyklinio amžiaus vaikus mokyklai. Nes matome, kad mūsų vaikams reikia labai labai daug dalykų pasivyti, išmokti, kurių kiti vaikai jau išmoksta nuo mažumės. Labiausiai – tai pasitikėti savimi, nebijoti būti tarp kitų vaikų klasėje, kad jie kuo lengviau galėtų adaptuotis naujoje mokyklos aplinkoje. Matom, kad tokios papildomos programos pas mus gyvenantiems ikimokyklinukams tikrai labai reikia“, – teigė L. Pakalkaitė.

Kūrė svajonių mokyklą

L. Pakalkaitė teigia, kad nors SOS kaimų vaikai, kitaip nei kiti jų bendraamžiai, dažnai dėl vaikystės traumų nėra tinkamai pasiruošę ir pakankamai išsivystę mokytis mokykloje bei integruotis į visuomenę, tačiau jiems, kaip ir visiems vaikams, būdingas bruožas – tai mokyklą mylėti, tai jos nemėgti.

„Tikrai nemanau, kad mūsų vaikai kaip nors skirtingai galvoja apie mokyklą nei tie vaikai, kurie gyvena gerose biologinėse šeimose. Vieni vaikai labai „užsidegę“ eina į mokyklą ir jau vasaros pradžioje jos pasiilgsta, kiti mokslo metų nelaukia ir sako, kad mokyklos nemėgsta. Visiems vaikams juk būdinga nuolat keisti savo nuomonę, norus, vis ką nors naujo išbandyti. Mums svarbiausia užglaistyti visas spragas, kurios atsirado dėl vaiko gyvenimo sąlygų iki jam atsiduriant SOS vaikų kaime ir padėti jam pamilti, pamėgti ne tik mokyklą, mokymosi procesą, bet save patį ir savo gyvenimą“, – kalbėjo L. Pakalkaitė.

Todėl SOS vaikų kaime mokslo metų pradžios sutiktuvės kasmet būna labai smagios ir kuo pozityviau nuteikiančios būsimiems mokslo metams, primenančios, kad mokykloje gali būti smagu.

Tad antradienį SOS vaikų kaime buvo surengta saldi šventė – vaikai statė savo svajonių mokyklą iš 300 keksiukų ir gausybės dekoracijų. Su jais savo linksmomis mokyklos laikų istorijomis dalinosi žinomi žmonės, išskirtine muzikine programa vaikus džiugino teatro vaikams trupė „Teatriukas“.

Smagiausia vaikams, žinoma, buvo svajonių mokyklos „statybos“. Kartu su menininke Jolita Vaitkute vaikai pasinėrė į savo fantazijų pasaulį – kiekvienas galėjo dekoruoti keksiuką, kaip tik išmano ir nori, o vėliau dėlioti juos šalia kito ir „statyti“ mokyklą.

Saldžios mokyklos idėjos autorė menininkė J. Vaitkutė pasakojo, kad mokslo metų pradžia jai visada asocijuojasi su ateitimi bei geromis emocijomis. „Norėjau, kad svajonių mokykla būtų ryški ir spinduliuotų gerą nuotaiką, todėl pasirinkau medžiagą, kuri sukelia tik pozityvias emocijas – saldumynus. Keksiukai tapo mokyklos sienomis, stogu ir langais, kuriuos kiekvienas vaikas galėjo papuošti saldžiomis dekoracijomis. Šį kartą tai buvo mano ir vaikų bendras darbas – margas, minkštas ir skanus“, – pasakojo kūriniais iš maisto garsėjanti menininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"