TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai džiaugiasi naujais vadovėliais

REKLAMA  •  2014 12 12 12:15

Mokinių tėvai dažnai skundžiasi didelėmis vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių kainomis, tačiau yra tėvų ir pedagogų, kurie tik džiaugtųsi, turėdami galimybę jų įsigyti. Vos prieš kelerius metus specialiųjų ugdymosi poreikių (sutrikusios klausos, regos, intelekto) turintiems vaikams reikiamų mokymo priemonių beveik nebuvo. Bet situacija keičiasi – Lietuvos švietimo institucijų iniciatyva ir pasitelkus Europos Sąjungos paramą į mokyklas atkeliavo ne tik pritaikyti šiems vaikams vadovėliai, bet ir specialiosios mokymosi priemonės.

Kiekvienam vaikui pagal gebėjimus

„Specialiosios mokymo priemonės vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra itin reikalingos. Iki šiol jų buvo išties nedaug, o pedagogai dažnai kiekvienam vaikui jas turėjo kurti ir pritaikyti patys. 2005 metais švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtintas Aprūpinimo mokymosi priemonėmis modelis, kuris atvėrė kelią šioms priemonėms atsirasti mokyklose. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (SPPC) rūpinosi, kokio turinio vadovėlių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams reikia ir kaip specialiosios mokymo priemonės turi juos pasiekti", – baigiamojoje projekto „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas, II etapas“ konferencijoje sakė SPPC direktorė Irma Čižienė.

Pasak jos, iš viso projekto metu parengtos net 27 specialiosios mokymo priemonės įvairių specialiųjų udgymosi poreikių turintiems vaikams. Tarp jų ir multifunkcinės mokymo priemonės, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, specialios kortelės ir kt. Nuo projekto pradžios siekta, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas būtų kokybiškas, didėtų priemonių pasiūla pedagogams. Kiekvienas vaikas turi teisę gauti išsilavinimą pagal savo gebėjimus ir galias. Būtent naujos mokymo priemonės ir suteikia mokytojui galimybę kiek įmanoma labiau individualizuoti ugdymo procesą ir pritaikyti jį konkrečiam vaikui.

Svarbiausia – bendravimas

Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcis centras yra ta vieta, kur naujovės yra taikomos praktiškai. Šioje mokykloje vaikai mokomi ne tik bendrosiose klasėse kaip tradicinėje mokykloje, bet ir ugdomi individualiai, taikant įvairią terapiją.

Centro veiklos priešakyje – direktorė Augienė Viliūnienė ir jos pavaduotoja ugdymui Valerija Liaudanskienė. Pasak jų, naujovės padarė esminių pokyčių mokykloje – gerokai suaktyvėjo mokymas, jis tapo įdomesnis ir patrauklesnis patiems mokiniams.

,,Mokykloje ugdomi sudėtingi mokinukai, kiekvienas vaikas turi skirtingus gebėjimus, o naudojant naujas, šiuolaikiškas mokymo priemones individualizuoti mokymo turinį tapo daug paprasčiau ir lengviau. Įsigyta kompiuterinė programinė įranga „Board Maker“, kuria, pasitelkus tam tikrus simbolius, mokytojai sukuria komunikacines lenteles, leidžiančias bendrauti su vaikais. Pavyzdžiui, vaikas, naudodamasis simboliais, gali pasakyti „aš noriu valgyti“, „man skauda galvą“ ir t. t. Vaikas gali pats formuoti sakinius, išreikšti savo pageidavimus, o tai stiprina jo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Anksčiau mokytojas, neturėdamas reikiamo simbolio, jį piešdavo pats, o ši programa darbą pagreitina daugiau nei dešimteriopai.

Nors mokykloje kiekvienas mokinys jau turi individualią mokymo programą, dažnai konkrečiam vaikui vis dar reikia papildomai pritaikyti jau, atrodo, ir taip puikiai sukurtas priemones. Žmogus turi teisę išreikšti savo norus, bendrauti, tačiau tam turi būti sudarytos visos galimybės. Šiems vaikams galėjimas suvokti mus supančią aplinką yra didelė dovana“, – teigė centro vadovės.

Vilniaus „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro vadovės viliasi, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikyti vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai yra labai naudingi, nes jie yra populiarūs ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp tėvelių.

Lietuva neatsilieka

Konferencijoje svečiavosi ir savo patirtimi dalijosi FANA pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė, logopedė iš Norvegijos Turid Anita Granheim. Anot šios specialistės, Lietuva pasiekė labai daug per labai trumpą laiką ir juda ta pačia linkme, kaip ir Norvegija. Skirtumas tik tas, kad norvegai specialiąsias mokymo priemones kuria daug metų, o lietuviai jas įdiegė per labai trumpą laiką. Ji pabrėžė, kad Norvegijoje yra labai mažai specialiųjų mokyklų ir dauguma vaikų mokosi drauge su savo bendraamžiais bendrojo ugdymo mokyklose.

„Specialiųjų poreikių turinčius vaikus mes stengiamės integruoti į įprastus darželius ir mokyklas. Kiekvienas vaikas turi teisę lankyti įprastą mokyklą, toks mūsų tikslas ir tokia yra mūsų ateities mokyklos vizija. Žinoma, šiems vaikams reikia specialių mokymo programų, pedagogai turi žinoti, kaip mokyti, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų ar intelekto sutrikimų turinčius vaikus. Taigi, mokykloje turi būti ir specialiųjų mokymo priemonių ir specialistų, kurie gebėtų pastebėti kiekvieno vaiko poreikius.

Tyrimai rodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai įprastose klasėse geriau vystosi, socializuojasi, o kas svarbiausia – susiranda draugų. Svarbiausias uždavinys nėra, pavyzdžiui, vaiką, turintį Dauno sindromą, išmokyti rašyti ir skaityti. Daug svarbiau, kad vaikai išmoktų važiuoti autobusu, pasigaminti valgį – visus kasdieniame gyvenime reikalingus dalykus. Pagrindinis tikslas – išmokyti dirbti paprastus darbus: padėti autobuso vairuotojui, talkinti kiemsargiui ir pan. Išties, yra tiek daug dalykų, kuriuos jie gali daryti, tiesiog jiems reikia padėti“, – teigė T. A. Granheim.

Ir tai dar ne viskas. Pasak specialistės, kiti mokiniai taip pat daug išmoksta – ir svarbiausios pamokos, jog mes ne visi esame vienodi: „Štai mano anūko klasėje yra Dauno sindromu sergantis vaikas, ir žavu yra tai, kad anūkas tai priima labai natūraliai. Jis sako: „Taip, jis truputį kitoks, nes turi Dauno sindromą.“ Mano amžiaus žmonės dažnai tiesiog nežino, kaip reaguoti sutikus tokį žmogų, ką jam sakyti.“

Specialiosios mokymo priemonės specialiųjų poreikių turintiems vaikams parengtos ir išleistos įgyvendinant projektą „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas, II etapas“. Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Sąjungos Socialinio fondo lėšomis.

Užs.V-2609

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"