TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Spjūvis teisingumu tikėjusioms mokykloms

2015 07 06 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Mokyklų pertvarkos pabaigos nukėlimą Seimo opozicijos atstovai vadina populistiniu, nelogišku ir įtampą keliančiu politiniu sprendimu.

Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną parlamentarai skubiai pataisė Švietimo įstatymą ir mokyklų pertvarkos pabaigą atidėjo dar porai metų. Pataisos iniciatorius - valdančiosios Darbo partijos frakcijos narys Darius Ulickas. Seimo opozicijos atstovai apgailestauja, kad pertvarkos traukinį sustabdyti galėjo kelios politinį užnugarį radusios mokyklos. Beveik visos - tautinių mažumų.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nario konservatoriaus Valentino Stundžio teigimu, toks sprendimas diskredituoja daugiau kaip dešimtmetį vykusią mokyklų tinklo optimizavimo programą. Pasak jo, visos savivaldybės puikiai žinojo, kad nuo šių metų rugsėjo 1-osios vidurinių mokyklų nebeliks, tam ruošėsi ir pasiruošė. “Todėl teisiškai tai nelogiškas sprendimas, jis turės galioti atgal. Neabejoju, kad kils neramumų”, - "Lietuvos žinioms" sakė V. Stundys. Jis spėjo, kad tokį “gudrų sprendimą svetimomis rankomis” pavyko pasiekti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA). “Nors įstatymo pataisą teikė “darbietis”, akivaizdu, kad buvo išankstinis susitarimas. Pasirodo, dauguma išliko tokia kaip anksčiau - LLRA yra jos dalis”, - pastebėjo V. Stundys.

Konservatoriui antrina liberalas ŠMKK narys Gintaras Steponavičius. Pasak jo, kai valstybė nustato mokyklų tinklo pertvarkos žaidimo taisykles, savivaldybės, mokyklos ir jų bendruomenės iš anksto planuoja pokyčius. “Procesas prasidėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį, kelis kartus buvo atidėliotas”, - sakė G. Steponavičius. Jo teigimu, 1200 švietimo įstaigų spėjo pasirengti laiku, įstrigo tik 6 mokyklos. Seimo nario nuomone, pastarosios specialiai vilkino procesą. “Seimas priėmė visiškai populistinį sprendimą. Tam tikra prasme tai spjūvis visoms kitoms mokykloms, pripažįstančioms, kad Lietuvoje galioja įstatymai ir jų reikia laikytis. Dažnai tie sprendimai buvo skausmingi, nemalonūs, reikalavo daug diskusijų. Ir staiga paaiškėjo, kad yra gudresnių. Šiame kontekste neteisingumo jausmas visoje švietimo bendruomenėje tik stiprės”, - sakė G. Steponavičius. Jis apgailestavo, kad politikai mato tik atskirus pavyzdžius, o visumos - neaprėpia.

Pasak ŠMKK dirbančio LLRA frakcijos atstovo Jaroslavo Narkevičiaus, pataisa suteikė savivaldybėms teisę pratęsti mokyklų akreditacijos terminą. “Bet ar jos spręs pagal bendruomenės lūkesčius, kitas dalykas”, - "Lietuvos žinioms" sakė Seimo narys. Jis priminė, kad prieš kelerius metus analogišką pataisą teikė LLRA. Motyvuota, kad poreikio nukelti terminą, kai pertvarka vyksta sėkmingai, nėra reikalo. Tačiau gyvenimas parodė, kad kliūčių yra nemažai. “Problemos neišspręstos”, - pastebėjo J. Narkevičius.

Pagal Seimo patikslintą įstatymo nuostatą, vidurinių mokyklų turėti nelikti 2017 metų rugsėjį. Pagal ankstesnę redakciją vidurinių turėjo nebelikti jau nuo šių metų rugsėjo - veiktų pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"