TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Sportiniu ėjimu - į kosminę inžineriją

2007 10 02 0:00
R.Vaičaitis katedros laboratorijoje.
Asmeninio albumo nuotrauka

Kolumbijos universiteto profesorių Rimą Vaičaitį giminystės šaknys sieja su lietuvių poetu Pranu Vaičaičiu, o jis pasirinko aviacinės ir kosminės inžinerijos mokslus.

Aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistui R.Vaičaičiui šiemet paskirta Lietuvos mokslo premija. Jai Kolumbijos universiteto profesorių už laimėjimus JAV ir pagalbą Lietuvos mokslui rekomendavo Amerikos lietuvių bendruomenė. Mokslininkas patikino, kad atvyks į premijos įteikimo iškilmes Lietuvoje, o pačią premiją skirs gimtosios šalies aukštajam mokslui. Savo nuožiūra įsteigs kelias pagalbines stipendijas doktorantūros studentams, taip pat padės įsigyti mechanikos mokslams reikalingos kompiuterinės ar laboratorinės įrangos.

Geriausias patarimas

Aeronautika, pasak prof. R.Vaičaičio, nedaug skiriasi nuo mechanikos bei kai kurių kitų inžinerijos mokslų, ir projektus, susijusius su erdvėlaiviais, kosmosu, įgyvendina daugelio sričių mokslininkai ir inžinieriai. Aeronautikos ir astronautikos inžinerija gal mažiau nei kitos inžinerijos sritys žinoma Lietuvoje, nes šalis per maža, kad galėtų įgyvendinti milijardinius projektus. Anksčiau Lietuvos mokslininkai ir inžinieriai gana aktyviai dalyvavo įgyvendinant įvairius buvusios Sovietų Sąjungos aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo projektus.

"Pasirinkau šią specialybę visai netikėtai, - prisipažino LŽ pašnekovas. - Iš pradžių planavau tapti lakūnu ir jau buvau priimtas į vieną aviacijos mokyklą. Mano draugas dr. Mindaugas Vygantas, žymus akių specialistas Čikagoje, patarė pasikalbėti su jo broliu Vytautu, kuris tada užėmė įtakingą poziciją "American" avialinijose kaip psichologijos specialistas. Nuo jo priklausydavo pilotų priėmimas į šias avialinijas. V.Vygantas man pasakė, kad baigus aviacijos mokyklą beveik neįmanoma tapti Amerikos avialinijų keleivinių lėktuvų pilotu. Daugelis pilotų samdomi iš Amerikos karinio oro laivyno. Karinę tarnybą baigę pilotai turi daugiau patyrimo ir su jais neįmanoma konkuruoti."

Dr. V.Vyganto patarimą R.Vaičaitis laiko vienu geriausių savo gyvenime. Tada jis su keliais draugais ėmė svarstyti, kokias studijas pasirinkti universitete. Nutarė, kad aeronautika būtų įdomiausia, ir įstojo į Ilinojaus universitetą.

"Amerikos universitetuose studijų sąlygos labai geros: puikios bibliotekos, galingos laboratorijos, gana aukšta dėstytojų ir profesorių kvalifikacija ir visi stengiasi kuo daugiau tau padėti, patarti. Kalbu apie aukšto lygio, prestižinius universitetus, - pabrėžė pašnekovas. - Jiems priklauso ir Ilinojaus universitetas, turintis per 40 tūkst. studentų."

N.Chruščiovo laikų emigrantas

R.Vaičaičio tėvas karui baigiantis pasitraukė iš Lietuvos ir tikėjosi grįžti į Šakius, kai frontas praeis. Jaunas našlys vaikus paliko pas tetas, o pats su kitais pabėgėliais atsidūrė Vokietijoje. Vėliau emigravo į Ameriką. Tapo Amerikos piliečiu, vedė ir įsikūrė Čikagoje, o apie 1958 metus pradėjo tvarkyti dokumentus, kad galėtų į Ameriką atsivežti ir vaikus.

Pašnekovas pasakojo, kad Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpiu JAV ir Sovietų Sąjunga sudarė sutartį, leidžiančią išskirtoms šeimoms susieiti: vaikams išvažiuoti į užsienį pas tėvus ar tėvams grįžti atgal. Po ilgo dokumentų tvarkymo proceso 1960 metais R.Vaičaitis su seserimi Virginija buvo išleisti į Ameriką.

"Kai atvažiavau į Čikagą, nemokėjau nė žodžio angliškai, - prisiminė pašnekovas. - Pradėjau mokytis privačiai. Vėliau per dvejus metus baigiau gimnaziją ir metus lankiau miesto kolegiją, kad patobulinčiau anglų kalbos, istorijos, socialinių mokslų ir kitas žinias prieš stodamas į universitetą. Gana aktyviai sportavau ir apie trisdešimt kartų laimėjau pirmąją vietą įvairiose sportinio ėjimo varžybose."

Sutrukdė pilietybė

Kai 1963-1964 metais vyko sportininkų atranka dalyvauti Tokijo olimpiadoje, R.Vaičaitį būtų pakvietę atstovauti JAV 20 kilometrų sportinio ėjimo distancijoje. Buvo antras geriausias šios distancijos ėjikas, o dalyvauti olimpiadoje kviečiami keturi geriausi kiekvienos šakos sportininkai. Lietuvis dalyvauti olimpiadoje negalėjo, nes dar nebuvo Amerikos pilietis.

R.Vaičaitis pilietybę gavo 1965 metais, tačiau pradėjęs studijuoti aeronautikos ir astronautikos inžineriją, paliko sportą. 1963 metais įstojęs į Ilinojaus universitetą gana rimtai kibo į mokslą. 1967 metais įgijo bakalauro, 1968 metais - magistro, o 1970 metais - jau daktaro laipsnį.

"Šešias septynias dienas per savaitę po 10-12 valandų skyriau mokslui. Ypač reikėjo pasispausti per doktorantūros studijas", - prisipažino pašnekovas.

1965 metais R.Vaičaitis vedė išeivijos lietuvę Auksę Paplėnaitę, o 1970 metais jiems gimė pirmoji dukra Rima. Vėliau susilaukė ir antros - Kristos.

NASA patirtis ir aukštos pareigos

Baigęs doktorantūros studijas R.Vaičaitis pradėjo ieškoti darbo. Gavo nemažai pasiūlymų iš įvairių inžinerijos bendrovių. Pasirinko Kolumbijos universitetą, nes traukė akademinis gyvenimas ir daktaro disertacijos vadovas, labai žymus mokslininkas, patarė, kad jam labiausiai tiktų dėstyti universitete. Po dešimties sėkmingo darbo metų R.Vaičaičiui buvo suteiktas profesoriaus laipsnis. Vėliau Kolumbijos universitetas jam suteikė ir garbės profesoriaus vardą. Studentai irgi įvertino profesoriaus darbą - išrinko jį vienu geriausių pedagogų.

Universitete R.Vaičaitis visą laiką įtemptai dirbo ir mokslinį darbą, susijusį su aeronautika, mechanika, struktūrine akustika. Dvejus metus mokslininkas stažavo NASA - Nacionalinėje aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyboje. Ten daugiausia tyrė virpesio, triukšmo ir kitas problemas erdvėlaiviuose, lėktuvuose ir kosmoso stotyje.

R.Vaičaitis šešerius metus ėjo Kolumbijos universiteto Statybos ir mechanikos inžinerijos katedros vedėjo pareigas. Jis yra įvairių Amerikos mokslo ir inžinerijos įmonių, institutų, mokslo centrų konsultantas, Gugenheimo lėktuvų struktūros instituto direktorius.

Neprarandant laiko ir žmonių

1977 metais R.Vaičaitis Lietuvos mokslų akademijos ir Vilniaus universiteto kvietimu lankėsi gimtojoje šalyje ir skaitė paskaitas Kauno technologijos universitete ir tuometiniame Vilniaus inžinerinės statybos institute. Jau tada užsimezgė glaudesni ryšiai su Kauno technologijos universitetu, nes nemažai mokslininkų dirbo panašiose kaip R.Vaičaitis mokslo srityse. Pašnekovas minėjo prof. Kazimierą Ragulskį, buvusius KTU prorektorius prof. Juozą Gecevičių, prof. Vytautą Ostasevičių, dr. Petrą Baršauską, buvusius rektorius prof. Kęstutį Kriščiūną ir prof. Ramutį Bansevičių. Anksčiau jam teko bendrauti ir buvusiu LMA viceprezidentu prof. Algirdu Žukausku, vadovavusiu dabartiniam Lietuvos energetikos institutui.

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, R.Vaičaitis pradėjo lankytis KTU beveik kasmet: skaitė paskaitas, vedė seminarus, dalyvavo pasitarimuose su universiteto kolegomis. Taip pat siuntė čia technikos mokslo vadovėlių, žurnalų, kitos mokslinės medžiagos.

Mokslininkas gana artimai bendrauja ir su Lietuvos žemės ūkio universitetu, Inžinerijos fakultetu ir Mechanikos katedra. Ne tik bendradarbiauja su pedagogais ir mokslininkais, skaito paskaitas, siunčia techninės medžiagos bei vadovėlių, bet, matydamas nelengvą studentų finansinę padėtį, nutarė įsteigti pagalbines stipendijas. "Lietuvos mokslui nepaprastai reikia aukšto lygio doktorantūros studentų, - įsitikinęs R.Vaičaitis. - Nuo jų kvalifikacijos priklausys Lietuvos mokslo ateitis, jo lygis bei universitetų prestižas ir konkurencingumas Europos Sąjungoje. Mano šaknys Lietuvoje, todėl man labai svarbu jos ateitis, mokslo ir universitetų klestėjimas, ekonominės gerovės kilimas. Žemės išteklių neturtinga šalis galės klestėti, kelti ekonominę gerovę ir konkuruoti su kitomis valstybėmis, jei parengs aukšto lygio įvairių specialistų."

Dabartinė Lietuvos mokslo padėtis gana kritiška, pašnekovo manymu, dėl nepakankamo finansavimo ir administravimo efektyvumo. Trūksta lėšų mokslinei medžiagai bibliotekose, modernioms laboratorijoms, dėstytojams, docentams ir profesoriams dalyvauti tarptautinėse konferencijose, magistrantų ir doktorantų stipendijoms. Dėstytojų, docentų ir profesorių atlyginimai per maži ir jie, kad galėtų normaliai gyventi, turi ieškoti kitų pajamų, dažnai ne universitete. Prarandamas laikas, kurį mokslininkas galėtų skirti universitetui ir studentams.

Kita problema - jaunų dėstytojų ir mokslininkų ateitis. Gabiausi dažnai palieka Lietuvą, nes užsienyje yra gerai vertinami ir jiems gerai mokama.

"Dauguma Lietuvos universitetų dėstytojų yra vyresnio amžiaus - jie įsikibę laikosi savo pozicijos, nes kur nors kitur jau būtų sunku rasti darbą, - sakė pašnekovas. - Visi universiteto pedagogai nepaprastai apkrauti ir jiems mažai lieka laiko moksliniam darbui. Palyginti su aukšto lygio Amerikos universitetais, Lietuvos universitetų pedagogai turi gal tris keturis kartus daugiau akademinių valandų per savaitę. Amerikos universitetuose nepaprastai daug dėmesio skiriama jauniems pedagogams. Jie sulaukia finansinės paramos, turi mažai paskaitų, jiems sudarytos palankios sąlygos dirbti mokslinį darbą."

Apskritai Lietuvos aukštosios mokyklos, pašnekovo manymu, yra dar gana neblogo lygio, tik jose per daug biurokratijos ir daugelis mokslo sričių gerokai per siauros. Dar neatsikratyta sovietmečio įtakos ir vis dar rengiami gana siauro mokslinio profilio specialistai. Jiems kur kas sunkiau persikvalifikuoti sparčiai keičiantis technologijos kryptims.

"Dažnai girdime apie įvairius pasiūlymus ir naujas Lietuvos aukštojo mokslo kryptis, bet tikrieji rezultatai dar neaiškūs. Vienas svarbiausių reikalavimų būtų stipriai sumažinti visokius biurokratinius formalumus ir begalines smulkmeniškas ataskaitas. Pavyzdžiui, bakalauro studijų diplominiai darbai, mano nuomone, visai nereikalingi, tik atima daug studentų ir dėstytojų laiko. Daugelyje gero lygio užsienio universitetų bakalauro diplominių darbų visai nereikalaujama. Taip pat reikėtų dar nemažai magistrantūros ir daktorantūros studijų pokyčių, kad jos priartėtų prie užsienio universitetų modelio."

Lietuviška šeima

Mokslininko žmona Auksė Ilinojaus universitete studijavo anglų kalbą. Vėliau kurį laiką dirbo spaustuvės redakcijoje, universiteto bibliotekoje, mokytojavo pradinėje mokykloje. Kai gimė dukros, augino ir auklėjo jas, o dabar padeda auginti vaikaičius.

Auksės tėvas Jonas Paplėnas buvo žymus Čikagos lietuvių bendruomenės veikėjas. Nepriklausomos Lietuvos laikais jis Leipcigo universitete, Vokietijoje, įgijo ekonomikos daktaro laipsnį. Mama Bronė Didžiulytė Vytauto Didžiojo universitete studijavo anglų kalbą. Buvo Lietuvos tinklinio ir krepšinio komandos kapitonė. Dalyvavo Europos pirmenybėse Italijoje ir kelerius metus žaidė Lietuvos komandoje tarptautinėse varžybose. Dabar gyvena St.Petersburge, Floridoje.

Abi mokslininko dukros kalba lietuviškai. Abi baigė Niujorko Maironio lituanistinę mokyklą bei universiteto magistro ir papildomas metų pedagogikos studijas universitete. Dabar abi dirba mokytojomis: Rima Niujorke dėsto anglų kalbą ir humanitarinius dalykus V-VII klasių moksleiviams, Krista moko pradinės mokyklos vaikus Floridoje.

Rima prieš kelerius metus pagal mainų programą į Lietuvą buvo atvežusi daugiau kaip 20 moksleivių. Vėliau apie 20 moksleivių iš Lietuvos aplankė jos mokyklą. Pedagogė koordinavo ir visą moksleivių mainų programą.

Rimos vyras - taip pat lietuvių kilmės amerikietis, tačiau jau nešnekantis lietuviškai. Jo senelis dar vaikas atvažiavo į Ameriką iš Žemaitijos prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Šeimoje auga du sūnūs: devynerių Jonas ir trejų Timothy. Dukrelė Abigail dar tik 10 mėnesių.

Prie Atlanto ir kalnuose

Vaičaičių šeima įsikūrusi Lido Beach miestelyje, apie 50 kilometrų į rytus nuo Niujorko, tik per 500 metrų nuo Atlanto vandenyno. Kurortinis miestelis turi gražų, didelį paplūdimį ir vasaros savaitgaliais čia privažiuoja nemažai poilsiautojų.

Šis miestelis - jau šešta Vaičaičių gyvenamoji vieta nuo 1970 metų, kai atsikraustė į Niujorką. Šeima gyvena nuosavame name. Mokslininkas laisvalaikiu mėgsta prižiūrėti gėles ir sodą. Turi katerį ir plaukia juo su kaimynystėje gyvenančių žentu žvejoti ar su šeima - tiesiog smagiai praleisti laiko.

R.Vaičaitis taip pat yra didelis kalnų slidinėjimo entuziastas ir kasmet maždaug mėnesį praleidžia Amerikos Kolorado, Utos, Vermonto kalnuose, o apie savaitę - Europos Alpėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"