Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Stebinanti tiesa, kodėl ir kiek reikia miegoti

 
bbc.com nuotrauka

Nepaisant baimių, kad šiuolaikinės technologijos trikdo mūsų miegą, iš tikrųjų galime ilgiau nei bet kada anksčiau miegoti ir galbūt neteisingai suprantame, kas yra miegas, rašoma „BBC Future“.

Sakoma, kad dramblys nieko nepamiršta. Taip pat dažnai teigiama, kad viena miego funkcijų yra įtvirtinti prisiminimus. Jei abu teiginiai yra teisingi, turėtume tikėtis, kad drambliai miega daug. Tačiau iš tikrųjų šie didžiausias smegenis turintys sausumos žinduoliai miega tik dvi valandas per naktį.

Nors mes miegame beveik kiekvieną savo gyvenimo naktį, tai taip pat yra vienas dažniausiai neteisingai suprantamų elgesio aspektų. Pasirodo, kad daug paplitusių minčių apie miegą yra tiesiog neteisingos.

Mitai apie miegą

Ar esate girdėję, kad, pavyzdžiui, dėl elektros apšvietimo ir silpno švytėjimo, sklindančio iš išmaniųjų telefonų ekranų, į kuriuos spoksome prieš miegą, mažiau valandų miegame nei mūsų protėviai medžiotojai ir rinkėjai?

„Daugelis žmonių tai yra girdėję tiek daug kartų per žiniasklaidą, kad patikėjo, – sakė Miego tyrimų centro direktorius Jerry Siegelas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele. – Istorija įtikinama, nors tikriausiai – visiškai netiesa. Bėda ta, kad iš tikrųjų neturime jokių duomenų. Prietaisai, naudojami miegui matuoti, buvo išrasti praėjus daug laiko nuo elektros šviesos išradimo.“

Kadangi neįmanoma išsiaiškinti, kiek laiko mūsų protėviai praleisdavo miegodami, J. Siegelas nusprendė padaryti geriausia, kas įmanoma. Jis nukeliavo į Tanzaniją, Namibiją ir Boliviją, kur gyvena šiuolaikinių medžiotojų ir rinkėjų grupės. Šių žmonių gyvenamoji aplinka artimiausia – kokią galima rasti šiandien – mūsų protėvių gyvenimui. Dvi grupes Afrikoje skyrė keli tūkstančiai kilometrų, o trečioji – kilusi iš grupės, kuri migravo iš Afrikos per Aziją, kirto Aliaskos sausumos tiltą, tada per Šiaurės Ameriką pasiekė Pietų Ameriką. Nepaisant šių reikšmingų skirtumų, visos trys grupės miegojo tiek pat laiko: vidutiniškai šešias su puse valandos per naktį. Pasak J. Siegelo, nėra pagrindo manyti, kad mūsų protėviai būtų miegoję ilgiau.

Daugelis žmonių, gyvenančių šiuolaikinėje visuomenėje, miegui skiria nuo šešių iki aštuonių valandų per naktį. Taigi mūsų protėviai ne tik nemiegojo ilgiau už mus – jie miegojo net mažiau nei kai kurie iš mūsų. Kitas dalykas, mes paprastai miegame komfortiškomis namų sąlygomis, ant patogių čiužinių ir minkštų pagalvių, kai didžiausias rūpestis, ar leisti ir Fido miegoti kartu lovoje. Mūsų protėviai miegojo ant uolų, galbūt ant medžių šakų, be pūkų antklodės ar centrinio šildymo. Jie neturėjo naktinių užuolaidų, kad patekėjusi saulė nepažadintų, ir negalėjo tikėtis išvengti prasto oro ar vabzdžių. Jie taip pat turėjo būti budrūs, kad kartais miegančių neužpultų plėšrūnas ar varžovų grupė. Todėl nenuostabu, kad galėjo miegoti tik šiek tiek daugiau nei šešias valandas kiekvieną naktį.

Tačiau yra dar vienas mitas apie mūsų protėvių miegą: jie nusnausdavo kelis kartus per naktį, bet nemiegojo visą naktį ištisai. Pasak J. Siegalo, dėl to mes irgi klystame. Ir kalti – mūsų augintiniai. Šunys ir katės taip miega. Tačiau ne primatai. Nors negalima sakyti, kad beždžionės kartais nenusnūsta vidurio dienos ar kartkartėmis nepabunda vidury nakties. Tačiau tai nėra norma, kaip ir mūsų rūšiai.

Iš tikrųjų J. Siegelo tarpkultūrinis tyrimas nustatė, kad šiuolaikiniai medžiotojai ir rinkėjai beveik niekada neina pogulio žiemą ir tik šiek tiek dažniau – vasarą, matyt, per didžiausią dienos karštį. Tačiau net tokiais atvejais žmogus nusnūsdavo šviesiu paros metu vidutiniškai kas penktą dieną.

Vis dėlto yra viena menka galimybė mitui gyvuoti. J. Siegelas tyrinėjo žmones, gyvenančius gana arti pusiaujo. Keliaujant aukščiau, naktis žiemą gali trukti iki 16 valandų. Gyvenimas tokiomis sąlygomis galėjo versti Šiaurės Europos protėvius skaldyti vakaro miegą tuo metų laiku. Tačiau miego skaldymą lėmė natūralus sezonų ciklas, todėl net Šiaurės Europoje dauguma šiuolaikinių žmonių miega visą naktį ir galbūt atsibunda tik trumpam nueiti į vonios kambarį.

Kodėl iš viso miegame

J. Siegelas nagrinėjo ir fundamentinius klausimus apie miego prigimtį. Jei miegas toks svarbus atminčiai ar kitoms smegenų funkcijoms, kodėl šikšnosparnis kasdien miega po 20 valandų, o kur kas didesnis ir pažinimo požiūriu sudėtingesnis gyvūnas Afrikos dramblys išgyvena kasnakt miegodamas tik po dvi valandas?

Tačiau J. Siegelas klausė taip: gal miegas nėra tiesiog biologinis poreikis, o evoliucijos būdas maksimaliai padidinti produktyvumą. Kaip jis rašė žurnale „Nature Neuroscience Reviews“ 2009 metais, galbūt miegas suteikia priemonių „nuosekliai didinti elgesio efektyvumą mažinant energijos naudojimą, kai veikla nėra naudinga.“

Ši gudrybė bendra ir gyvūnų, ir augalų karalystėse. Kai kurie medžiai rudenį numeta lapus ir sustabdo fotosintezę – tai galima suvokti kaip tam tikrą botaninį snaudulį. Lokiai žiemą miega, kad iš dalies išvengtų energijos eikvojimo medžioklei ir maistui ieškoti, kai jo nėra tiek daug.

Kitiems žinduoliams, pavyzdžiui, echidnoms, tokia neveiklumo būsena, kai visai sulėtėja medžiagų apykaita, padeda išlikti sunkiais laikais. Galbūt miegas yra tiesiog mūsų „prisitaikančio neveiklumo“ versija, leidžianti būti produktyviems šviesiu paros metu ir išvengti kokių nors pastangų (istoriškai – ir plėšrūnų) naktį, tačiau lengvai pažadinamiems, jei būtina.

Arba, kitaip tariant, gal tai – atrankinė tinginystė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"