TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Stebuklingasis paparčio žiedas žydi akimirką

2011 06 23 0:00
Stebuklingojo paparčio žiedo kasmet trumpiausią naktį ieško tūkstančiai Lietuvos žmonių.
Felikso Žemulio nuotrauka

Netrukus Lietuvoje suliepsnos Rasų, kitaip Joninių, Kupolinių, laužai. Tūkstančiai žmonių ieškos savo laimės - magiškojo paparčio žiedo.

Vakar prasidėjo vasaros saulėgrįža: stojo ilgiausios metų dienos ir trumpiausios naktys. Dienos ilgumas dabar - net 17 valandų 18 minučių. Toks jis išsilaikys iki šeštadienio, paskui diena pradės pamažu - iš pradžių tik po minutę - trumpėti. Vidurvasaris, o ir visas metų ratas ims krypti į antrąją pusę - artės ruduo.

Šį gamtos virsmą - saulėgrįžą - žmonės jau seniai laiko reikšminga ir tomis dienomis mini Rasos šventę, arba Kupolines, Jonines. Etnologai tvirtina, kad Rasos Lietuvoje švenčiamos jau kelis šimtus metų. Įsigalėjus krikščionybei, jos buvo sutapatintos su šv. Jono Krikštytojo vardinėmis ir daug kur tapo Joninėmis.

Kodėl šventė vadinta Rasų? Todėl, kad tikėta, esą stebuklingąją trumpiausią naktį rasa tampa ypatinga. Surinktos prieš Saulės patekėjimą rasos duodavo karvėms, kad būtų pieningos, pašlakstydavo daržus, kad derlius iš vagų liptų, patys ja prausdavosi, kad liktų amžinai jauni. Drobules braukydavo po pievą, kad permirktų rasa, ir jomis gydydavo ligonius. Itin vertinta nuo rugių nubraukta rasa. Mūsų protėviai vandeniui teikė labai didelę reikšmę. Prisiminkime tikėjimą, esą Kūčių naktį šulinių vanduo trumpam virstąs vynu. Manyta, kad vanduo tampa stebuklingas ir per Rasas, todėl per jas žmonės eidavo maudytis į upes, ežerus ar bent apsiprausti, kad sustiprintų sveikatą.

Sudegindavo nuodėmes

Rasų išvakarėse moterys rinkdavo vaistines žoleles, nes tuomet jos įgyja ypatingų gydomųjų galių. Iš žolelių nupintais vainikais būdavo papuošiamos trobos ir tvartai, kad ir žmonės, ir gyvuliai būtų sveiki. Tai buvo vadinama kupoliavimu - iš čia ir Kupolinės. Kupėti - tai gerai augti, virsti iš dirvos, o kupolėmis vadintos jonažolės, ramunės ir kitos vaistažolės.

Iš kupolių nupintais vainikais merginos ir moterys puošdavo galvas. Vėliau jaunuolių vainikai būdavo paleidžiami plaukti upėmis, upeliais. Jei merginos ir vaikino vainikai vandenyje susigretina - jie tais metais susituoks.

Rasų naktį garbinta ugnis: vakare ant kalvos sukurdavo didelį laužą ir kurstydavo jį ligi pat ryto. Tikėta - kuo toliau laukus apšvies laužas, tuo gausesnis bus derlius. Prie laužo vieni kitiems sakydavo linkėjimus, pagerbdavo Saulę, tėvus ir protėvius. Ugniai įsiplieskus, per ją būdavo šokinėjama - kad sveikata gerėtų, jėgų daugėtų. Mat tikėta, kad ugnis apvalo ir kūną, ir sielą. Iš šiaudų nupinta pamėklė - nelaimių, nuodėmių, blogio įsikūnijimas - Rasų naktį būdavo sudeginama ir pasiryžtama gyventi kitaip: švariau, skaisčiau.

Ugnis Rasų naktį turėjo ginti ir nuo tamsiųjų jėgų - raganų, piktųjų dvasių. Todėl ant kalnų ir kalnelių būdavo iškeliamos kartys su degančia beržo tošimi, derva ar vežimo rato stebule. Degantys vežimo ratai būdavo ridenami žemyn nuo kalvų. Tikėta, kad šios Rasų ugnys sergi ir derlių nuo negandų. Todėl su degančiais deglais ir dainomis būdavo lankomi javai.

Laimės ieškok blaivus

Kulminacinė Rasų, arba Joninių, akimirka - paparčio žiedo ieškojimas. Tikėta, kad šis augalas pražystąs tik Rasų vidurnaktį ir tik akimirkai. Šis žiedas - stebuklingas: kas jį aptiks ar kurį jis pats susiras, pavyzdžiui, įkris į apyvarą ar kišenę, - tas taps visažinis, jam nebus baisūs jokie pavojai, negandos. Todėl nuo neatmenamų laikų tūkstančiai, o gal ir milijonai mūsų brolių ir sesių lietuvių Rasų naktį ieškojo ir tebeieško paparčio žiedo - Lietuvoje ar užsienyje, kur dabar yra emigravę daugybė tėvynainių.

Tačiau ieškoti šio žiedo reikia vienam, tyloje ir ne su alaus buteliu rankoje, kaip dabar tapo madinga per Jonines. Turi būti visiškai blaivus, antraip stebuklą matysi kaip savo ausis. Atėjęs į mišką ir radęs papartį, po juo patiesk nosinaitę ar švarką, šermukšnine lazda apibrėžk aplink save ir papartį ratą, kad piktosios dvasios nepasiektų, pasidėk indą su šventintu vandeniu, užsidek žvakę ir melskis. Tuomet ūmai tvykstels skaisčia šviesa paparčio žiedas ir nukris ant patiesalo.

Lietuvių sakmėje porinama: "Ganė piemenukas karves ir vieną praganė. Tą piemenuką išvarė naktį ieškoti karvės. O buvo Rasos šventės naktis. Piemenukas ėjo per paparčius. Ir įkrito vidurnaktį į jo vyželę paparčio žiedas, ir tuoj sužinojo piemenukas, kur praganyta karvė. Atsivarė ją ir nuo to laiko viską žinodavo."

Kodėl išskirtas būtent papartis? Botanikai svarsto taip: tikriausiai todėl, kad niekas niekada nėra matęs šio augalo žydinčio, nors paparčių daug ir jie labai gražūs, vešlūs. Tad kaip dauginasi? Iš čia ir kilo tikėjimas paparčio žiedo stebuklu ir kad įvyksta jis tik šv.Jono naktį. Tikrovė kitokia: papartis nežydi niekada. Jo sporos išsisėja - tokiu būdu ir plinta šie augalai.

Lietuvos vyriausiąja žiniuone tituluota amžinąjį atilsį gamtininkė Eugenija Šimkūnaitė sykį tėviškės žmonių paklausta, kaip rasti paparčio žiedą, pamokė taip: "Paparčio žiedo reikia ieškoti ir negalvoti, kad nori surasti žiedą. Tada žiedas pats tave suras. Į apyvarą įkris ar kur kitur. Jei žmogus nori ką nors rasti, ieško ir negalvoja įsidėti tik į savo kišenę, tai būtinai randa. O jei nori į savo kišenę ir dar iš kito kišenės - apie paparčio žiedą nė negalvok. Nenorėk kitam, ko nenorėtum sau, ir tada net ūkanotą dieną nereikės raukytis."

"Dažnai būname pikti, paniurę ir tamsūs, bet - išsiilgę šviesos. Paparčio žiedas - tai dvasinė metafora, rodanti kelią į šviesą. O kai eini teisingu keliu, visuomet tenka įveikti pasipriešinimą", - aiškina garsus etnologas Jonas Vaiškūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"