TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Stojantieji permainų vėjų nesukėlė

2014 08 26 6:00
Daugiausia pirmakursių - per 3,3 tūkst. - pasirinko studijuoti Vilniaus universitete. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rudenį į šalies aukštąsias mokyklas suplūs daugiau kaip 27 tūkst. pirmakursių. Universitetuose dauguma jų pasirinko medicinos, ekonomikos ir teisės studijas, o kolegijose didžiausio populiarumo sulaukė transporto logistikos ir miškų ūkio studijų programos. Net 24 aukštosiose mokyklose 91 studijų programa šįmet numarinta.

Šiais metais valstybės lėšomis universitetuose studijuos - 7997, kolegijose - 6814 pirmakursių. Iš savo kišenės aukštąjį mokslą krims 7801 universitetų ir 4429 kolegijų studentai.

Praėjusią savaitę šalies aukštosios mokyklos baigė ir papildomą priėmimą į laisvas vietas, todėl studentų universitetuose ir kolegijose gali keliomis dešimtimis padaugėti. Nors populiariausios toliau lieka socialinių mokslų srities programos, ryškėja tendencija, kad susidomėjimas šiais mokslais mažėja, o vis dažniau pasirenkamos biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijos.

Aukštųjų mokyklų lyderiai, pritraukiantys daugiausia studentų, nesikeičia. Jie džiaugiasi, kad studentų skaičius išlieka stabilus, o siūlomų studijų programos paklausios. Tačiau net prestižiškiausiuose universitetuose ir kolegijose esama nemažai studijų programų, kurios stojančiųjų nesuviliojo ir nebus pradėtos vykdyti.

Tendencijos keičiasi

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovai teigė, kad apie 40 proc. stojančiųjų rinkosi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas, tačiau pasirinkusiųjų socialinius mokslus universitetuose ir kolegijose šįmet yra 3 proc. mažiau nei pernai.

„Didėjančios traukos tendencijos šiemet vėl matomos medicinos ir sveikatos mokslų bei informatikos ir informacinių technologijų studijų kryptyse“, - pažymėjo LAMA BPO atstovai. Pageidaujančiųjų studijuoti mediciną ir su ja susijusius mokslus padaugėjo apie 3 proc., o fiziniai mokslai, kuriems priskiriama viena populiariausių studijų programų - programų sistemos, šįmet tarp stojančiųjų buvo beveik 1 proc. populiaresni nei pernai.

Populiariausi: VU ir Vilniaus kolegija

Daugiausia pirmakursių - per 3,3 tūkst. - pasirinko studijuoti Vilniaus universitete (VU). Trečdalis jų seniausioje šalies Alma mater studijuos savo lėšomis, o visų kitų studijas finansuos valstybė. VU siūlomos ekonomikos, teisės, medicinos studijų programos patenka į daugiausia stojančiųjų priviliojusių dešimtuką.

Gausiai studentų šįmet sulauks Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) - 2444, Kauno technologijos universitetas (KTU) - 2005. VU, KTU ir VGTU - lyderės ir pagal susižertų studentų, gavusių valstybės finansuojamas, studijų stipendijų ir tikslinio finansavimo vietas, skaičių. Už mokslą iš savo kišenės mokančių studentų daugiausia priėmė Mykolo Romerio universitetas - 1414.

Iš 23 šalyje esančių kolegijų daugiausia pirmakursių - 2191 - priėmė Vilniaus kolegija. Ši aukštoji mokykla kartu su Kauno kolegija sulauks daugiausia studentų (atitinkamai 1630 ir 1395), kurių studijas finansuos valstybė. Iš kolegijose siūlomų studijų programų daugiausiai studentų surinko transporto logistika Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, miško ūkis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, automobilių techninis eksploatavimas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Stabilumas išlieka

VU akademinių reikalų prorektorius Kęstutis Dubnikas pažymėjo, kad, nepaisant sumažėjusio abiturientų skaičiaus, stojančiųjų buvo beveik tiek pat kaip ir pernai, nes stojo ir tie, kurie anksčiau baigė bendrojo lavinimo mokyklas. „Kaip ir ankstesniais metais, į VU įstojo daugiau nei pusė Lietuvos abiturientų šimtukininkų, kurie rinkosi šalies universitetus“, - LŽ teigė jis.

Tai, kad mažiau jaunuolių rinkosi socialinių mokslų srities studijų programas, K. Dubnikas vertino dvejopai. „Žadėta, kad valstybės finansuojamos vietos nebus mažinamos. Formaliai tai lyg ir išlaikyta, tačiau dalis valstybės finansuojamų vietų buvo perkelta į tikslinį studijų finansavimą, todėl dalis jų sumažėjo, o daugiausia – iš socialinių mokslų, kurie tapo donorais tiksliesiems ir technologiniams mokslams“, - tvirtino VU prorektorius.

Didelių pokyčių, palyginti su ankstesniais metais, nemato ir Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja Ana Žilėnienė. „Šįmet per pirmąjį priėmimą 23 studentais buvo priimta mažiau nei pernai, bet šiuo metu dar vyksta papildomas priėmimas, todėl rezultatas bus labai panašus“, - LŽ aiškino ji.

A. Žilėnienė pasidžiaugė, kad šįmet Vilniaus kolegijoje nėra nerentabilių studijų programų, todėl į visas vykdomas studijų programas yra priimti studentai. „Viena vertus, tai - sėkmės dalykas, bet visus metus yra dirbama, kad pritrauktume ir nenuviltume studentų“, - savo aukštosios mokyklos populiarumo paslaptį bandė paaiškinti Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja.

Aukštosioms mokykloms – signalas

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, net 91 studijų programa nebus vykdoma, nes nesurinko pakankamo studentų skaičiaus. Numarintų studijų programų yra tiek didžiuosiuose šalies universitetuose, tiek ir kolegijose.

Iš visų daugiausia - 10 - studijų programų, į kurias nesusirinko studentų, yra Panevėžio kolegijoje. Šioje aukštojoje mokykloje nebus vykdomos elektroninio verslo technologijų, neformalaus meninio ugdymo, pramoginės muzikos, socialinės pedagogikos ir kitos studijų programos.

„Visame Panevėžio regione emigracija yra didžiulė, todėl natūralu, kad studentų mažėja. Kita vertus, yra ir tam tikras signalas, kad mums reikia atnaujinti studijų programas, nes kai kurios jų savo gyvavimo ciklą jau baigė“, - LŽ teigė Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas.

Numarintų studijų programų gausu ir Klaipėdos universitete (8), KTU (7), Socialinių mokslų kolegijoje (6), VGTU ir Lietuvos edukologijos universitetuose (5). Kaip rodo ŠMM pateikti duomenys, šįmet 24 šalies aukštosiose mokyklose nebus rengiami lenkų filologai, įvaizdžio stilistai, katalikų tikybos mokytojai, kostiumo dizaineriai, branduolinės energetikos specialistai, laivų inžinieriai, svetingumo vadybininkai ir dar daugelis kitų specialybių atstovų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"