TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Stojantieji vėl vaikosi mados, bet ne naudos

2013 06 26 6:00
unitedplanet.org nuotrauka

Įpusėjus stojimo į šalies aukštąsias mokyklas laikotarpiui aiškėja, kad abiturientai ir šįmet nepaiso raginimų rinktis technologijos mokslus, nors šios srities specialistams prognozuojamos geriausios ateities perspektyvos.

Valstybės skiriamas didžiausias finansavimas bei darbo rinkos specialistų nuolatiniai raginimai vis dar neįtikina būsimų studentų rinktis technologinės pakraipos studijų. Socialiniai mokslai populiarumo nepraranda ir tarp šių metų abiturientų.

Tendencijos nesikeičia

Bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas iki vakar užsiregistravo apie 22 tūkst. stojančiųjų. Iš jų per 15,9 tūkst. pareiškė jau ir savo studijų pageidavimus. Pagal visus pareikštus stojančiųjų pageidavimus kol kas populiaresnės universitetinės studijos. Palyginti su praėjusiais metais, tiek universitetuose, tiek kolegijose stojančiųjų pasirinkimas nesikeičia - labiausiai viliojančių studijų trejetas išlieka toks pat. Universitetuose ir kolegijose populiariausi – socialiniai mokslai. Juos prioritetu pasirinko 45,31 proc. stojančiųjų, daugiau nei penktadalis rinkosi biomedicinos mokslų studijas. Technologijos mokslai jau sudomino 14,35 proc. stojančiųjų, humanitariniai – 7,07 proc. Mažiausiai dėmesio sulaukė meno (6,58 proc.) ir fizinių mokslų (4,62) studijų sritys.

Mokyklos neugdo inžinierių

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus LŽ pabrėžė kelias priežastis, atbaidančias abiturientus nuo technologijos mokslų. „Vidurinėje mokykloje neugdomas noras rinktis šių studijų programų“, - pažymėjo jis. Viceministro teigimu, kai kuriose mokyklose tebėra silpnas tiksliųjų mokslų parengimas, todėl abiturientai baiminasi studijų, kuriose reikalaujama fizikos ar chemijos žinių.

Antra priežastis, lemianti socialinių mokslų populiarumą, anot R.Vaitkaus, lengvesnės studijos. „Tiksliesiems, technologijos mokslams reikia specifinių gebėjimų ir žinių“, - aiškino viceministras. Jis įsitikinęs, kad ir šįmet didelė dalis pasirinkusiųjų socialinius mokslus į valstybės finansuojamas vietas nepateks, todėl privalės mokėti už studijas mokėti arba rinktis kitą programą ar net studijų kryptį.

Turi rinktis iš anksto

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė, tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė LŽ teigė, kad darbdaviams šiuo metu labiausiai trūksta techninį išsilavinimą turinčių specialistų. „Tai yra ne tik Lietuvos problema. Su tuo susiduria ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys. Štai Vokietija tiek savo šalies, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojus taip pat skatina rinktis techninius mokslus, nes pramonei tokių specialistų labai stinga“, - tvirtino ji. LVK atstovė pabrėžė, kad ir Lietuvoje daugiausia ir geriausiai mokamų darbo vietų technologijos mokslų specialistams tik daugės.

Todėl akivaizdu, kad techninį išsilavinimą turintys jaunuoliai turi geresnių perspektyvų nei baigusieji socialinius mokslus. Jos teigimu, teisės ar ekonomikos studijos jau nebėra garantas, užtikrinantis geresnę darbo vietą. „ Tačiau inercija studijuoti socialinius mokslus atsiranda ir dėl to, kad abiturientai pasirinkti turi dar 9 ar 10 klasėje. Tad daugelis jų, iš anksto nesirengusių laikyti tam tikrų egzaminų, net ir norėdami nebegalės studijuoti technologijos mokslų“, - aiškino ji.

Trečdalis lėšų – technologijos specialistams

Vyriausybė šių metų valstybės finansuojamoms pirmakursių studijoms skyrė 29,4 mln. litų. Daugiausia – apie trečdalį šių lėšų – bus skiriama technologijos mokslų specialistams rengti: universitetinėms studijoms teks 5,3 mln. litų, kolegijų – 4,3 mln. litų. Socialinių mokslų srities studijoms viso numatyta skirti 6,6 mln. litų, biomedicinos mokslams – 5 mln. litų.

Preliminariai skaičiuojama, kad šįmet valstybės finansavimą studijoms gaus apie 15,8 tūkst. pirmakursių: iš jų apie 8,3 tūkst. stojančiųjų į universitetus ir apie 7,5 tūkst. – į kolegijas. Numatyta, kad apie 14,8 tūkst. bus priimti į valstybės finansuojamas vietas, o 600 būsimų studentų, kurie mokysis savo lėšomis, gaus stipendijas. Dar beveik 400 studentų numatyta pasiūlyti tikslines studijų vietas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"