TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Stoti į aukštąją – bent su vienu išlaikytu valstybiniu egzaminu

2015 12 01 14:05
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nustatyti, kad asmenims, nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas, būtų keliamas reikalavimas turėti ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

Šis reikalavimas nebūtų taikomas asmenims, išsilavinimą įgijusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, įgijusiems kvalifikaciją, suteikiančią teisę į aukštąjį mokslą pagal tarptautinių arba užsienio valstybių švietimo programas, bei atleistiems nuo valstybinių brandos egzaminų švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, rašoma Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento pranešime spaudai.

Šiuo metu papildomi minimalūs reikalavimai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus minimalius rodiklius yra taikomi tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas. Asmenims, kurie nepretenduoja į valstybės finansuojamas studijų vietas, užtenka turėti tik vidurinį išsilavinimą ir nelaikyti jokių valstybės brandos egzaminų.

Naujas reikalavimas galiotų visiems asmenims, tiek pretenduojantiems, tiek nepretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. „Įstatymo pataisos ne tik užtikrins vienodą prieinamumą norintiesiems studijuoti aukštosiose mokyklose, bet ir pritrauks labiau motyvuotus ir pasirengusius studentus, skatins valstybės konkurencingumą, studijų kokybę“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Svarstomais teisės akto pakeitimais taip pat siekiama nustatyti, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. Kaip tvirtinama aiškinamajame rašte, šios pataisos skatins atsakingiau planuoti lėšas, labiau atlieps darbo rinkos poreikius, atnaujinant studijų programų ir akreditavimo tvarką bus atsižvelgta į naujausias mokslo žinias, technologijų raidą, ekonomikos tendencijas.

Projekto pataisomis siūloma viešai skelbti informaciją apie visus galutinius priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais savo tinklalapyje turėtų informuoti visuomenę apie priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus: iki rugpjūčio 30 d. paskelbdama bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas; iki spalio 30 d. paskelbdama institucinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.

Po svarstymo už naujas teisės akto nuostatas balsavo 72 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"