TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Studentai pagal valstybės užsakymą

2014 05 20 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pasišovė aukštojo mokslo sistemą sudrebinti naujomis pertvarkomis. Valdantieji aiškina, kad atėjo laikas taisyti ankstesnės valdžios padarytas klaidas. Akademinė bendruomenė tokius užmojus kol kas vertina atsargiai, mat jie esą kelia daugiau klausimų, nei pateikia strategiją, kaip spręsti įsisenėjusias problemas.

ŠMM parengtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis siūloma daug naujovių. Alma mater su valstybe turėtų pasirašyti įsipareigojimų sutartis, būtų nustatytas minimalus stojamasis konkursinis balas, keičiami valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo, turto naudojimo ir disponavimo juo principai. Opozicija abejoja, ar tokie sumanymai pasiteisins. Universitetų ir studentų atstovai sunerimę dėl jų laukiančių permainų, nors ir pripažįsta, kad "revoliucijos" tikrai nebus.

Numatoma, kad pataisos bus pradėtos svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.

Ir įsipareigojimai, ir privilegijos

Viena didžiausių naujovių - valstybės ir aukštųjų mokyklų sutartys. Siūloma, kad jos būtų pasirašomos kas trejus metus ir apibrėžtų Alma mater veiklos kryptis, studentų priėmimo reikalavimus, leistų formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.

Dabartinė studijų finansavimo tvarka, kai „pinigai seka studentą“, keičiama nebūtų, tačiau siekiama įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant „smulkiau“ - ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Numatomos geresnės studijų sąlygos išeivijos ir lietuvių kilmės vaikams.

Aukštųjų mokyklų valdymo srityje siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai priimant sprendimus būtų atvirumas ir skaidrumas. Siūlomas naujas aukštosios mokyklos tarybos formavimo principas, kai ji sudaroma iš išorinių narių senato ar akademinės tarybos nustatyta tvarka. Studentų atstovus, dalyvaujančius Alma mater valdyme, siūloma rinkti visuotiniu balsavimu, taip užtikrinant geresnį atstovavimą studentams.

Naujuoju įstatymo projektu siūloma įtvirtinti ir valstybinės aukštosios mokyklos, kaip viešosios įstaigos, priskirtos specialiųjų kategorijai, teisinį statusą. Pagal jį Alma mater būtų taikomos išimtys dėl turto, pelno, žemės mokesčių. Taip pat būtų plečiama aukštųjų mokyklų valdomo valstybės turto neliečiamumo sritis, įtraukiant kilnojamąsias kultūros vertybes, bei ilginamas valstybės turto perdavimo pagal patikėjimo sutartis terminas nuo 20 iki 99 metų.

Nori akyliau stebėti

„Turbūt ir patys 2009 metų aukštojo mokslo reformos rengėjai sutiktų, kad ji turėjo trūkumų, kurių nebuvo galima nematyti. Tie trūkumai atsiskleidė, tad dabar norime, palikdami tai, kas buvo gera, pataisyti tai, kas bloga“, - LŽ aiškino švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

Ankstesnės valdžios bandymai gerinti aukštojo mokslo kokybę, esant griežtai vienasmenio aukštosios mokyklos vadovo priežiūrai, pasak R. Vaitkaus, nepasiteisino. „Mes įvedame naujovę, kuri nėra tiesioginis kišimasis į universiteto veiklos autonomiją, bet civilizuotas būdas valstybei susitarti su aukštąja mokykla dėl valdymo pokyčių“, - teigė viceministras.

Rimantas Vaitkus / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Abipusiai strateginiai planai, anot R. Vaitkaus, leistų matyti „visą aukštosios mokyklos veiklą“. „Matytume jos funkcijas rengiant specialistus, kad tai nebūtų į piniginį tikslą orientuota veikla, bet pirmiausia būtų nukreipta į aukštojo mokslo kokybę, ypač gerų specialistų parengimą darbo rinkai, atliekant tam tikrą valstybės užsakymo funkciją“, - pažymėjo jis.

Buvusios reformos negriauna

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariui Valentinui Stundžiui ŠMM parengtos pataisos kelia nemažai klausimų. „Vis dėlto smagu, kad valdantieji po ugningos kritikos studijų sistemos iš esmės keisti nesiruošia. Ir tai gerai, nes aukštojo mokslo srityje reikalingas stabilumas“, - LŽ pabrėžė šešėlinis konservatorių vyriausybės švietimo ir mokslo ministras.

Labiausiai V. Stundžiui kliūva ketinimai smulkinti studijų kryptis, organizuojant bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas. „Tai nebūtų palanku stojančiajam, o labiau orientuota į aukštosios mokyklos institucines ir išgyvenimo reikmes“, - tvirtino jis. Jeigu valstybei trūksta tam tikros srities specialistų, anot parlamentaro, reikia naudotis tikslinio studijų finansavimo galimybe.

Taip pat V. Stundžiui abejonių kelia siūlomos valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis. „Tai forma, kai aukštajai mokyklai yra formuluoji tam tikri vykdomosios valdžios „nuleisti“ užsakymai. Ar tai nepažeistų aukštosios mokyklos autonomijos?“ - svarstė jis.

Parlamentaras nelinkęs pritarti ir sumanymui nustatyti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, kurio nepasiekę jaunuoliai negalėtų patekti į aukštąsias mokyklas. „Tai neturėtų būti unifikuotas sprendimas, jis privalo būti paremtas konkrečios aukštosios mokyklos patirtimi ir jos siekiu užtikrinti studijų kokybę. Abejoju, ar minimalaus balo nustatymas - vienintelis studijų kokybės užtikrinimo instrumentas“, - pažymėjo jis.

Pasigenda realių sprendimų

Vakar ne visų šalies aukštųjų mokyklų vadovai galėjo išreikšti savo nuomonę apie ŠMM parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.

Kaip teigė Lietuvos universitetų rektorių konferencijai vadovaujantis Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas, sutarčių tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų modelis yra „nukopijuotas Olandijos atvejis“. „Turi būti labai aiškūs strateginiai rodikliai, ko siekiama, bet apie tai niekas nekalba“, - pažymėjo jis.

Studentai ŠMM projektą taip pat vertina skeptiškai. „Dalyvavome darbo grupėje, kuri rengė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, bet dabar tai jau visai kitas projektas, jį iš esmės reikėtų iš naujo su visais suderinti“, - LŽ tvirtino Vilniaus universiteto (VU) Studentų atstovybės prezidentas Andrius Uždanavičius.

ŠMM siūlymai, anot jo, nėra „išbaigti“. „Mintys geros, bet trūksta realių sprendimų, dabartinis projektas neduotų laukiamų rezultatų. Pavyzdžiui, studijų lankstumo didinimas - labai reikalingas dalykas, bet ne iki galo sustyguota galimybė stabdyti studijas. Numatyta tęstinių studijų kreditų apimtis per vienus metus užkirs kelią bet kokiam lankstumo didinimui. Nors tos studijos visų pirma skirtos dirbantiems asmenims, bet dabar numatomi ribojimai neužtikrina realių galimybių suderinti jas su darbu“, - kalbėjo A. Uždanavičius.

Jis apgailestavo, kad nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Viena jų - akademinio nesąžiningumo paplitimas. „Atlikome geriausių pasaulio universitetų analizę, ji parodė, jog visi jie turi akademinės etikos skatinimo politiką. Tad kodėl mūsų aukštosios mokyklos neturi būti įpareigotos ją parengti?“ - pabrėžė A. Uždanavičius.

Vis dėlto pataisose jis įžvelgė ir sveikintinų dalykų. „Vienas svarbiausių pokyčių - legali galimybė studentams atlikti savanorišką praktiką studijų metu. Tai leistų spręsti darbo įgūdžių trūkumo problemą”, - pažymėjo A. Uždanavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"