TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Studentai primena apie socialinę dimensiją

2014 01 20 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sausio 23 dieną Vilniaus universiteto (VU) Studentų atstovybė organizuoja tarptautinę konferenciją „Socialinės dimensijos gerinimas universiteto aplinkoje“. Socialinę dimensiją 2007 metais apibrėžė Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą. Jie įsipareigojo siekti, kad studentai atspindėtų visuomenės skirtingumą ir visi turėtų tinkamas sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą, nepriklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų.

Kaip pabrėžė konferencijos organizatorius VU Studentų atstovybės narys Arminas Varanauskas, Europa apie socialinę dimensiją aukštajame moksle pradėjo kalbėti daugiau nei prieš dešimt metų, o pastarąjį penkmetį ji yra viena aktualiausių temų. Tačiau Lietuvoje jai skiriama mažai dėmesio. Rengiama konferencija turbūt pirmoji Lietuvoje, išimtinai skirta socialinės dimensijos aukštajame moksle problematikai, todėl stengtasi sukviesti stipriausius ekspertus pasidalyti įžvalgomis.

Garantuojant lygias galimybes

"Svarstant, ar aukštojo mokslo prieinamumas Lietuvoje vis dar siekiamybė, reikėtų pradėti nuo to, ko gi mes siekiame, - sakė "Lietuvos žinioms" viena konferencijos pranešėjų, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos analizės skyriaus analitikė Žemyna Pauliukaitė. - Vadovaujantis Bolonijos proceso, kuriam priklauso ir Lietuva, dokumentais, siekiama garantuoti lygias galimybes pradėti, tęsti ir baigti aukštąjį mokslą, kad tam neturėtų įtakos asmens finansinė padėtis, turimų vaikų skaičius, iš kokios šeimos jis yra kilęs ir panašūs dalykai. Studijų prieinamumą lemtų tik gabumai ir žinios. Lietuvoje pastaruoju metu šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys. Siekiams įgyvendinti susitelkta į finansines priemones. Sukurti įvairūs finansinės paramos mechanizmai, tokie kaip studijų stipendijos, studijų kainos kompensavimas, paskolos, papildomai finansuojami negalią turintys studentai, išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai."

Vertindama šių priemonių įgyvendinimo rezultatus iš MOSTA sukauptų duomenų, analitikė iškėlė tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Pavyzdžiui, įvedus pakeitimus, pagal kuriuos socialines stipendijas gali gauti ir mokantys už mokslą studentai, socialinių stipendijų gavėjų padaugėjo beveik 3 tūkst., auga negalią turinčių studentų skaičius. Teigiamai vertinama ir paskoloms gauti teikiama pirmenybė socialiai remtiniems studentams, nes sukuria galimybes į studijas įsitraukti asmenims iš įvairių socialinių grupių.

Vis dėlto dar yra spręstinų dalykų. MOSTA atlikti tyrimai atskleidė, kokią įtaką apsisprendimui siekti aukštojo mokslo turį tėvų išsilavinimas ir ekonominė padėtis. Sprendžiant pagal statistinį Lietuvos visuomenės išsilavinimo lygį, jaunuolių, kurių bent vienas iš tėvų turi aukštąjį išsilavinimą, dalis tarp studentų turėtų neviršyti 30 procentų. Tačiau ką tik MOSTA atlikta "Eurostudent V" apklausa rodo, kad dabar ši dalis yra didesnė nei 60 procentų. Vadinasi, pati švietimo sistema neskatina vertikalaus socialinio mobilumo, nes ar asmuo studijuos, priklauso (nors ir nelabai stipriai) nuo tėvų išsilavinimo. MOSTA atliktas "Eurostudent IV" tyrimas leidžia daryti prielaidą dėl studijų nepakankamo prieinamumo ir vaikus auginančiai grupei. Dauguma studentų vaikų neturi, net ir būdami tos amžiaus grupės, kai statistiškai dažniausiai gimsta pirmas vaikas.

"Šis aspektas darosi dar aštresnis, kai matome, kaip pasiskirstė studentų srautai pakeitus studijų formas į nuolatinę ir ištęstinę. Pastarąja forma studijuojančiųjų mažėja, - sakė Ž.Pauliukaitė. - Didėja atotrūkis tarp nuolatinių ir ištęstinių studijų studentų skaičiaus. Tokia padėtis rodo studijų nepatrauklumą vadinamiesiems netradiciniams studentams (iš daugumos studentų išsiskiriantiems savo sociodemografinėmis charakteristikomis, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys visą darbo dieną, auginantys vaikus, studijuojantys ne iš karto po vidurinės mokyklos), nors ištęstinės studijos skirtos būtent jiems. Taigi stengiantis garantuoti aukštojo mokslo prieinamumą, reikėtų atkreipti dėmesį į atskiras jo sritis. Atlikta analizė, pavyzdžiui, kodėl minėtosios ištęstinės studijos pasidarė nepatrauklios, padėtų priimti sprendimus, didinančius prieinamumą tiems, kurie atitinka aukštojo mokslo reikalavimus, kad ir iš kokios aplinkos yra kilę."

Diskutuos ekspertai

Kaip socialinės dimensijos suvokimas skiriasi Europoje ir Lietuvoje, konferencijoje aptars VU Kokybės vadybos centro direktorė dr. Inga Milišiūnaitė. Studijų kokybės vertinimo centro direktorės pavaduotoja Aurelija Valeikienė kalbės apie socialinės dimensijos bei studijų kokybės garantavimo sąsajas. Neįgaliųjų studentų padėtį ir integravimąsi Lietuvos aukštosiose mokyklose apžvelgs Vytauto Didžiojo universiteto studentų su negalia koordinatorė Ieva Danilevičienė. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tarybos narys Aidis Stukas supažindins su III pakopos studentų padėtimi mūsų aukštosiose mokyklose. Lietuvos socialinių tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Vita Petrušauskaitė palygins etninių grupių išsilavinimo skirtumus, remdamasi 2001 ir 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis. VU profesorius dr. Romas Lazutka kalbės apie socialinę studijų finansavimo dimensiją ir pamėgins atsakyti, ar „studento krepšelis yra socialus“. Patirtimi socialinės dimensijos srityje pasidalys Šveicarijos studentų sąjungos vykdomojo komiteto narys Dominikas Fitze. Į apskritojo stalo diskusiją „Ką daryti, kad būtų geriau?“ įsitrauks taip pat švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"