TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Studentai: užkandžiai, mankšta, „žolė“

2015 01 14 6:00
Dr. Valerijaus Dobrovolskio atliktas tyrimas atskleidė studentų gyvensenos paradoksus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos studentų mityba, kaip parodė dr. Valerijaus Dobrovolskio atliktas pirmas toks išsamus mūsų šalies studentų gyvensenos tyrimas, neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Tačiau net dviejų trečdalių studentų fizinis aktyvumas yra pakankamas. Nerimą kelia didelis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų.

Tyrimo duomenimis, per pastarąsias 30 dienų alkoholį vartojo 84,9 proc., rūkė – 40,2 proc. studentų. 31 proc. studentų kada nors gyvenime vartojo narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų. Labiausiai paplitęs kanapių vartojimas – per pastarąsias 30 dienų jų vartojo 6,8 proc. studentų.

"Lietuvoje visuomenės sveikatos srityje daugiausia dėmesio skiriama vaikams, mokiniams ar kitoms gyventojų grupėms, o apie studentus pamirštama. Valstybiniuose strateginiuose dokumentuose nerasime daug priemonių, kurios būtų skirtos būtent šios gyventojų grupės gyvensenai gerinti. Jai reikėtų skirti daugiau dėmesio, neužmiršti, kad tokia yra, nes nuo studentų priklauso Lietuvos ateitis", - įsitikinęs dr. V. Dobrovolskis.

Alkoholio vartojimo paplitimas. Studentų - vaikinų ir merginų - pasiskirstymas pagal alkoholinių gėrimų vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių ir pastarąsias 30 dienų./V. Dobrovolskio daktaro disertacijos duomenys

Vilniaus universiteto (VU) absolventas šešeri metai dirba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente, yra Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjo pavaduotojas, ketveri metai VU studentams dėsto visuomenės sveikatos ir mitybos dalykus tiek lietuvių, tiek anglų kalba, o nuo šių metų sausio yra ir VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius. Dr. V. Dobrovolskis šalies ir užsienio moksliniuose žurnaluose paskelbė per 10 mokslinių straipsnių, respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose bei pasauliniuose kongresuose perskaitė per 10 mokslinių pranešimų, yra dviejų mokomųjų knygų studentams ir vienos monografijos bendraautoris.

Pernai gruodį apgintos daktaro disertacijos tema - Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ir gyvensenos ypatumai, juos lemiantys veiksniai. Disertaciniame darbe (vadovas - prof. dr. Rimantas Stukas) pirmą kartą išanalizuoti ir kompleksiškai pagal socialines demografines charakteristikas įvertinti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ypatumai, fizinis aktyvumas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintos ir studentų žinios apie mitybą.

Tyrimas atliktas gavus Vilniaus regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą. 2013 metais apklausti 1824 Vilniaus, Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų bei Muzikos ir teatro akademijos bakalauro ir magistro studijų studentai. Reprezentacinis tyrimas aprėpė didžiausias sostinės aukštąsias universitetines mokyklas, vadovaujantis nuostata, kad į Vilnių suvažiuoja studijuoti jaunimas iš visos Lietuvos. Sostinės universitetų studentai gali reprezentuoti visos Lietuvos studentus.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Studentų - vaikinų ir merginų - pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, ar kada nors gyvenime vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas.

"Norėjome sužinoti, kokia mūsų studentų gyvensena, pirmiausia mityba. Taip pat siekėme įvertinti, koks studentų fizinis aktyvumas, ar bent pakankamas. Labai svarbus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp studentų. Klausėme ir apie alkoholio, ir apie tabako, ir apie narkotinių medžiagų vartojimą. Be to, norėjome nustatyti, kaip tarpusavyje šie gyvensenos veiksniai gali lemti vienas kitą, pavyzdžiui, ar studentų mityba priklauso nuo žinių apie sveiką mitybą, fizinis aktyvumas - nuo alkoholio vartojimo", - pasakojo tyrėjas.

Užkandžių metai

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos studentai, kaip ir suaugę gyventojai, per mažai valgo žuvų ir jų produktų, šviežių daržovių ir grūdinių produktų, nors mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, daug kalbama apie tokio maisto svarbą. Pakankamai dažnai šviežių daržovių vartoja tik 19,8 proc., grūdinių produktų – 46,3 proc., žuvų ir jų produktų – 33,3 proc. studentų. 89,1 proc. apklaustųjų papildomai sūdo pagamintus patiekalus. Teigiamas dalykas, kad maistui gaminti studentai vartoja augalinius aliejus. Tačiau tik 13 proc. apklaustųjų patvirtino, kad renkasi maistą ligų profilaktikos tikslais. Didžioji dalis studentų, apie 60 proc. apklaustųjų, nurodė, kad pagrindinis maisto pasirinkimo kriterijus yra skonio savybės. Kad ir kaip keista, tik 16 proc. studentų renkasi maistą pagal kainą.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Studentų - vaikinų ir merginų - pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą, ar kada nors gyvenime vartojo narkotines ir/ar psichotropines medžiagas.

"Per tyrimą nustatyta, kad daugelis studentų (90,1 proc.) nesilaiko mitybos režimo. Turbūt nenuostabu, kad net apie 98 proc. apklaustųjų dažnai užkandžiauja. Galbūt neturi laiko papietauti, galbūt ir nepusryčiauja, - kalbėjo mokslininkas. - Reikėtų atkreipti dėmesį, kad toks studentų amžius: lyg ir suaugę, bet dar labai jauni. Daugelis išėję iš tėvų namų, atvykę į Vilnių iš kitų miestų ir rajonų, gyvena bendrabučiuose, nuomoja būstus, o stipendijos - patys žinote kokios. Todėl didesnė tikimybė, kad sveika mityba bus tų studentų, kurie gyvena su tėvais, nei tų, kurie įsikūrę bendrabutyje."

Tyrimo duomenimis, studentų sveiką mitybą lemia ne tik gyvenamoji vieta, bet ir fizinis aktyvumas bei žinios apie mitybą. Tarkim, fiziškai aktyvus jaunuolis nori išsaugoti savo sveikatą ir labiau rūpinasi mityba. Sveikatai palankų maistą pasirenkantis studentas greičiausiai turi daugiau žinių apie mitybą, tačiau net 64,6 proc. apklaustųjų žino nepakankamai.

"Nors informacijos šaltinių yra daug, juose ne visada rašoma mokslu pagrįsta tiesa, - pabrėžė dr. V. Dobrovolskis. - Pavyzdžiui, iki šiol dar diskutuojama, ar žaliavalgystė sveika. Pagrindinė sveikos mitybos rekomendacija, kad maistas būtų įvairus, nes nė vienas maisto produktas neturi visų mums būtinų mikroelementų ir vitaminų. Suvalgęs mėsos, negausi vitamino D. Suvalgęs citriną, gausi vitamino C, bet negausi mangano. Didžiulė B vitaminų grupė yra duonoje, ankštiniuose produktuose, o vitamino B12, labai reikalingo organizmo kraujodarai, - jautienoje. Manyčiau, švietimo mitybos klausimais dar tikrai reikėtų."

Alkoholio vartojimo paplitimas. Įvairių mokslo sričių studentų pasiskirstymas pagal alkoholinių gėrimų vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių ir per pastarąsias 30 dienų.

Bent kartą per savaitę

Per tyrimą studentų klausta, ar bent kartą per savaitę laisvalaikiu mankštinasi. Atsakymai džiugina: net 74 proc. apklaustųjų nurodė, kad sportuoja. Beveik dviejų trečdalių studentų (65,4 proc.) fizinis aktyvumas pakankamas. Apie 33 proc. jų mankštinasi nuo vienos iki trijų valandų ir dar beveik tokia pat dalis - daugiau kaip keturias valandas bent kartą per savaitę.

Vaikinai sportuoja daugiau nei merginos. Jiems būdingas intensyvesnis sportas. Merginos dažniau renkasi pasivaikščiojimą ar bėgiojimą parke. Lengvus fizinius pratimus, tokius kaip bėgimas ar ėjimas, mažiau kaip keturias valandas per savaitę, nurodė 53 proc. merginų ir tik 27 proc. vaikinų. Sunkios treniruotės būdingos 29 proc. vaikinų ir tik 7,6 proc. merginų. Iš viso 67,9 proc. studentų fizinio aktyvumo trukmė ilgesnė nei viena valanda per savaitę. 44,9 proc. studentų laisvalaikiu per pastarąjį mėnesį atliko lengvus fizinius pratimus mažiausiai keturias valandas per savaitę.

Tiek vaikinai, tiek merginos

Tyrimo anketa, kaip patikslino dr. V. Dobrovolskis, buvo sudaryta iš dviejų dalių. Klausimai apie mitybą ir fizinį aktyvumą paimti iš Lietuvos suaugusių gyventojų tyrimo. Klausimai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą - iš Europos narkotikų ir narkomanijos centro anketos. Respondentų klausiama, ar vartojo psichoaktyviųjų medžiagų bent kartą gyvenime, per pastaruosius metus ir per pastarąjį mėnesį.

"Kalbant apie alkoholį labai svarbu, ar vartota bent kartą per pastarąjį mėnesį, - pabrėžė tyrėjas. - Apie 85 proc. apklaustųjų, beveik tiek pat vaikinų (86 proc.) ir merginų (84 proc.), per tyrimą nurodė, kad bent kartą per pastarąjį mėnesį vartojo alkoholinių gėrimų. Šis tyrimas neatskleidžia, koks buvo tas gėrimas, ar tik taurė vyno, ar alkoholis vartotas kasdien. Reikėtų išsamesnio tyrimo ir toks tikrai dar bus atliktas. Reikia nustatyti žalingo vartojimo (angl. binge drinking) paplitimą."

Net apie 40 proc. apklaustų studentų rūko. Negana to, rūkymo paplitimas tarp studentų, palyginti su Lietuvos suaugusių žmonių tyrimo duomenimis, yra didesnis. Tai, mokslininko manymu, būtų galima sieti su studentų patiriama įtampa. Per tyrimą nustatyta, kad tie studentai, kurie dirba, rūko dažniau nei nedirbantieji - atitinkamai 45 ir 38 proc. apklaustųjų. Skirtumo tarp vaikinų ir merginų beveik nėra. Per pastarąjį mėnesį rūkė 40,9 proc. vaikinų ir 39,9 proc. merginų.

Kartą pabandžius

Studentų taip pat klausta, ar vartojo bent kartą gyvenime narkotinių medžiagų. Tokių buvo 41 proc. tarp vaikinų ir 26 proc. tarp merginų. Nors ne visi kartą pabandžiusieji nuolat vartos narkotines medžiagas, skaičiai, specialisto manymu, labai dideli. Palyginti su visais Lietuvos gyventojais, narkotinių medžiagų vartojimas labiausiai paplitęs tarp studentų. Jų taip pat daugiau nei visos Lietuvos gyventojų nurodė, kad vartojo narkotinių medžiagų bent kartą per pastarąjį mėnesį: 10 proc. vaikinų ir 5 proc. merginų.

"Nemažai diskutavome, kas galėtų lemti tokią padėtį. Pirmiausia turbūt studentų aktyvumas. Jie turi daug įvairios laisvalaikio veiklos - nuo sporto klubų iki naktinių klubų, taip pat daugybę pažįstamų, o tai didina narkotinių medžiagų pasiūlos tikimybę. Pagundų labai daug, ypač jei atvažiuoja iš kitų miestų. Vieni, niekieno neprižiūrimi, pradeda savarankišką gyvenimą", - aiškino dr. V. Dobrovolskis.

Pasak mokslininko, tyrimas atskleidžia bendrą studentų gyvensenos vaizdą. Jo pagrindu būtų galima atlikti dar daug kitų tyrimų konkrečiose srityse. Pavyzdžiui, koks tarp studentų alkoholio vartojimas - žalingas ar ne. Galbūt išsamiau ištirti, kokį būtent maistą vartoja studentai. Per šį tyrimą neklausta nei apie kofeiną (kavą, energinius gėrimus), nei apie saldumynus. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad reikėtų informacinių kampanijų. Psichoaktyviųjų medžiagų prevencija turėtų būti nukreipta į alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"